Desperate To Unplug Kids

“10 Rules for Raising Kids In a High-Tech World

 

By Jean M. Twenge

 

Atria, 224 pages, $27

 

In the whirling madness that began when the smartphone achieved ubiquity around 2012, a great many parents did not know what to do. There was massive pressure to give children phones, laptops and tablets. Even schools were switching to portable screens.

 

There seemed no stopping the mass intoxication.

 

The American family reeled as children dwindled into crouched obsessives, scrolling and snapping and cultivating likes. It all felt too much, too fast, and not right, but many of us were knocked flat in the rush of events. We gave our children the addictive devices -- we were addicted to them ourselves -- and felt powerless to control the forces we had set loose in our own families.

 

It is convenient to say "we" but of course there were outliers. In the very teeth of the storm, the smartest couple I know had the wisdom to require everyone in their household, including themselves, to surrender their devices at 9 p.m. and put them to charge overnight in the master bedroom. In doing so, these parents removed the flashing connectivity that was wrecking sleep schedules, domestic harmony and peace of mind everywhere else. By the time my husband and I learned of their admirable practice, a worse one had taken hold for us. It is hard to justify now, but back then it seemed impracticable to claw back our family's time and tranquility. Tech devices migrated throughout the house, around the clock, and we let it happen.

 

While our family and countless others were struggling to find a tech-life balance, Jean Twenge was collecting data. Her research, at San Diego State University, pointed past the experience of individual children to their entire cohort.

 

Ms. Twenge was the first to document the degree to which devices and social media were shaping the children and teens of the early-2000s into a distinct, unhappy generation.

 

With the publication of her powerful 2017 book, "iGen," Ms. Twenge, a professor of psychology, became overnight one of the country's most important voices in the cultural conversation about youth and technology. In "10 Rules for Raising Kids in a High-Tech World," she returns with breezy practical advice to help parents avoid the mistakes some of us made when we first grappled with the issue more than a decade ago. The book is heavy on bold-face prescription and relatively light on argument and anecdote, so it's more of a flip-through than a sit-down.

 

The advice is good, as far as it goes. In some respects, things are easier for parents now. There's a national move toward restoring a phone-free childhood (at least during school) thanks in part to research published by Ms. Twenge and campaigns by, among others, the social psychologist Jonathan Haidt and the free-range parenting advocate Lenore Skenazy. Groups such as Wait Until 8th, which encourages parents to delay giving their children smartphones until they finish middle school, and Away for the Day, which advocates cellphone-free schools, now exist to support those who want to reduce their children's access to technology. In the past decade, coders have created numerous apps that help mothers and fathers limit what sites their children can visit and for how long.

 

In other respects, though, parents have it harder. There's no escaping the screen now. Everything is online, artificial intelligence is here, children have proved to be nimble at parental-control workarounds, and unless you have the cash to send your boys and girls off to wilderness camps or tech-free private schools, you will be hard-pressed to keep them unplugged. And why should you? After all, we're all on devices now. Why shouldn't children and teens be too?

 

Ms. Twenge reminds us that with children "every single activity on a screen" is "linked to more unhappiness, and every single activity that didn't involve a screen" is "instead linked to less unhappiness -- and thus more happiness." She shows how teen tech use correlates with soaring rates of depression and plunging levels of adequate sleep and in-person socializing. With incidents from her own life -- she and her husband are raising three daughters -- she acknowledges how hard and unpleasant it can be to set limits. But she warns: "Until laws change or social norms shift, parents are the first and sometimes the only line of defense against devices taking over their children's lives."

 

About half of Ms. Twenge's recommendations are, as the saying goes, "actionable protocols" that families can put in place right away. These include committing to delaying giving children any devices of their own as long as possible -- no tablets, no gaming consoles, nada. The first phone, when it arrives, should be primitive. The first smartphone should only come when children have their driver's licenses (a twofer that postpones smartphone use while incentivizing independence). She favors installing parental controls, even though wily children can outwit them, on grounds that some thwarting is better than none at all. Other recommendations are gauzier, such as carving out no-tech family time and petitioning schools to go phone-free.

 

The best rule here, though, is the one I wish I'd imposed back in the day: "No electronic devices in the bedroom overnight." Its beauty is its simplicity. Getting the devices out means keeping out the importuning virtual world, with its entertainers and weirdos and cyberbullies, and creating space for psychic and physical rest. Of course, simple and beautiful things can have their own complexities. Even my virtuous friends sometimes had trouble when they tried to collect the goods at 9 p.m. "But I'm finishing a paper," a straight-A teen might say, in which case they would relent. Ms. Twenge approves of such flexibility: "It makes sense to give an occasional extension for homework. But if it's every night, you should probably have a discussion about time management with your kid."

 

---

 

Mrs. Gurdon, a Journal contributor, is the author of "The Enchanted Hour: The Miraculous Power of Reading Aloud in the Age of Distraction."” [1]

 

1. Desperate To Unplug. Meghan Cox Gurdon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Oct 2025: A13.

Beviltiškai norime atjungti vaikus nuo interneto

 

„10 taisyklių, kaip auklėti vaikus aukštųjų technologijų pasaulyje“

 

Autorė Jean M. Twenge

 

„Atria“, 224 puslapiai, 27 USD

 

Siaubingoje beprotybėje, kuri prasidėjo, kai maždaug 2012 m. išplito išmanieji telefonai, daugybė tėvų nežinojo, ką daryti. Buvo didžiulis spaudimas duoti vaikams telefonus, nešiojamuosius kompiuterius ir planšetinius kompiuterius. Net mokyklos perėjo prie nešiojamų ekranų.

 

Atrodė, kad masinio apsinuodijimo sustabdyti neįmanoma.

 

Amerikiečių šeima sukrėsta, kai vaikai virto susigūžusiais obsesyviais, slinkdami, fotografuodami ir rinkdami „patinka“. Visa tai atrodė per daug, per greitai ir neteisinga, bet daugelis iš mūsų buvome parblokšti įvykių sūkuryje. Davėme savo vaikams priklausomybę sukeliančius prietaisus – patys buvome nuo jų priklausomi – ir jautėmės bejėgiai kontroliuoti jėgas, kurias paleidome savo šeimose.

 

Patogu sakyti „mes“, bet, žinoma, buvo ir išskirtinių atvejų. Pačioje audros įkarštyje protingiausia pora, kurią pažįstu, turėjo išminties reikalauti, kad visi jų namų ūkyje, įskaitant ir juos pačius, 21 val. atiduotų savo įrenginius ir padėtų juos krautis nakčiai pagrindiniame miegamajame. Taip padarę, šie tėvai pašalino mirksintį ryšį, kuris visur kitur gadino miego grafiką, namų harmoniją ir ramybę. Kai mudu su vyru sužinojome apie jų puikią praktiką, pas mus įsigalėjo dar blogesnė. Dabar sunku tai pateisinti, bet anuomet atrodė nepraktiška susigrąžinti mūsų šeimos laiką ir ramybę. Technologiniai įrenginiai migravo po namus visą parą, o mes leidome tam vykti.

 

Kol mūsų šeima ir daugybė kitų stengėsi rasti technologijų ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, Jean Twenge rinko duomenis. Jos tyrimas, atliktas San Diego valstijos universitete, apėmė ne tik atskirų vaikų patirtį, bet ir visos jų grupės patirtį.

 

Ponia Twenge pirmoji dokumentavo, kiek įrenginiai ir socialinė žiniasklaida formavo 2000-ųjų pradžios vaikus ir paauglius į atskirą, nelaimingą kartą.

 

Išleidusi savo įtaigią 2017 m. knygą „iGen“, psichologijos profesorė ponia Twenge per naktį tapo viena iš svarbiausių šalies balsų kultūriniame pokalbyje apie jaunimą ir technologijas. Knygoje „10 taisyklių, kaip auginti vaikus aukštųjų technologijų pasaulyje“ ji pateikia lengvų praktinių patarimų, padėsiančių tėvams išvengti klaidų, kurias kai kurie iš mūsų padarėme, kai pirmą kartą susidūrėme su šia problema daugiau nei prieš dešimtmetį. Knygoje gausu drąsių nurodymų ir palyginti mažai argumentų bei anekdotų, todėl tai labiau tarsi peržvelgimas, o ne pasisėdėjimas.

