Su tuo sutiko ir Fizikinių ir technologijos mokslų centro Nanoinžinerijos skyriaus vedėjas daktaras Ramūnas Valiokas.
„Tai yra, matyt, sisteminė valstybės problema. Tokia sistema lydi mus nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Ir, manau, pagrindinis skirtumas lyginant su kaimyninėmis valstybėm yra tas, kad didžioji dalis moksliniams tyrimams skiriamų lėšų Lietuvoje yra skirstomos ne konkursiniu, skaidriu vertinimu pagrįstu skirstymu, o tiesiog biudžetiniu skirstymu, taip kaip buvo sovietiniais laikais. Jeigu lėšų skyrimas moksliniams tyrimams yra grindžiamas tam tikru instituciniu rūšiavimu, anksčiau ar vėliau atsiras tų institucijų ryšiai, palankumas. Ir tokiu būdu ta sistema išsigimsta. Dabar net ir Estija galėtų būti mums etaloninis pavyzdys“,- ekonomistų pasisakymus komentavo mokslininkas.
R. Valioko manymu, esamą padėtį lėmė tai, jog šis sektorius buvo laikomas tam tikra marginalija. Tai yra, tuo metu tiek pramonės lyderiai, tiek ekonomikos ar politikos specialistai nelaikė mokslinių tyrimų svarbia valstybės sfera.
„Niekas nebuvo keičiama ar reformuojama, kai netikėtai įstojus į ES pasiekė tokios didžiulės sumos ir atsirado daugybė interesų. Visiems buvo paranku, kad sistema nesikeistų“,- teigė mokslininkas."
„Tai yra, matyt, sisteminė valstybės problema. Tokia sistema lydi mus nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Ir, manau, pagrindinis skirtumas lyginant su kaimyninėmis valstybėm yra tas, kad didžioji dalis moksliniams tyrimams skiriamų lėšų Lietuvoje yra skirstomos ne konkursiniu, skaidriu vertinimu pagrįstu skirstymu, o tiesiog biudžetiniu skirstymu, taip kaip buvo sovietiniais laikais. Jeigu lėšų skyrimas moksliniams tyrimams yra grindžiamas tam tikru instituciniu rūšiavimu, anksčiau ar vėliau atsiras tų institucijų ryšiai, palankumas. Ir tokiu būdu ta sistema išsigimsta. Dabar net ir Estija galėtų būti mums etaloninis pavyzdys“,- ekonomistų pasisakymus komentavo mokslininkas.
R. Valioko manymu, esamą padėtį lėmė tai, jog šis sektorius buvo laikomas tam tikra marginalija. Tai yra, tuo metu tiek pramonės lyderiai, tiek ekonomikos ar politikos specialistai nelaikė mokslinių tyrimų svarbia valstybės sfera.
„Niekas nebuvo keičiama ar reformuojama, kai netikėtai įstojus į ES pasiekė tokios didžiulės sumos ir atsirado daugybė interesų. Visiems buvo paranku, kad sistema nesikeistų“,- teigė mokslininkas."
Kur žiūri mūsų kovotoja su korupcija Prezidentė Dalia Grybauskaitė (valdanti visą mūsų baudžiamąjį aparatą)? Išėjo po pirmo išrinkimo valdžion į Pavilnių gaudyti oligarchų ir dar negrįžo. Tai, ką rodo per televizorių - seni filmukai, kad nekiltų panika.
Gabūs, kūrybingi žmonės nori gyventi tarp kitų gabių ir kūrybingų. Jei sukurtume kritinę masę, tai ir emigracija sumažėtų. Kaip tai padaryti?
Universitetuose gali dėstyti tik žmonės, kurie turi šiuolaikinio lygio mokslo žinias, nes patys yra dirbantys moksle. Tokių žmonių, gerai atliekančių jų pareigas, Lietuvoje nėra. Išsilaikė vieni kūmai, vagiantys mokslui skirtus pinigus. Todėl studijų lygis yra labai prastas. Išvada: norime kvalifikuotos darbo jėgos - susitvarkykime su pinigų skirstymu mokslui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą