Ž. Ilgauskas: „Tegu man pabučiuoja į užpakalį“

Jei daugiau lietuvių tauta turėtų tokių vyrų, kaip Ž.Ilgauskas, mes gyventume geriau, negu lenkai. Seniai reikėjo pasakyti tai komunistų išperoms, kurie dabar valdo mus. Tai  ne tik socdemai, bet ir kubiliniai su tamsia net paties Landsbergio praeitimi, kuriam prie bolševikų  KGB leido daug kartų važinėti po užsienį, ir prezidentūra, apie kurią visi žinom, ir teismai, kurie tvirtai įlipo į lovį. Jie visi laukė iki paskutinio, kad komunistai nugalės. O dabar užgrobia tiek valdžios, kad iš komunistų tiek valdžios turėjo tik pats J.Stalinas. Lietuvos komunistiniai išperos kada nori - atima lietuvių pilietybę, kada nori - duoda lietuviams tą pilietybę atgal. Ir dar komunistiškai veidmainiauja, kad, girdi žmonės patys pilietybės atsisako, kad jei atvejis atskiras, tai jis jau toks retas, kad jo ir nebūna. Pagalvokite, kiek akiplėšiškumo: juk mums komunistų išperos užgiedojo, kad atskirų atvejų pasaulyje nėra. Įdomu, iš kur mes dar Lietuvoje žinom tuos žodžius: atskiras atvejis. Juk turėtų būti draudžiami, kaip Putino propaganda. Teisingai pareiškia Ž.Ilgauskas tokiems lietuvių tautos engėjams:„Tegu man pabučiuoja į užpakalį.“

Daugelis abejoja mūsų aptarimo lygio aukštumu.  Tikrai. Palikime profesionalams aptarti pabėgusių vergų pasus. Prezidentė Grybauskaitė dėstė šiuos dalykus TSRS komunistų partinėje mokykloje ilgai, net Sąjūdžio laikais. Profesorius Landsbergis KGB nurodymu ilgai kvailino pabėgusius vergus užsienyje. Gautos žinios profesoriui praverčia, kvailinant visą Lietuvą. O mes patys pasvarstykime, kaip jausmais paremta lietuviška filosofija skiriasi nuo logika paremtos likusio pasaulio filosofijos.