Kas didina santuokų ir vaikų skaičių tautoje?

Didesni moterų atlyginimai mažina santuokų ir vaikų skaičių, atvesdami prie krentančios moralės ir tautos išmirimo:

"Davidas Autorius iš Massachusettso technologijos instituto ir jo kolegos tyrėjai nustatė, kad nuo Kinijos gamybos konkurencijos labiausiai nukentėjusiuose Amerikos regionuose santuokų lygis sumažėjo tik tada, kai sumažėjo vyrų darbo užmokestis. Kai moterų darbo užmokestis sumažėjo, palyginti su vyrų, santuokų skaičius ir vaisingumas išaugo."

Išvada: jeigu norime pagerinti tautos moralę ir gimstamumą, sudarykime sąlygas vyrams gauti geresnį išsilavinimą ir galimybes geriau uždirbti. Prezidentas Trumpas daro gera lietuvių tautai, mažindamas Kinijos komunistų konkurencingumą pasaulio (ir Lietuvos) rinkose.

Lietuvos verslininkams reikėtų kraustytis į Bulgariją, o kur vykti jaunimui?

Juk Lietuvos verslas nemoka nieko kito, kaip dalinti rinkos sąlygas neatitinkančius nerealiai mažus atlyginimus. O į kur verta važiuoti Lietuvos jaunimui?

"Darbo sąnaudos Vokietijoje vis dar yra šiek tiek mažiau nei trečdaliu didesnės už ES vidurkį. Vidutiniškai 35 EUR už dirbtą valandą privataus sektoriaus darbdaviai pernai sumokėjo 32 proc. daugiau nei 26,60 EUR, apskaičiuoto Federalinės statistikos tarnybos, kaip 28 Europos Sąjungos valstybių vidurkio.

Tačiau tai nereiškia, kad Vokietija yra brangiausia vieta verslui, nes Wiesbadeno valdžios institucijos pareiškimas pirmadienį atskleidžia: Europos didžiausia ekonomika ES užima šeštą vietą, kaip tai darė ir 2017 m.

 Didžiausi valandiniai darbo kaštai Danijoje vis dar buvo 44,70 EUR, prieš Liuksemburgą (40,30 EUR) ir Belgiją (40,00 EUR). Švedijoje (39,30 EUR) ir Prancūzijoje (36,50 EUR) darbo sąnaudos buvo didesnės, negu Vokietijoje 2018 m. Pigiausia  darbo jėga buvo Bulgarijoje - 5,30 eurų už darbo valandą."

Ką reikia daryti, kad moterys Lietuvoje dažniau gimdytų?

Pasimokyti iš kaimyninės Vengrijos. 

"Vengrija išsiskiria didėjančiais santuokos rodikliais, abortų mažėjimu ir didžiausiu gimstamumu per 20 metų.

Santuokų skaičius nuo 2010 m. padidėjo 43 proc., tuo tarpu santuokos nutraukimas per tą patį laikotarpį sumažėjo 22,5 proc. Šis demografinis apsisukimas nebuvo nelaimingas atsitiktinumas, o sąmoningų programų, kuriomis siekiama skatinti santuoką ir šeimą, vaisius, ginant Vengrijos kultūrinį identitetą ir krikščioniškas šaknis. Ir Vengrijos elitas nesustoja ties jau pasiektai rezultatais.

Naujas įstatymas įsigalios nuo liepos 1 d. ir jis apima dar didesnes paskatas šeimai, pvz., 3000 eurų hipotekos sumažinimą antrajam vaikui, 12 000 eurų sumažinimą trečiam vaikui, automobilių pirkimo programą didelėms šeimoms ir ištisos dienos priežiūrą vaikams.

 Nuo 2020 m. keturių ar daugiau vaikų turinčioms motinoms bus taikomas atleidimas nuo pajamų mokesčio visą gyvenimą."

Ką šioje srityje daro besmegenis taip vadinamas Lietuvos elitas? Didžiuojasi tuo, kad priima daugiausia Afrikos migrantų visų Baltijos šalių tarpe. O verslininkas Dargis sako, kad Afrikos migrantų reikia įvežti į Lietuvą dar daugiau. Reikia rimtai pagalvoti apie Lietuvos kultūros išdaviką Dargį ir jo pakalikus Lietuvos valdžioje.

Ar mūsų gyvenimo būdas po tiek Nepriklausomybės metų skiriasi nuo rusų?

 Sveikatos požiūriu - nesiskiria.

"Rusų vyrai gyvena trumpiau nei moterys, šis skirtumas sudaro daugiau nei dešimt metų. Stebėsena rodo, kad, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis (2017 m.), šis vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas Rusijoje buvo didesnis nei visose Europos šalyse, apie kurias pranešė statistikos agentūra. Panašūs rodikliai yra Lietuvoje (9,9 metų) ir Latvijoje (9,8 metų). Mažiausias gyvenimo trukmės skirtumas pagal lytį yra Nyderlanduose, Islandijoje ir Švedijoje (3,2 metų)."

Mūsų ekonomikos traukinys buksuoja

Prisijungdami prie Europos Sąjungos ir entuziastingai inicijuodami vieną po kito Maidanus Ukrainoje mes, lietuviai, atsiplėšėme ekonomikoje nuo Rusijos traukinio ir prisikabinome prie Vokietijos traukinio, nuo kurio Jungtinės Karalystės gyventojai dabar bando atsiplėšti. Kodėl jie tai bando? Lietuvoje apie tai nekalbame, bet Vokietijos ekonomikos traukinys pradeda buksuoti:

"Daugelyje sektorių, kuriuose labai ryškiai pasireiškia Vokietijos įmonės, vyksta dideli pokyčiai: elektrifikavimas automobilių pramonėje, mechanikos inžinerijos skaitmeninimas, internetinės technologijos diegiamos bankuose ir draudikuose. Atsiranda nauji, agresyvūs konkurentai. Vienas iš šių faktorių yra lemiamas dalykas, - sako audito įmonės „EY“ generalinis direktorius Mathieu Meyer: „Kyla klausimas: ar Vokietijos pramonė gali sėkmingai skaitmeninti savo produktus?“. Yra abejonių dėl to, ypač mechanikos inžinieriams ir daugeliui automobilių tiekėjų sunku greitai ir iš esmės persiorientuoti.

Be to, Vokietijos padėtis pasaulio ekonomikoje pastebimai blogėja. Taip yra dėl prekybos ginčų, naujų tarifų, „Brexit“, problemų Kinijoje. „Mes turėjome ilgą stipraus augimo laikotarpį, kuris dabar virsta konsolidavimu“, - sakė Meyer."

Ką darysim, ponai ir ponios? D. Grybauskaitė  važinėjo į Kiniją su lietuviškais sūreliais. Kaip dalyvavęs kinų kasdieniniame gyvenime ir net tradicinėse kinų vestuvėse ir valgęs kinišką jūros agurką, galiu tvirtai pasakyti: neskanūs kinams lietuviški sūreliai. Kas turi daugiau idėjų?

Kodėl beveik milijardas eurų per metus Lietuvos išlaidų karui nueina kariniu požiūriu beverčiams auksiniams šaukštams?

Išleidžiame tuos pinigus dar ir karo atveju neduodančioms jokios naudos transporto mašinoms, primityviems ginklams, kareivinėms ir pan. Kodėl? Lietuvoje atsakyti yra nelengva. Mūsų svarbiausi sąjungininkai amerikiečiai karo reikalams išleidžia žymiai daugiau pinigų, todėl jų pavyzdys aiškesnis.

"Šis klausimas yra nagrinėjamas buvusio JAV Senato ginkluotųjų tarnybų komiteto personalo direktoriaus Christiano Brose esė.

  „Sutrinka tradicinis JAV karinės galios modelis, kaip video nuomos kompanijos „Blockbuster “ verslo modelis buvo sutrikdytas kompanijų „ Amazon“ ir „Netflix “, - rašo Brose.

„JAV karinės pajėgos, sudarytos iš nedidelio skaičiaus didelių, brangių, turinčių daug žmonių ir sunkiai pakeičiamų sistemų, neišliks ateities mūšio laukuose, kur intelektualių mašinų spiečiai kels smurtą vis didesniu ir didesniu greičiu, nei bet kada anksčiau.

Logika čia yra tokia pati, kaip ir Agincourt mūšyje, kuriame kuklus ir veiksmingas angliškas ilgalankis atliko brangios ir pažeidžiamos Prancūzijos kavalerijos sunaikinimo darbą. Šią kavaleriją šiandien sudaro lėktuvnešiai, kurių vieno kaina yra 13 milijardų dolerių, ir naikintuvai, kainuojantys - vienas - 90 milijonų JAV dolerių (dar kainuoja net 30 000 JAV dolerių per valandą su tokiu naikintuvu skraidyti).

Mes, amerikiečiai, deginame daugiau, nei trilijonus dolerių, kad sukurtume palyginti nedidelį skaičių itin sudėtingų platformų, kurios vis labiau pažeidžiamos, kad būtų aptiktos ir sunaikintos artimųjų priešininkų, pvz., Kinijos ir Rusijos jėgomis. „Paprasčiau tariant,“ rašo Brose: „JAV konkurentai gamina daugybę milijonų dolerių ginklų, kad sunaikintų JAV milijardų dolerių karines sistemas.“ Tai yra strateginės nesėkmės receptas vien dėl biudžeto išlaidų. Tokių technologijų, kaip hipersoninis variklis, kosminiai ginklai ir kvantiniai jutikliai (galintys aptikti mažyčius oro ar vandens trikdžius), atsiradimas yra greito karinio pralaimėjimo receptas - bent jau tada, jei nieko nekeičiame."

Kodėl mūsų sąjungininkai atsidūrė tokioje pozicijoje? Nes tie verslininkai, kurie uždirba tuos milijardus dolerių, pasinaudoja jų turtais, kad užtikrinti sau politikų paramą. Gerai dar, kad mūsų sąjungininkai amerikiečiai turi branduolinius ginklus, todėl nei jiems, nei mums niekas realiai pavojaus nesukelia. Bet idėja aiški. Landsbergių Nota bene nemoka nieko kito, kaip prekiauti auksiniais šaukštais. Kitos lietuviškos turtingos kontoros nemoka nieko kito, tik statyti kareivines, perparduoti transporto priemones ir t.t. Todėl Lietuvoje vėl įvedama prievarta šaukiamų jaunuolių kariuomenė ir daromi kiti karo atveju kenksmingi Lietuvai darbai. O kad šiuolaikiniam karui visa tai netinka - niekam Lietuvoje galvos neskauda.

Finansų ministrė krizės metu I. Šimonytė pakėlė mokesčius, sumažino pensijas ir surinktus 9 mlrd eurų pasiuntė į Švediją bankams

Tokie svetimųjų naudai pakelti mokesčiai sunaikino krizės metu daug Lietuvos verslų, padarė bedarbiais daug Lietuvos žmonių, apsunkino ir taip sunkų gyvenimą daugeliui Lietuvos pensininkų ir jų šeimų. Bankininkas G. Nausėda irgi prisidėjo prie šios aferos. Nejaugi Lietuvos žmonės dabar balsuotų už tokią finansų ministrę I. Šimonytę ar tokį bankininką G. Nausėdą? Pasaulis drebėtų nuo juoko.