Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus yra garsiosios, ypatingai Lietuvos gydytojų rekomenduojamos , Viduržemio jūros apylinkių dietos pagrindas. Kaip jį vartoti?

"Ieškokite alyvuogių aliejaus, pažymėto derliaus nuėmimo data ir ne senesnio, kaip dvejų metų. Europos gamintojai etiketėje turi nurodyti datą „geriausias, jei panaudotas iki“, paprastai praėjus dvejiems metams nuo išpilstymo į butelius, tačiau nereikalaujama atskleisti, kokio amžiaus buvo aliejus, kada jis buvo išpilstytas. Geriausias būdas užtikrinti, kad perkate šviežią aliejų, yra tiesiog susirasti patikimą prekės ženklą su datos žymėjimu ir jo laikytis. Atidarius alyvuogių aliejaus buteliuką, jis išlieka kvapniausias tris ar keturias savaites. Alyvuogių aliejus savo prigimtimi yra arčiau prie žalių sulčių nei prie kepimo aliejaus, nes dauguma kepimo aliejų, tokių kaip rapsų ir dygminų, yra išspausti iš sėklų ir riešutų, o ne iš vaisių.

Kartais virėjai baiminasi, kad gausiai pavartojus alyvuogių aliejų, patiekalo skonis pasidarys plokščias ar riebus. Vietoj to alyvuogių natūralus rūgštingumas pabrėžia skonį, kaip ir citrina bei druska. Kepiniuose alyvuogių aliejus gali būti geresnis skonio nešiotojas nei sviestas, ypač prieskoniams ir citrusiniams vaisiams. Priešingai, nei manyta daugelio virėjų, geras aliejus neturėtų būti laikomas rezerve tam, kad šiek tiek įlašinti čia ir ten, o turėtų būti naudojamas įvairiems kasdieniams maisto gaminimo būdams ir kepimui. Jo dūmų temperatūra yra apie 204 laipsnių C, žymiai aukštesnė nei 180 - 190 laipsnių C karštis, reikalingas kepimui.

Klasikinis itališkų patiekalų su nepaprastai šviežiomis jūros gėrybėmis būdas: nuplaukite jas alyvuogių aliejuje ir citrinos sultyse ir laikykite toliau nuo šaldytuvo. Geriausi vasaros patiekalai Italijoje, paprastos jūros gėrybių lėkštės, paruoštos tik su citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi, visada patiekiamos drungnos, arba tiepido. Alyvuogių aliejaus niekada neturėtų matyti šaldytuvo vidaus, nes priešingu atveju skonis nuslūgsta.

Oksiduotas aliejus gali kvepėti muilu, žuvimi ar pasenusiu aliejumi; norėdami apibūdinti aliejų, užterštą pelėsiais ir fermentuojant, specialistai vartoja tokius terminus kaip apledėjęs, neryškus ir gelsvas. Jis gali turėti tanino - skonio, kurį daugelis vartotojų supainioja su šviežio aliejaus pipiriškumu.

Bet kas gali nustatyti, ar alyvuogių aliejus yra šviežias. Pašildykite jį keptuvėje arba užpilkite ant dubenėlio sriubos: pašildžius šviežias aliejus kvepia kaip alyvuogės. Gali būti šparagų ar artišokų natos, daugiau ar mažiau šviežiai nupjautos žolės aidai, tačiau vaisiaus kvapas turėtų būti dominuojantis."