"Dažnai kartojamas pasakojimas, kuris dar kartą kyla visiems į lūpas šiuo metu, yra „japonifikacija“: „Japonijoje sprogo burbulas, žmonės tapo atsargūs ir ekonomika įstrigo per žemai, kad kainos ir palūkanų normos nenukristų iki plintuso“. Pati stipriausia forma japonifikacija yra gryna tragedija, kurios metu turtingoms, skolų turinčioms ekonomikoms lemta eiti Japonijos keliu. Tuo tarpu kitoje, švelnesnėje versijoje tokia nelaimė tenka tik sparčiai senstančios darbo jėgos šalims, tokioms, kaip Vokietija [1]."Mums, pririštiems prie Vokietijos ekonomikos, abi šios teorijos vienodai šviečia - nieko gero.
1. The Economist(Vol. 432, Issue 9157, Aug. 24, 2019)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą