Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. rugpjūčio 31 d., sekmadienis

Vakar pirmą kartą pagavome šamą

Tai gana įdomi žuvis. Šamas neturi žvynų. Jaučia vandens skonį visu kūnu, todėl dar vadinamas plaukiojančiu liežuviu. Jo ūsai yra ypač jautrūs. Keisdamas ūsų orientaciją jauko atžvilgiu, šamas gali nustatyti kur ir koks jaukas yra net tamsoje ir dumble.

Vėjelis pūtė nuo ežero pusės. Dugnas turi nemažai stambių akmenų.  Meškeriojome nuo kranto. Tarp jauko (gyvos žuvelės) ir gramzdiklio buvo apie 80 cm tarpas.  Užkibo saulei leidžiantis ar šiek tiek vėliau. Plūdę nenaudojome, tai tiksliai užkibimo momento nežinome. Prarijo visą jauką su kabliuku giliai ir toliau ramiai laukė prie ežero dugno.

Šviežia šamo mėsa iš švaraus ežero turi gerą skonį ir aromatą, yra stangri, panašiai, kaip liežuvio. Skirtingai nuo daugelio kitų žuvų, šamas yra tuo riebesnis, kuo arčiau prie uodegos.


Komentarų nėra: