„The New York Times“ tyrimas rodo koordinuotą naikinimo kampaniją praėjusio mėnesio neramumų metu. Vyksta oficialus tyrimas, tačiau atsakymų rasti vis sunkiau.
Daugelis Nepalo valstybės atributų per vieną popietę virto dūmais.
Rugsėjo 9 d. koordinuoti padegimai visoje Himalajų šalyje sunaikino šimtus vyriausybinių pastatų – nuo legendinių rūmų ir aukščiausiųjų teismų iki didingų ministerijų ir kuklių seniūnijų biurų. Taip pat buvo atakuojami šimtai kitų objektų, įskaitant su politiniu elitu susijusias įmones ir mokyklas, taip pat esamų ir išėjusių į pensiją politikų namus.
Platus padegimas įvyko po to, kai dieną prieš tai saugumo pajėgos sostinėje Katmandu sušaudė 19 antikorupcijos protestuotojų. Vyraujanti nuomonė, kad jaunų protestuotojų minios siekė atpildo, padeginėjo pastatus, nes jų pasipiktinimas dėl žmogžudysčių kilo.
Tačiau „The New York Times“ tyrimas, pagrįstas dešimtimis liudininkų, dalyvių ir padegimų ekspertų interviu; nuotraukų ir vaizdo įrašų iš chaoso peržiūra; ir „The Times“ vizitais į nuolaužų vietas, atskleidžia naujų detalių, kurios verčia abejoti idėja, kad tokia, griežtai koordinuota nacionalinė naikinimo kampanija galėjo būti visiškai spontaniškas atsakas į dieną prieš tai įvykusias mirtis.
Praėjus kelioms valandoms po rugsėjo 8 d. įvykusių šaudynių, internete pradėjo rodytis „paruošti naudoti sąrašai“ su privačia visuomenės narių, kaltinamų priklausymu Nepalo korupcijos ir protekcionizmo tinklui, informacija.
Kitą popietę daugumos šių žmonių namai pradėjo degti. Gaisras sunaikino ir Nepalo vykdomąją, įstatymų leidžiamąją bei teisminę valdžią. Nuniokojimo mastas buvo katastrofiškas, prilygstantis šimtams oro antskrydžių per kelias valandas.
„Net ir taip, kad per trumpą laiką tiek daug pastatų užsidegtų be didelių organizacinių gebėjimų“, – sakė Richardas Haggeris, vyresnysis gaisrų tyrėjas iš „Andrew Moore & Associates“. „Tokiems dalykams reikia savaičių, o gal net mėnesių, planavimo.“
Minios, užpuolusios Nepalo vyriausybės centrą, plėšikavo beveik netrukdomai, išskyrus Parlamento kompleksą, kurį saugojo riaušių policijos būrys. Nepalo kariams, kurie tą dieną gatvėse beveik nebuvo matomi, buvo liepta nesikišti, teigė keturi asmenys, tiesiogiai susipažinę su šiuo įvykiu. Jie, taip pat kiti šiam straipsniui apklausti liudininkai ir pareigūnai, kalbėjosi su „The Times“ su anonimiškumo sąlyga, nes jiems nebuvo leista informuoti visuomenės arba jie nerimavo dėl atsakomųjų veiksmų.
Rugsėjo 9 d. chaosą nulėmė Nepalo ministro pirmininko atsistatydinimas. Netrukus vyriausybė žlugo. Nepalo biurokratija buvo apdegusi. Katmandu ir jo priemiesčiuose buvo padegta daugiau nei 110 policijos nuovadų, teigė policijos atstovas. Žala ir prarastas verslas vis dar skaičiuojami, tačiau, pirminiais skaičiavimais, tai sudaro daugiau nei trečdalį Nepalo bendrojo vidaus produkto, sakė vienas kabineto ministras.
Gaisrų tyrėjai perspėja, kad neįmanoma atkurti to, kas įvyko rugsėjo 9 d., neištyrus nuolaužų mėginių, neapklausus liudininkų ir neapžiūrėjus pastatų. Šią gyvybiškai svarbią analizę atliko policijos laboratorija, kuri paprastai nagrinėja tokias bylas. Neaišku, ar oficialus neveiklumas yra kokių nors konkrečių įsakymų rezultatas. Tačiau su kiekviena diena vis mažiau tikėtina, kad mokslas gali nustatyti, kas, kaip ir kodėl sudegino Nepalo vyriausybę.
Nepalo policijos centrinės teismo medicinos laboratorijos skyriaus viršininkas Pawanas Dhungana patvirtino, kad niekas iš jo komandos nebuvo iškviestas tirti nuo praėjusio mėnesio gaisrų. Jo laboratorija negavo nieko, ką galėtų ištirti. Pasak jo, bet kokios gaisro nuolaužos tikriausiai suyra iki nereikšmingo lygio.
„Matant visus šiuos gaisrus ne tik Katmandu, bet ir visoje šalyje, galima įtarti, kad tai buvo iš anksto suplanuota“, – sakė ponas Dhungana. „Žinoma, neturime jokių įrodymų.“
Laikinoji ministro pirmininko Sushilos Karki vyriausybė sudarė komisiją masiniams gaisrams ir pernelyg dideliam jėgos panaudojimui prieš protestuotojus tirti. Tačiau kitas Nepalo teismo medicinos pareigūnas teigė, kad dėl teisminių bylų krūvio bet koks tyrimas gali užtrukti iki septynerių metų. Nepalo verslo asociacijos ragino imtis daug greitesnių veiksmų, kad būtų atkurtas investuotojų pasitikėjimas. Niekas neprisiėmė atsakomybės už gaisrus, nors teorijos plito taip pat greitai, kaip ir patys gaisrai.
Rugsėjo 9 d. minios per dvi valandas persikėlė iš Parlamento į Aukščiausiąjį Teismą ir į Singha Durbar kompleksą su buvusiais rūmais ir apie 20 vyriausybės ministerijų. Liudininkai teigė, kad pagrindinis pastatas pradėjo rūkti per pusvalandį nuo minios atvykimo. Toks greitas užsidegimas, po kurio kilo liepsnos, kurios atrodė intensyvesnės nei tos, kurias kursto vien vidaus baldai, rodo, kad iš anksto buvo pakloti specializuoti greitintuvai, siekiant sukurti vadinamąjį „gaisro taką”.
„Žvelgdamas į nuotraukas, įtariu, kad dėl gaisrų masto buvo panaudotas natris, magnis ar kitos cheminės medžiagos“, – sakė ponas Dhungana. „Tačiau be analizės negalime nieko užtikrintai pasakyti.“
Šios cheminės medžiagos yra kontroliuojamos medžiagos ir joms panaudoti reikia specialisto patirties. Jų negalima lengvai įsigyti, kaip įprastų greitintuvų, tokių kaip žibalas. Tačiau vis tiek reikėtų daugybės galonų skysto kuro, kad dideli pastatai degtų.
Pažymėtina, kad kai kurie viršutiniai pastato langai buvo atidaryti, kai atvyko minios, o paprastai, anot ten dirbančių darbuotojų, taip nebūdavo.
Ši ventiliacija greičiausiai padėjo gaisrui išplisti, teigė padegimų ekspertai. Tačiau ar tai buvo padaryta tyčia, negalima nustatyti be detektyvinio darbo vietoje.
„Veiksniai, leidžiantys teigti, kad tai buvo kažkoks organizuotas sąmokslas, yra pastato dydis, pastato nuniokojimas ir gaisro nuožmumas“, – sakė Kennethas Kee, pagrindinis konsultantas Singapūro gaisrų mokslo teismo ekspertizėje. „Tada reikia paklausti: „Kaip greitintuvai pateko į pastatą? Ar tai buvo vidinis darbas? Ar apsauga paliko savo postus?“
Kitur Katmandu ir kituose Nepalo miestuose gaujos veikė atviriau. Jos vadovavosi sąrašais, kurie buvo išplatinti praėjusią naktį. Taikiniais buvo Nepalo politinių grandų namai, įskaitant trijų didžiausių politinių partijų – Nepalo kongreso, maoistų ir komunistų – aukščiausius rangus. (Taip pat buvo ir klaidingos tapatybės atvejų.) Šie padegėjai buvo ginkluoti degalų talpyklomis ir buteliais, užkimštais medžiaginėmis dagtimis, teigė smurto liudininkai ir dalyviai. Kai kurie nešėsi lazdas, šautuvus ir kukris – vietinį lenktą durklą.
Trys jauni vyrai, dalyvavę padegime, sakė, kad tą dieną dirbo pamainomis ir kad vyresni vyrai, kurių jie nepažinojo, dalino motociklų degalų pripildytus benzininius užtaisus. Du iš jų pasidalijo išpuolių vaizdo įrašais. Šalia vieno iš taikinių namų gyvenantys kaimynai teigė matę grupę vyrų, kuriems buvo apie 30 metų, išspjaunančių dujų balionėlių turinį. Matydamas kylančias liepsnas, vienas nusikaltėlis pasakė, kad tai reiškia, jog jam bus sumokėta, teigė kaimynai.
Padegimai yra neatsiejama Nepalo politinės kultūros dalis. Per dešimtmetį trukusį sukilimą prieš dabar jau panaikintą monarchiją maoistai padegė ir gamino sprogmenis, taikydamiesi į valstybės simbolius ar galingas įmones. Tyčiniai gaisrai tęsėsi ir po pilietinio karo pabaigos 2006 m. Pavyzdžiui, 2019 m. nuo maoistų atskilę komunistai prisipažino padegę daugiau nei dešimt mobiliojo ryšio bokštų visoje šalyje, protestuodami prieš tariamą telekomunikacijų operatoriaus korupciją.
Šį kartą nė viena iš trijų didžiųjų politinių partijų neišvengė sunaikinimo. Tarp tų, kurios išvengė sunaikinimo, buvo ketvirta ir penkta pagal dydį partijos, vienai vadovauja politikas, dalyvavęs masiniame pabėgime iš kalėjimo rugsėjo 9 d., o kita – prorojalistinis blokas. Aukščiausiajame Teisme sudegė apie 60 000 bylų, net ir tos, kurios tariamai buvo apsaugotos ugniai atspariomis dėžėmis, teigė teismo darbuotojas. Kovos su korupcija teisme minios nariai šaukė, ieškodami kambarių, kuriuose buvo laikomi konkretūs dokumentai, teigė du teisininkai.
Kelių miestų verslo savininkai teigė, kad padegėjai padegė pakaitomis aukštuose – tai taktika, kuria siekiama susieti gaisrus, o tai, pasak gaisrų ekspertų, gali rodyti sistemingus išpuolius.
Net centrinę policijos teismo medicinos laboratoriją apgulė vyrai, mėtantys benzino bombas. Gaisras neįsiplieskė, o laboratorija nenukentėjo.
„Mes visi norime žinoti, kas tai padarė“, – sakė ponas Dhungana. „Bet atrodo, kad mes beveik negalime to sužinoti.“ [1]
1. Arson in Nepal Looked Like Spontaneous Rage. Evidence Suggests Otherwise. Beech, Hannah; Pradhan, Sajal. New York Times (Online) New York Times Company. Oct 12, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą