Poveikis aplinkai, kaina ir kainos perspektyva. Geoterminis šildymas yra brangu įsirengti ir, kadangi pagrindinis veiksmas vyksta žemėje, geoterminį šildymą yra brangu remontuoti bei aptarnauti. Bet jis yra švariausias.
Biokuras, įskaitant malkas, buvo laikomas švariu, bet kadangi medžiai ilgai auga, nuomonė keičiasi, nes sudeginam greitai, o surenkam anglies dvideginį lėtai, jis per tą laiką gadina aplinką. Kai ateis laikas mokėti už anglies dvideginio taršą, visi organiniai šilumos šaltiniai turėtų brangti. Ir dujos degdamos išskiria anglies dvideginį, nors vis dar girdime balsus, kad tai labai švarus kuras.
Šildyti tik atskirus kambarius, kiek tai įmanoma, yra gera idėja, japonai seniai taip daro. Atskiri pasyvaus namo elementai (sandarinimas, paremtas aukštos kokybės statyba ir apie 14 cm storio plėstis galinčio uždarų porų poliuretano (PPU) sluoksniu, rekuperacinė vėdinimo sistema (perduodanti temperatūros lygio dalį iš išeinančio oro srauto į ateinantį), saulės energijos panaudojimas) yra puiku, kiek tai įmanoma Lietuvos technologijų įvaldymo ir menkų algų lygyje). Praktiškai tai reiškia, jog verta pritaikyti viską iš pasyvaus namo technologijų, kas mums prieinama. Sutaupyta šiluma visada bus pigiausia, o elektros gamyba iš saulės energijos dabar žymiai atpigo.
Kaip matome, aiškumo nedaug. Jei turime galimybę laisvai nusipirkti granulių, tai galėtum rinktis granulinį. Jo naudojimo kaina tik dešimt procentų didesnė, negu dabar pigiausio (žiūrėk lentelę žemiau), bet granulės laisvai nubyra pačios, todėl toks kūrenimas yra patogus. Granulės turėtų būti aukštos kokybės, be dulkių ir todėl su mažesne tikimybe užsidegti anksčiau laiko.
Nelabai patinka man, kad kai kas iš mūsų pokalbiuose su manimi užvažiuoja ant japonų . Girdi, japoniškai turėti tik dalį patalpų gerai apšildytomis - čia pensininkams su baisiais radikulitais. Netiesa, dauguma mano pažįstamų japonų yra jauni, energingi ir judrūs, su mažais vaikais. Jie tiesiog šilčiau apsirengia, būdami vėsioje patalpoje, o miega gerai apšildomuose miegamuosiuose. Net ir tolimoje egzotiškoje Japonijoje vertinamas suvalkietiškas taupumas.
150 kvadratinių metrų namas, sunaudojantis per metus 20,5 tūkst. kilovatvalandžių:
| Šildymo būdas |
Įrangos kaina
|
Kaina metams
|
Komforto lygis
|
| Kondensacinis dujų katilas |
7 tūkst. litų
|
4300
|
aukštas
|
| Kieto kuro katilas (pjuvenų briketai) |
5 tūkst. litų
|
2200
|
žemas
|
| Granulinis katilas |
15 tūkst. litų
|
2200
|
aukštas
|
| Aeroterminis dujų katilas |
25 tūkst.
litų
|
2000
|
aukštas
|
| Geoterminis šildymas |
40 tūkst. litų
|
2000
|
aukštas
|
| Šildymas elektra |
3 tūkst. litų
|
8000
|
aukštas
|
1 tūkst. litų yra
291,11 euro (http://lt.coinmill.com/EUR_LTL.html)
(Lentelė
paimta iš:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą