Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. rugpjūčio 3 d., sekmadienis

Naujos atominės elektrinės Lietuvoje slibinas vėl kelia ugnimi kvėpuojančias galvas.

 Mūsų valdžia vėl tiria, ar, baidydami mus Rusija, nesugebėtų atvesti Fukušimą į Lietuvą. Kuo didesni otkatai, tuo daugiau tokių bandymų. Čia Lietuva, čia tokia politika.

Kokia padėtis atominėje energetikoje? Ji brangsta. Kas atsitiko Fukušimoje, mes žinome. Atomininkai susidėjo su valdžios organais, kontrolės nebuvo. (Kaip panašu į mūsų, Lietuvos, valdžios parsidavimą dideliems pinigams...) Ir Fukušima neatlaikė išorinių smūgių, nes nebuvo pakankamai patikima. Jei galvojate, kad atominė turi tik cunamio pavojų išorėje, tai be reikalo. Išorėje yra ir žmonių, kurie nelinki nieko gero nei atominei, nei mūsų Tėvynei, kurioje ta atominė stovėtų. Tokie žmonės yra pavojingesni, negu cunamis.

Ką atomininkams daryti dabar? Niekas nežino. Atomininkai visame pasauly savanoriškai didina atominių elektrinių patikimumą. Bet niekas nežino, ar to užtenka. Aišku, sužinos per sekančią avariją, kad ir Lietuvoje, kur kiekvienas turtingas svetimšalis virves iš valdžios daro, jei mes leisim . Svarbiausia, niekas nežino, kiek galutinės naujosios saugumo priemonės galų gale kainuos. Taip, kad ekonomistas Butkevičius (ponas Butkevičius dar ir Premjeras) tegu nejuokina svieto, sakydamas, jog reikia paskaičiuoti, kad atominė Lietuvoje apsimokėtų. Pasaulyje nėra tų skaičių, geriausios galvos tyli. Ir Kubilius tyli, perrašinėja vadovėlius apie pensijų invalidams karpymą krizės metu.

Komentarų nėra: