Žmonės, vadinami angelais-investoriais, skiria nedideles jų asmeninių pinigų sumas (nuo 50 000 dolerių iki 2 mln. dolerių kiekvienam startuoliui atskirai iš kelių startuolių, žinodami, kad šie startuoliai yra nepatikrinti ir dauguma bus nesėkmingi, bet tikėdamiesi atrasti nors vieną sėkmingą. Kai tokie sėkmingi atsirenka veikloje, toliau investuoja jau kiti žmonės, dirbantys kompanijoms, vadinamoms venčurinėmis, didesnes sumas pinigų (nuo dviejų iki dešimt mln. dolerių), žinodami,kad nesekmės šansas toliau yra mažesnis.
Kol mes neturime tokių investuotojų, visi mūsų lietuviški slėniai yra anekdotas, pasaka mūsų, rinkėjų, apgaudinėjimui. Lietuvoje startuoliams dalinamos paskolos ar valdžios parama. Silicio slėnyje pinigus skiria privatus žmogus, žinantis sritį, kurioje investuoja, ir rizikuojantis, kad uždirbti, ne kvailas bankas ar dar kvailesnė valdžios institucija. Ir Lietuvos startuoliai, prisiėmę paskolų, negali pernelyg daug rizikuoti ir kurti kažką visai naujo.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą