Dėl sankcijų Rusijai pasekoje staigiai pakilusių elektros kainų Lietuvos apdirbamoji pramonė prarado anksčiau turėtą konkurencinį pranašumą Europos Sąjungoje (ES), sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atstovas.

"Anot EIM Viešosios politikos sprendimų ir duomenų analizės grupės vadovo Tito Budreikos, šiuo metu elektros kaštai šalies pramonei yra maždaug trečdaliu didesni nei likusioje ES, taip pat brangesnis ir skolinimasis.

„Iki konflikto 2022 m. vasarį Lietuvoje pramonė buvo šiuo požiūriu 20 proc. konkurencingesnė nei ES vidurkis, kadangi elektra pas mus buvo pigesnė nei kitur.

Taip, per konfliktą buvo milžiniškų (energijos kainų – ELTA) svyravimų ir neigiamų efektų, tačiau tos kainos jau normalizavosi. Tačiau ne mūsų naudai“, – antradienį Trišalei tarybai sakė T. Budreika.

„Dabar Lietuvoje elektros kainos 30 proc. didesnės nei kitur ES“, – akcentavo jis.

Pasak EIM atstovo, išaugę energijos kaštai neigiamai veikia daug energijos suvartojančius gamybos sektorius.

„Tai yra dar vienas neigiamas mastas, kur prarandame konkurencingumą. (...) Pramonė, kuri naudoja elektrą, iš tikrųjų susiduria su neigiamu veiksniu per elektros kainas“, – kalbėjo T. Budreika, dar pažymėjęs, jog dujų kainų skirtumai tarp Lietuvos ir Bendrijos vidurkio nėra tokie ryškūs.

Be to, pasak jo, Lietuvos įmonės skolinasi vidutiniškai 22 proc. brangiau nei verslas kitose euro zonos valstybėse, kas esą taip pat mažina šalies gamintojų konkurencingumą.

„Lietuvoje pinigų kaina verslui yra didesnė ir dėl to irgi prarandame konkurencingumo“, – teigė T. Budreika.

Dar jis išskyrė, jog Lietuvoje darbo kaštai auga sparčiau nei produktyvumas, nors šiuo aspektu šalis išlieka konkurencingesnė nei ES vidurkis.

EIM specialisto pateiktais duomenimis, Lietuvos pramonės indėlis į ekonomiką yra didesnis nei vidutiniškai Bendrijoje. Jis teigė, kad šalies apdirbamosios gamybos sektorius ilguoju laikotarpiu augo dvigubai sparčiau nei ES vidurkis – nuo 2015 iki 2022 m. padidėjo 38 proc.

Ministerijos Trišalei tarybai pateikta statistika, Lietuvoje didžiausi naftos, maisto, chemijos, baldų ir medienos pramonės sektoriai. Baldų, chemijos, plastikų ir medienos sektoriai pastaraisiais metais susitraukė, tačiau, skaičiuojant nuo 2015 m., esą toliau auga.

Vis tik T. Budreika akcentavo, jog pastaraisiais metais sustojo drabužių, gėrimų, pagrindinių metalų, farmacijos ir odos pramonės plėtra.

Pelningiausi, pasak jo, yra chemijos, farmacijos, spausdinimo, kompiuterių technikos, medienos sektoriai."