"Nuo 1971 m. Amerikos elito šaltojo karo požiūris į Kinijos vadovus buvo šiltas. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose tai reiškė paramą Kinijai prieš didesnį priešininką - Sovietų Sąjungą. Nepaprastai keista, kad ši indulgencijos politika tęsėsi ir netgi gilėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m.
Po kelerių metų, pasibaigus šaltajam karui, Amerikos lyderiai pradėjo elgtis su Kinija taip, kaip elgėsi su Vakarų Vokietija ir Japonija. Mes toleravome prekybos deficitą aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, norėdami paremti tas du sąjungininkes, ir mes turėjome strateginių priežasčių tai padaryti. Kalbant apie Kinijos rėmimą 1990 m. ir 2000 m., Amerikos dosnumas teoriškai turėjo kažkaip paskatinti Kinijos liberalizaciją. Iš tikrųjų tai paskatino Amerikos pramonės bazę perduoti užsienio konkurentui - Kinijai."Nežinau, ar ir Lietuvos valdžia svajojo apie Kinijos komunistų pavertimą liberalais. Bet Lietuvos lino verslą atidavė Kinijai necyptelėdama.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą