Microsoft-Backed French AI Startup Challenges Technology Giants

"PARIS -- This time last year, Arthur Mensch was 30, still employed at a Google unit here, and artificial intelligence had just started to take off in the public consciousness.

Since then, generative AI that can converse -- and possibly reason -- like humans has become the most talked-about technology breakthrough in decades. And the startup Mensch left Google to launch, now nine months old, is valued at slightly more than $2 billion.

The velocity of change reflects the frenzy -- and fear -- that surrounds the efforts to build and commercialize advanced AI systems.

Mensch's startup, called Mistral AI, is challenging the conventional wisdom that the winners of the AI race will emerge from among the tech industry's U.S. giants. It has attracted interest from clients and investors, including Microsoft, which on Monday said it is adding Mistral's new model as an option for developers on its Azure cloud service. As part of the multiyear deal, Microsoft will take a small stake in Mistral.

Mensch, who founded the company with two engineering-school friends, doesn't think scale is essential -- or that the U.S. will necessarily dominate.

"I've always regretted that there was no Big Tech in Europe," Mensch said at Mistral AI's Paris office. "I think this is our chance to become one."

Mensch's company, which has raised just over $500 million from investors including Andreessen Horowitz, remains tiny compared with the Goliaths of the industry. Microsoft-backed OpenAI and Alphabet's Google are pouring billions of dollars into training the latest AI systems, leveraging their access to the specialized chips needed to build such systems and the fat balance sheets needed to pay for the electricity those chips consume.

Mistral, named for a strong wind that blows from France, is founded in part on the idea that a lot of that money is wasted.

Mensch has spent much of his life figuring out how to make AI and machine-learning systems more efficient. Early last year, he joined forces with co-founders Timothee Lacroix, 32, and Guillaume Lample, 33, then at Meta Platforms' artificial-intelligence lab in Paris.

Together, they are betting that their small team can outmaneuver Silicon Valley titans by finding more-efficient ways to build and deploy AI systems. And they want to do it in part by giving away many of their AI systems as open-source software. "We want to be the most capital-efficient company in the world of AI," Mensch said.

On Monday, Mistral unveiled an AI model called Mistral Large that Mensch said can perform some reasoning tasks comparably with GPT-4, OpenAI's most-advanced language model, and Google's new Gemini Ultra.

Mensch said his new model cost less than 20 million euros, the equivalent of roughly $22 million, to train. By contrast, OpenAI Chief Executive Sam Altman said last year after the release of GPT-4 that training his company's biggest models cost "much more than" $50 million to $100 million.

In addition to Microsoft, Mistral also has teamed with and sold small stakes to other companies, including enterprise-software company Salesforce and Nvidia, maker of the most powerful graphics processing units used to build AI systems like Mistral's.

Brave Software made a free, open-source model from Mistral the default to power its web-browser chatbot, said Brian Bondy, Brave's co-founder and chief technology officer. He said Brave finds the quality comparable with proprietary models, and Mistral's open-source approach lets Brave control the model locally.

Eric Boyd, corporate vice president of Microsoft's AI platform, said Mistral presents a test of how far clever engineering can push AI systems.

Mensch attended some of France's top schools for mathematics and machine learning. A through-line has been trying to make things more efficient. For his doctorate, he worked on scaling up software for analyzing 3-D brain images.

Mensch joined the Google AI unit then called DeepMind, where he worked on the team building so-called large language models, the type of AI system that would later power ChatGPT. By 2022, he was a lead author of a paper about a new AI model, Chinchilla, that changed the field's understanding of the relationship among the size of an AI model, how much data is used to build it and how well it performs, known as AI scaling laws.

"Who better to challenge the world's understanding of scaling laws than one of the people who helped define them?" said Sarah Guo, an early investor in Mistral through her venture-capital firm, Conviction.

As the AI race heated up in 2022, Mensch said he was disappointed that big, private AI labs started sharing less with the wider research community. Once ChatGPT launched, there was a race within Google to match it. Mensch said the team he worked on went from 10 people to 30 and then 70.

"I think I left just before it got too bureaucratic for me," Mensch said. "I didn't want to build opaque technology from within big tech."

Mistral's initial pitch document to investors last spring decried an "oligopoly shaping up" led by U.S. companies that sold proprietary models.

For Mensch and his co-founders, releasing their initial AI systems as open-source was an important principle. It was also a way to get noticed by developers and potential clients eager for more control over the AI they use. Mistral's most-advanced models, including the one unveiled Monday, aren't available open source.

"We want to invent new things, new architectures," Mensch said, "and we still want to have something to sell extra to our customers."" [1]

Either you want to invent new things, or you want money. It seems you want money. Bait and switch.

1. Microsoft-Backed AI Startup Challenges Technology Giants. Schechner, Sam.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Feb 2024: B.1. 

 

Dėl sankcijų Rusijai pasekoje staigiai pakilusių elektros kainų Lietuvos apdirbamoji pramonė prarado anksčiau turėtą konkurencinį pranašumą Europos Sąjungoje (ES), sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atstovas.

"Anot EIM Viešosios politikos sprendimų ir duomenų analizės grupės vadovo Tito Budreikos, šiuo metu elektros kaštai šalies pramonei yra maždaug trečdaliu didesni nei likusioje ES, taip pat brangesnis ir skolinimasis.

„Iki konflikto 2022 m. vasarį Lietuvoje pramonė buvo šiuo požiūriu 20 proc. konkurencingesnė nei ES vidurkis, kadangi elektra pas mus buvo pigesnė nei kitur.

Taip, per konfliktą buvo milžiniškų (energijos kainų – ELTA) svyravimų ir neigiamų efektų, tačiau tos kainos jau normalizavosi. Tačiau ne mūsų naudai“, – antradienį Trišalei tarybai sakė T. Budreika.

„Dabar Lietuvoje elektros kainos 30 proc. didesnės nei kitur ES“, – akcentavo jis.

Pasak EIM atstovo, išaugę energijos kaštai neigiamai veikia daug energijos suvartojančius gamybos sektorius.

„Tai yra dar vienas neigiamas mastas, kur prarandame konkurencingumą. (...) Pramonė, kuri naudoja elektrą, iš tikrųjų susiduria su neigiamu veiksniu per elektros kainas“, – kalbėjo T. Budreika, dar pažymėjęs, jog dujų kainų skirtumai tarp Lietuvos ir Bendrijos vidurkio nėra tokie ryškūs.

Be to, pasak jo, Lietuvos įmonės skolinasi vidutiniškai 22 proc. brangiau nei verslas kitose euro zonos valstybėse, kas esą taip pat mažina šalies gamintojų konkurencingumą.

„Lietuvoje pinigų kaina verslui yra didesnė ir dėl to irgi prarandame konkurencingumo“, – teigė T. Budreika.

Dar jis išskyrė, jog Lietuvoje darbo kaštai auga sparčiau nei produktyvumas, nors šiuo aspektu šalis išlieka konkurencingesnė nei ES vidurkis.

EIM specialisto pateiktais duomenimis, Lietuvos pramonės indėlis į ekonomiką yra didesnis nei vidutiniškai Bendrijoje. Jis teigė, kad šalies apdirbamosios gamybos sektorius ilguoju laikotarpiu augo dvigubai sparčiau nei ES vidurkis – nuo 2015 iki 2022 m. padidėjo 38 proc.

Ministerijos Trišalei tarybai pateikta statistika, Lietuvoje didžiausi naftos, maisto, chemijos, baldų ir medienos pramonės sektoriai. Baldų, chemijos, plastikų ir medienos sektoriai pastaraisiais metais susitraukė, tačiau, skaičiuojant nuo 2015 m., esą toliau auga.

Vis tik T. Budreika akcentavo, jog pastaraisiais metais sustojo drabužių, gėrimų, pagrindinių metalų, farmacijos ir odos pramonės plėtra.

Pelningiausi, pasak jo, yra chemijos, farmacijos, spausdinimo, kompiuterių technikos, medienos sektoriai."

Vienintelis Vokietijos ir išvis Vakarų išlikimo kelias - išsaugoti priėjimą prie pigios rusiškos enegijos

   "Vokietijos parlamento žemieji rūmai praėjusią savaitę balsavo už kanapių vartojimo pramoginiais tikslais legalizavimą. Tai buvo savalaikis žingsnis. Vokietijos lyderių klasei reikės viso to švelnumo, kurį gali rasti pasaulyje, kuris neina Vokietijos keliu.

 

     Rusijos pažanga Ukrainoje ir Amerikos paralyžius dėl kito pagalbos paketo sustiprina realybę, kad Vokietija turi apsiginti, bet neturi tam galios. Taip pat vyksta įvykiai Raudonojoje jūroje, kur Vokietijos gamintojai turi susidoroti su siuntimo vėlavimais, nes Bideno administracija nesugeba išlaikyti gyvybiškai svarbaus vandens kelio švaraus.

 

     Pamirškite 2% bendrojo vidaus produkto, kurių Vokietija ne kartą žadėjo ir nesugebėjo išleisti gynybai. Gynybos ministras Borisas Pistorius šį mėnesį sukrėtė daugelį stebėtojų, sakydamas, kad naujoje pasaulio situacijoje Vokietijai gynybai gali tekti išleisti net 3,5% BVP.

 

     Ekonominės naujienos taip pat niūrios. Praėjusiais metais Vokietijos BVP susitraukė 0,3%, o praėjusią savaitę vyriausybė sumažino 2024 m. augimo prognozes iki apgailėtinų 0,2%. Ekonomistai tikisi neigiamo augimo per pirmąjį 2024 m. ketvirtį, dėl ko šalis atsidurs nuosmukyje. Būsto perspektyvos yra niūrios, o verslo pasitikėjimas pasiekė visų laikų žemumas. Gamybos naujienos yra ne geresnės. Šį mėnesį plačiai sekamas HCOB Vokietijos „Flash Composite“ pirkimo vadybininkų indeksas nukrito iki 46,1 – aštuntą mėnesį iš eilės, kai indeksas rodo mažėjantį ekonominį aktyvumą.

 

     Energijos kainos yra ypač skaudi vieta. Chemijos milžinė BASF paskelbė apie 1 mlrd. eurų sumažinusi išlaidas savo veiklai Vokietijoje, kaltindama silpną paklausą Vokietijos rinkoje ir „struktūriškai aukštesnes energijos kainas“.

 

     Didžiulės JAV subsidijos pagal vadinamąjį Infliacijos mažinimo aktą verčia Vokietijos įmones žvalgytis už Atlanto.

 

     Kinijos konkurencija yra dar vienas didžiulis rūpestis. Kinija seniai aplenkė Vokietiją, kaip didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje. Ji vis labiau meta iššūkį Vokietijai, ypač elektra varomuose automobiliuose, kaip pigių ir aukštos kokybės gamintoja. Pekinas siekia marginalizuoti Vokietijos gamybos priemonių ir automobilių įmones Kinijoje, o Kinijos eksportuotojai meta iššūkį Vokietijos dominavimui pasaulio rinkose.

 

     Asociacijoms, atstovaujančioms mažoms ir vidutinėms „Mittelstand“ įmonėms, kurios yra Vokietijos ekonomikos šerdis, retame bendrame atvirame laiške įspėjant apie Vokietijos konkurencingumo praradimą, ekonomikos ministras Robertas Habeckas nesiūlo rinktis žodžių. Ekonomika yra „šiurkščiuose vandenyse“. „Vokietijos, kaip pramonės vietos, konkurencingumas“ kelia abejonių.

 

     Tai dar ne viskas likimas ir niūrumas. Paslaugų sektoriaus perspektyvos yra šviesesnės nei gamybos, ir, kaip praėjusią savaitę pranešė žurnalas, Ifo instituto verslo ir klimato indeksas šį mėnesį šiek tiek pagerėjo. Geriausia, ką galima pasakyti apie perspektyvą? „Vokietijos ekonomika stabilizuojasi žemame lygyje“, – teigia Ifo prezidentas.

 

     Tuo tarpu Vokietijos neveikiančią trijų partijų koalicinę vyriausybę paralyžiuoja vidinės kovos. Didžiausia koalicijos partija – kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partija (SPD) – labai susiskaldžiusi dėl užsienio politikos – daugelis jaučia nostalgiją geriems santykiams su Rusija ir yra alergiški karinėms išlaidoms. SPD taip pat nori, kad Bideno vyriausybės išlaidų tipo iniciatyvos atgaivintų Vokietijos pramonės mašiną ir padidintų socialines išmokas. Žalieji, kita pagal dydį partija, pagal Vokietijos standartus yra užsienio politikos vanagai, tačiau ir toliau spaudžia greitą energetikos perėjimą, kuris padidina verslo ir vartotojų išlaidas. Trečioji koalicijos partija – Laisvieji demokratai – nori laikytis mažų vyriausybės išlaidų. Tarsi to būtų negana, konservatyvios opozicinės partijos turi blokuojančią mažumą parlamento aukštuosiuose rūmuose.

 

     Čia vokiečiai nemanė, kad jie bus. Prieš šešiolika mėnesių lankiausi Berlyne ir iš daugybės vyriausybės pareigūnų, ekspertų ir ekonomistų išgirdau, kad viskas veikia gerai. Rusija patyrė nesėkmę Ukrainoje. Perėjimas prie energetikos padidintų Vokietijos konkurencingumą ir užimtumą. Vokietijos „Mittelstand“ susidorotų su viskuo, ką Kinija galėtų mesti į jį.

 

     Tokiomis aplinkybėmis nenuostabu, kad Vokietijoje daugėja antistablishmento partijų. Kraštutinė dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) šiuo metu turi daugiau paramos, nei bet kuri kita valdančioji partija – viena neseniai atlikta apklausa parodė, kad AfD – 19 proc., Socialdemokratai – 14 proc., Žalieji – 13 proc., o Laisvieji demokratai – 4. %.

 

     Karčiausia piliulė Vokietijos įsitvirtinimui gali būti suvokimas, kad svarbiausiais Vokietijai iškilusiais klausimais Donaldas Trumpas buvo teisus ten, kur jie klydo. Atsigulti į lovą su Vladimiru Putinu dėl pigios energijos buvo ir kvaila, ir labai nelojalu Vakarams. Vokietijos gynybos politika buvo žalinga ir pavojinga. Kinija nebuvo patikima partnerė.

 

     „Ich bin ein Berliner“, – tokia buvo prezidento Johno F. Kennedy žinutė Vokietijai. Jeigu Donaldas Trumpas grįžta į Baltuosius rūmus, jo žinutė, greičiausiai, bus „Das habe ich gleich gesagt“ arba „Aš tau taip sakiau.“" [1]

 

Viskas yra priešingai. JAV turi pigią energiją. Kinija - taip pat. Vienintelis Vokietijos išlikimo kelias - išsaugoti priėjimą prie pigios rusiškos energijos. Išvis, Vokietija yra vienintelė Vakarų pasaulyje, išsaugojusi pramonę. Jeigu Vakarai nori išlikti pasaulyje, kaip pramoninė, ekonominė ir karinė jėga (Ukrainos įvykiai rodo, kad tai visa yra susiję dalykai, be stiprios pramonės karinė jėga neįmanoma), Vakarai turi stengtis skubiai pašalinti Zelenskį ir padėti Vokietijai atstatyti santykius su Putino Rusija. Vakarų likimas dabar priklauso nuo Vokietijos likimo.

Profesionalus komikas Zelenskis dar neišėjo į pensiją tik Vakarų mokesčių mokėtojų pinigų dėka. Kai tų pinigų srautas pasibaigs, Zelenskį pavežėti nereiks. Jis pats pabėgs.

 

1. Germany Should Have Listened to Trump. Walter Russell Mead.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Feb 2024: A.13.

The only way of survival for Germany and all the West is to keep cheap Russian energy

"The lower house of Germany's Parliament voted to legalize the recreational use of cannabis last week. It was a timely move. Germany's leadership class is going to need all the mellow it can find in a world that isn't going Germany's way.

Russian advances in Ukraine and American paralysis over the next aid package are reinforcing the reality that Germany needs to defend itself but lacks the power to do so. So are developments in the Red Sea, where German manufacturers must cope with shipping delays as the Biden administration fails to keep the vital waterway clear.

Forget the 2% of gross domestic product that Germany has repeatedly promised and failed to spend on defense. Defense Minister Boris Pistorius shocked many observers this month when he said that in the new world situation, Germany may have to spend as much as 3.5% of GDP for defense.

The economic news is also grim. Last year Germany's GDP shrank 0.3%, and last week the government slashed 2024 growth estimates to a pitiful 0.2%. Economists expect negative growth during the first quarter of 2024, placing the country in recession. The outlook for housing is bleak, with business confidence reaching all-time lows. The news in manufacturing is little better. This month the widely followed HCOB German Flash Composite Purchasing Managers' Index fell to 46.1, the eighth month in a row that the index has pointed to decreasing economic activity.

Energy prices are a particular sore spot. The chemical giant BASF announced <euro>1 billion in spending cuts in its German operations, blaming a mix of weak demand in the German market and "structurally higher energy prices." 

Enormous U.S. subsidies under the so-called Inflation Reduction Act are leading German companies to look across the Atlantic.

Chinese competition is another massive worry. China long ago passed Germany as the world's largest car producer. Increasingly, especially in electric vehicles, it is challenging Germany as both a low-cost and high-quality manufacturer. Beijing aims to marginalize German capital goods and automobile companies in China while Chinese exporters challenge German dominance in world markets.

With the associations representing the small and medium-size Mittelstand firms that make up the heart of the German economy warning in a rare joint open letter about Germany's loss of competitiveness, Economy Minister Robert Habeck isn't mincing words. The economy is in "rough waters." The "competitiveness of Germany as an industrial location" is in doubt.

It isn't all doom and gloom. The outlook for the service sector is brighter than for manufacturing, and as the Journal reported last week, the Ifo Institute's business-climate index improved slightly this month. The best that can be said for the outlook? "The German economy is stabilizing at a low level," according to Ifo's president.

Meanwhile, Germany's dysfunctional three-party coalition government is paralyzed by internal struggles. The largest party in the coalition, Chancellor Olaf Scholz's Social Democratic Party (SPD), is deeply divided over foreign policy, with many nostalgic for good relations with Russia and allergic to military spending. The SPD also wants Biden-like government spending initiatives to revive the German industrial machine and expand social benefits. The Greens, the next-largest party, are by German standards foreign-policy hawks but continue to press for a rapid energy transition that drives up costs for business and consumers. The third party in the coalition, the Free Democrats, wants to hold the line on government spending. As if this weren't enough trouble, the conservative opposition parties have a blocking minority in Parliament's upper house.

This is not where Germans thought they would be. Sixteen months ago, I visited Berlin and heard from a stream of government officials, think tankers and economists that everything was working fine. Russia was failing in Ukraine. The energy transition would boost German competitiveness and employment. Germany's Mittelstand would handle anything China could throw at it.

Under the circumstances, it's no surprise that antiestablishment parties are growing in Germany. The far right Alternative for Germany (AfD) currently has more support than any of the governing parties, with one recent poll showing the AfD at 19%, the Social Democrats at 14%, the Greens at 13%, and the Free Democrats at 4%.

The most bitter pill of all for Germany's establishment may be the realization that on the most important issues facing Germany, Donald Trump was right where they were wrong. Getting in bed with Vladimir Putin for cheap energy was both foolish and deeply disloyal to the West. German defense policy was self-defeating and dangerous. China wasn't a reliable partner.

"Ich bin ein Berliner," was President John F. Kennedy's message to Germany. If Donald Trump returns to the White House, his message will likely be "Das habe ich gleich gesagt," or "I told you so."" [1]

Opposite. USA has cheap energy. China does too. The only way of survival for Germany is to keep cheap Russian energy. In fact, Germany is the only one in the Western world that has preserved its industry. If the West wants to survive in the world as an industrial, economic and military power (events in Ukraine show that these are all connected things, without a strong industry military power is impossible), the West must try to urgently remove Zelensky and help Germany restore relations with Putin's Russia. The fate of the West now depends on the fate of Germany.

1. Germany Should Have Listened to Trump. Walter Russell Mead.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Feb 2024: A.13.

 

Mes ir taip sunkiai gyvename, dauguma nesutinkame mokėti didesnius gynybos mokesčius

 "Apklausos duomenimis, 18,6 proc. respondentų sutiktų mokėti didesnius mokesčius, kad valstybė galėtų padidinti finansavimą krašto apsaugai. Tuo metu daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų to daryti nesutiktų ir apskritai nepritaria, kad būtų skiriama daugiau lėšų gynybai. Šiek tiek mažiau – 31,5 proc. – Lietuvos gyventojų mokėti didesnių mokesčių nesutiktų, tačiau mano, kad tą galėtų daryti verslas. Gynybos mokesčio klausimu nuomonės neturi 13,9 proc. apklaustųjų."

Išeina, kad 67,5 proc. žmonių nesutinka. Tai yra absoliuti dauguma.