Vakarai pribunda iš Kinijos melo sapnų. Kada kelsis Lietuva?

"Daugybę metų Vakaruose, ypač politikoje ir pramonėje, sapnavome, kad Kinija ėjo nesustabdomu keliu, vykdydama Deng Xiaopingo modernizavimo programą aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose: pirmiausia priėmė industrializaciją, specialiąsias ekonomines zonas ir užsienio investicijas. Tada didėjo gerovė. Galiausiai - ilgai lauktas ir nesulauktas politinės sistemos atidarymas. Pokyčiai per prekybą buvo raktinis žodis, o universitetuose vyravo sociologo Seymouro Martino Lipseto modernizacijos teorija: ekonominė gerovė sukuria demokratines vertybes ir plačią vidurinę klasę, kuri, savo ruožtu, yra būtina stiprios demokratijos sąlyga. Tokia koncepcija, buvo beveik tapusi užsienio politikos doktrina JAV. Kai 2001 m. Kinijos Liaudies Respublika įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), viskas atrodė taip, kaip prognozavo teoretikai. Tačiau visi teoretikai  Vakarų politikai ir verslininkai klydo - ir Honkongo revoliucijos vargai yra paskutinis įrodymas."

Tas pats ir Lietuvoje - buvęs sovietinis elitas (kolūkių pirmininkai - pvz. Karbauskio turtų pradžia, spekuliantai alkoholiniais gėrimais - pvz. Mockus ir Numavičius, skandinavų bankų klapčiukai - pvz. Nausėda ir kiti panašūs) sutelkė visus Lietuvos turtus savo rankose ir laiko politinę valdžią jų įkaite. Todėl gerovė nesukuria politiškai tvirtos vidurinės klasės Lietuvoje. Todėl demokratija Lietuvoje ir nekvepia, visai kaip komunistinėje Kinijoje.