Jau rašiau, kad Vasiliauskaitė yra teisi: tam marozėliui, kuris Lietuvos šauktinį sužalojo, numesdamas tą šauktinį galva žemyn nuo dviaukštės lovos antro aukšto, tam kvailam marozėliui kariuomenė nepakenkė, o sužalotam šauktiniui kariuomenė tikrai pakenkė, tik dar nežinau, kiek. Tas marozėlis, kuris šauktinį sužalojo, kariuomenei daug reikalingesnis, naudingesnis, negu sužalotasis šauktinis. Marozėlis yra pasiruošęs žudyti, daug negalvodamas, nes jis yra marozėlis. Pastoviai reikia siųsti ką nors į gausias ir pavojingas misijas užsieny, o juk marozėlių mažoje šalyje yra nedaug, nors pagal degtinės pirkimo statistiką girtas apvaisinimas turėtų būti gana dažnas.
Tik jūs nebūkit marozėliais: jūsų vaikams laiku papasakokit, kokia yra kariuomenės specifika, kokia yra paskutinių poros šimtų metų Lietuvos istorija kariuomenės atžvilgiu. Ir apie sužalotąjį šauktinį papasakokit. Laiku, yra labai svarbus žodis. Kai jūsų vaikų akys švies, kaip saulės, nuo propagandos, tai bus jau vėlu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą