"Lietuvos Finansų ministerija, kuriai tada vadovavo I. Šimonytė, per 2009–2012 metų krizę pasiskolino 7,5 mlrd. eurų bet ne iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), bet iš privačių bankų ir turės mokėti 9,375 proc. palūkanų. O tai 1,6 mlrd. eurų daugiau, nei paėmus paskolą iš TVF.
Kodėl taip pasielgė finansų ministrė? Negaliu jos apkaltinti nekompetencija ar noru sąmoningai pakenkti valstybei. Todėl matau tik vieną paaiškinimą – ministrė pasielgė taip, kaip liepė jos viršininkai. Nors ji galėjo pasielgti ir taip, kaip pasielgtų kiekvienas doras politikas – nesutikti ir, viršininkams neatlyžtant, net atsistatydinti. Tada ji būtų tapusi visų gerbiama politikė, kuri turi stuburą ir neparduoda savo sąžinės už šiltą valdžios krėslą.
Bet yra kaip yra. I. Šimonytė prarado istorinį šansą tapti įžymybe, o Lietuva – 1,6 mlrd. eurų. Šiuo savo poelgiu I. Šimonytė pasirodė neturinti politinio stuburo, o kam tada tautai reikalingas bestuburė prezidentė?"
Taip rašyti apie I. Šimonytę buvo galima tik iki Mockaus MG Baltic ir Masiulio skandalo. Dabar žinome, kaip gaminami politikų reitingai, kaip verslas prie to prisideda. Aukšti I. Šimonytės reitingai prezidentiniuose rinkimuose yra nusiteikusių ir toliau kenkti Lietuvai stambiu mąstu bankų atlygis I. Šimonytei už tuos 1,6 milijardo eurų. Matome suokalbį ir toliau skurdinti Lietuvą. I. Šimonytei - ne.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą