Sutinku šaltą panieką ir pasityčiojimus

• Parašiau neseniai Lietuvos Ministro Pirmininko Tarnybos atstovui Mindaugui Lekešiui apie tyčiojimąsi iš gamtos turtų Lietuvoje. Tarnyba šaltai ir lakoniškai pasityčiojo iš manęs. Štai mano laiškas:

  Mindaugui Lekešiui‏

12/08/12

Reply  ▼

 Brumas Brumaviciu​s

• 
  

  

To mptarnyba@lrv.lt

Gerbiamoji / gerbiamasis,

Mokesčiai, kuriais Seimas apkrauna Lietuvoje iškastinio kuro naudojimą yra aiškiai pernelyg maži. Tai veda prie tyčiojimosi iš gamtos ir žmonių darbo. Štai pavyzdys. Marijampolietis ūkininkas Mindaugas Lekešius kūrena namo apšildymo sistemą avižomis. Labai patogu. Jos pačios nubyra į ugnį, kiek reikia. Nebūtina kurą padavinėti [1].
Kur gauna avižų? Užsiaugina su baltarusiškais traktoriais. Reiškia, kuras tiems traktoriams yra pernelyg pigus, jei jam tas apsimoka.
O pasaulio sostinė Niujorkas ką tik žiauriai nukentėjo nuo globalaus atšilimo, kurie sukėlė to iškastinio variklių kuro deginimas. Laikas sutvarkyti iškastinio kuro kainas.

Pagarbiai,

Kęstas Brumas

1. Tradicinio ūkio patrauklumas - nestandartinis šeimininkavimas

Štai mano gautas atsakymas iš Lietuvos 
Ministro Pirmininko Tarnybos:

 Julija Šliažienė

 Add to contacts

To brumas@live.com

Gerb. Kęstai Brumai,

Ministro Pirmininko tarnyba gavo Jūsų elektroninį laišką. Dėkojame už Jūsų rūpestį gamta ir pareikštą nuomonę.

Komunikacijos departamento

Piliečių ir atviros Vyriausybės skyrius

Kuo yra geras prezidentas, gyvenantis iš 800 dolerių per mėnesį?

Rodo mums kelią, kaip gyventi, minimaliai naikinant gamtos resursus ir nepažeidžiant socialinį teisingumą šalyje. Toks prezidentas dirba Urugvajuje [1]. Tokio reikėtų ir mums. Kam Lietuvai tos išsipuošusios lėlės... Urugvajiečių yra kiek daugiau, negu trys milijonai, o mūsų yra kiek mažiau.

1. An Austere Life as Uruguay’s President

By SIMON ROMERO

Užuojauta kaimynams vilniečiams žiemą

Tikrai užuojauta jums. Jei anglai sužinodavo apie mirtis nuo smogo daugiausia iš katastrofiškai išaugusio karstų skaičiaus, tai mažų bei didelių autokratų valdomi vilniečiai niekada nesužino, kad jie pradeda išmirti masiškai Vilniuje ir aplink Vilnių. O dar priedo jūs neturite kur pabėgti, kai prasideda eilinė oro sluoksnių inversija su neeilinėmis pasekmėmis. Čia veikia garsusis išorinių grėsmių valdymas, kuriuo taip didžiuojasi mūsų vyriškiai. Paradoksas, mažosios suodžių dalelės iš transporto dūmų (apie vieną mikrometrą diametras) yra labiausiai nesveikos širdžiai, kuri yra silpniausias mūsų gimtinės vyrų organas. 

Viskas, kas čia parašyta yra faktai, kuriuos išsilavinusiems būtina žinoti. Negalima užmerkti akis prieš faktus, jie egzistuoja realiai. Jie nemalonūs. Bet gyvenimas nėra teisingas ir nėra sudarytas iš vienų malonumų. Negalima ištisai kepti lauke vištieną ir ją valgyti. Beje, šnekam apie orą.

Those selfish Lithuanians do not want to die

There is a sharp contrast between the behavior of two Baltic nations with  close languages. In Latvia, where the government laid off a third of its civil servants, cut wages for the rest and significantly reduced support for hospitals, people mostly accepted the cruel treatment. Prime Minister Valdis Dombrovskis, who lorded over the austerity, was re-elected, not thrown out of office, as many of his counterparts elsewhere have been. At the same time, private businesses followed the government in cutting wages, which made the country’s labor force more competitive by reducing the prices of its goods. This is the function of this sacrifice: to make the exported goods inexpensive for others. Nothing good came out of it for Latvia's people.

As a result, since 2008, Latvia has lost more than 5 percent of its population, mostly young people, to emigration. The recent moving out peaked in 2010, when 42,263 people left for abroad, a big number in a country of just two million now, according to Mihails Hazans, a professor at the University of Latvia.

Economic gains have still left 30.9 percent of Latvia’s population “severely materially deprived,” according to 2011 data released in December by Eurostat, the European Union’s statistics agency, second only to Bulgaria. Unemployment has decreased from more than 20 percent in early 2010, but was still 14.2 percent in the third quarter of 2012, according to Eurostat, and closer to 17 percent if “discouraged workers” are included [1]. The Latvians completely and without any fight disassembled everything that kept them standing together as a nation. 


 The data are from Paul Krugman [2]. 

The governing clique led by Valdis Dombrovskis sacrificed the Latvians for sake of the population in the countries, who receive the cheap Latvian export. Those importing Latvian goods got cheaper prices cushioning the impact of the Big Recession there. The Latvians are ready to die out disappearing as a nation through the material deprivation and emigration. They forgive Mr. Dombrovskis though. Those pesky Lithuanians threw the Lithuanian counterpart of Mr. Dombrovskis, another austerity hawk, Mr. Andrius Kubilius,  out of the office in the same time. The Lithuanians want to fix their economy for themselves and live.  No wonder the people keeping the status quo in todays economical and political system think that the Lithuanians are just selfish. (Disclosure: the author of this comment is a Lithuanian who invested a lot of time into defeating Mr. Kubilius.)

1. Latvia Accepts Austerity, and Its Pain Eases. By ANDREW HIGGINS
2. Latvia, Once Again. BY PAUL KRUGMAN

A gifted emigrant helps the humanity and her own country [1]

During World War II, Levi-Montalcini conducted experiments from a home laboratory, studying the growth of nerve fibers in chicken embryos which laid the groundwork for much of her later research. (She describes this experience decades later in the 1995 science documentary Death by Design/The Life and Times of Life and Times,[7] which also features her identical twin sister Paola, who had entered a decades-long career in the arts.) Her first genetics laboratory was in her bedroom at her home. In 1943, her family fled south toFlorence, and she set up a laboratory there also. Her family returned to Turin in 1945.

In September 1946, Levi-Montalcini accepted an invitation to Washington University in St. Louis, under the supervision of Professor Viktor Hamburger. Although the initial invitation was for one semester, she stayed for thirty years. It was there that she did her most important work: isolating the nerve growth factor (NGF) from observations of certain cancerous tissues that cause extremely rapid growth of nerve cells in 1952. She was made a Full Professor in 1958, and in 1962, established a research unit in Rome, dividing the rest of her time between there and St. Louis.

From 1961 to 1969 she directed the Research Center of Neurobiology of the CNR (Rome), and from 1969 to 1978 the Laboratory of Cellular Biology.

Rita Levi-Montalcini founded the European Brain Research Institute, covering the appointment of president. Her role in this institute was at the center of some criticism from some parts of the scientific community in 2010.[8]

Controversies were raised about the collaboration of Prof. Montalcini with the Italian Pharmaceutical Factory Fidia. Since 1975 the scientist promoted the drug Cronassial produced by Fidia from bovine brain. The drug turned out some years later to be able to cause a severe neurological syndrome (Guillain-Barré syndrome). For this reason Germany banned Cronassial in 1983, followed by other countries. Italy prohibited the drug only in 1993.[9][10][11] In light of this episode serious criticism was levied at Levi-Montalcini.[12]

1.Obituary. Rita Levi-Montalcini proved that you can exude bella figura from every pore and still win the world’s highest intellectual honour

Kodėl studijų krepšelio atsisakymas yra teisingas žingsnis?

Vis dar neatsikratėme pasakų apie stebuklingą rinkos ranką universitetuose. Štai ekonomistas Nerijus Mačiulis pakilo į kovą:

_Naujos Vyriausybės ketinimas atsisakyti studijų krepšelio yra žingsnis atgal. Studijų krepšelis užtikrina didžiausią konkurenciją aukštojo mokslo sistemoje, studentai turi galimybę pasirinkti tas studijų programas, kurios, jų nuomone, suteiks jiems daugiausia gebėjimų ir kompetencijų. Tuo pačiu metu universitetai turi prievolę ir jaučia pareigą konkuruoti dėl geriausių studentų, kurie turi tuos studijų krepšelius._

Deja, tai netiesa. Studijų organizavimas kolkas sunkiai pasiduoda efektyvumo didinimui technologijų vystymosi dėka ir todėl yra brangus, palyginus su daugumos kitų poreikių patenkinimu. Kadangi vis dar Lietuvos ekonomika konkuruoja pigesnės darbo jėgos kaina (todėl mūsų eksportas taip auga visuotinės krizės laikais, nes žmonės užsieny ieško įsigyti ko nors pigesnio), tai daugumai Lietuvos gyventojų yra per brangu prisiimti riziką ir mokėti už studijų užbaigimą tikrą kainą tose specialybėse, kurios mums labiau reikalingos, bet jų studijų organizavimas brangiau kainuoja, pavyzdžiui, inžinierinėse specialybėse. Todėl gimtinėje toks masinis potvynis socialinių mokslų specialistų, kuriuos yra pigiau paruošti [1]. Lietuviai supranta, kad universitetinis išsilavinimas individui yra vertybė bet kokiu atveju. Bet Lietuvai tokio socialinių mokslų specialistų kiekio nebereikia. Rinka tėviškės universitetuose nebedirba, nes lietuviai studentai nesirenka specialybių, kurios suteiks jiems daugiausia sugebėjimų ir kompetencijų, nes tai yra pernelyg brangu mūsų daugumai.

1. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis 2012 metais populiariausios buvo socialinių mokslų srities specialybės – jų populiarumas siekė net 47 proc., tuo tarpu technologinių mokslų populiarumas buvo tik 13 proc.

Kaip krenta kristalinio silicio saulės elementų kaina, išreikšta doleriais per vieno vato galingumą

Kaip ir visa elektronika, saulės elementai sparčiai pinga (žr. grafiką). O branduolinė energija turi politinę patikimumo problemą. Todėl atsiranda vis nauji saugos reikalavimai. Tų reikalavimų patenkinimas yra brangus. Todėl branduolinė energija tolygiai brangsta. Suomiai yra pašiurpę nuo staigaus jų vystomos branduolinės energetikos brangimo pastaraisiais metais. Kai kurie korumpuoti ar nesusigaudantys politikai traukia mus į branduolinės energetikos balą.