 

Patarimas yra geras, bent jau tiek, kiek jis apima. Kai kuriais atžvilgiais tėvams dabar lengviau. Nacionaliniu mastu vyksta žingsnis siekiant atkurti vaikystę be telefonų (bent jau mokykloje), iš dalies dėl ponios Twenge paskelbto tyrimo ir, be kita ko, socialinės psichologės Jonathan Haidt ir laisvai laikomų vaikų auklėjimo šalininkės Lenore Skenazy kampanijų. Tokios grupės kaip „Wait Until 8th“, kuri skatina tėvus atidėti išmaniųjų telefonų davimą savo vaikams, kol jie baigs vidurinę mokyklą, ir „Away for the Day“, kuri pasisako už mokyklas be mobiliųjų telefonų, dabar egzistuoja, kad paremtų tuos, kurie nori sumažinti savo vaikų prieigą prie technologijų. Per pastarąjį dešimtmetį programuotojai sukūrė daugybę programėlių, kurios padeda motinoms ir tėvams apriboti, kokias svetaines jų vaikai gali lankyti ir kiek laiko jose gali lankytis.

 

Tačiau kitais atžvilgiais tėvams sunkiau. Dabar nuo ekranų pabėgti neįmanoma. Viskas vyksta internete, atsirado dirbtinis intelektas, vaikai įrodė esantys vikrūs tėvų kontrolės sprendimuose, ir jei neturite pinigų išsiųsti savo berniukų ir mergaičių į gamtoje veikiančias stovyklas ar privačias mokyklas be technologijų, jums bus sunku juos atjungti nuo interneto. Ir kodėl turėtumėte? Juk dabar visi naudojame įrenginius. Kodėl neturėtų būti ir vaikai bei paaugliai?

 

Ponia Twenge primena, kad vaikams „kiekviena veikla ekrane“ yra „susijusi su didesniu nelaimingumu, o kiekviena veikla, nesusijusi su ekranu“, yra „vietoj to susijusi su mažesniu nelaimingumu – taigi ir didesne laime“. Ji parodo, kaip paauglių technologijų naudojimas koreliuoja su didėjančiu depresijos lygiu ir mažėjančiu tinkamo miego bei bendravimo gyvai lygiu. Remdamasi savo gyvenimo įvykiais – ji ir jos vyras augina tris dukras – ji pripažįsta, kaip sunku ir nemalonu gali būti nustatyti ribas. Tačiau ji perspėja: „Kol nepasikeis įstatymai ar socialinės normos, tėvai yra pirmoji ir kartais vienintelė gynybos linija nuo įrenginių, kurie užvaldytų jų vaikų gyvenimus.“

 

Maždaug pusė ponios Twenge rekomendacijų, kaip sakoma, yra „veiksmingi protokolai“, kuriuos šeimos gali įdiegti nedelsdamos. Tai apima įsipareigojimą kuo ilgiau atidėti bet kokių nuosavų įrenginių davimą vaikams – jokių planšetinių kompiuterių, jokių žaidimų konsolių ir pan. Pirmasis telefonas, kai jis atkeliaus, turėtų būti primityvus. Pirmasis išmanusis telefonas turėtų pasirodyti tik tada, kai vaikai turi vairuotojo pažymėjimus (dvigubas terminas, kuris atitolina išmaniųjų telefonų naudojimą, kartu skatinant savarankiškumą). Ji pritaria tėvų kontrolės įdiegimui, net jei gudrūs vaikai gali juos pergudrauti, teigdami, kad šiek tiek trukdymų yra geriau nei nieko. Kitos rekomendacijos yra banalesnės, pavyzdžiui, skirti laiko šeimai be technologijų ir prašyti mokyklų atsisakyti telefonų.

 

Tačiau geriausia taisyklė čia yra ta, kurios norėčiau, kad būčiau įvedęs anksčiau: „Nakčiai miegamajame jokių elektroninių prietaisų“. Jos grožis slypi paprastume. Išsinešti prietaisus reiškia atsiriboti nuo įkyraus virtualaus pasaulio su jo pramogautojais, keistuoliais ir kibernetiniais chuliganais ir sukurti erdvę psichiniam ir fiziniam poilsiui. Žinoma, paprasti ir gražūs dalykai gali turėti savų sudėtingumų. Net mano dorybingi draugai kartais susidurdavo su sunkumais, kai bandydavo atsiimti prekes 21 val. „Bet aš baigiu rašinį“, – galėtų pasakyti paauglys su puikiais pažymiais, ir tokiu atveju jie nusileistų. Ponia Twenge pritaria tokiam lankstumui: „Prasminga retkarčiais pratęsti namų darbų laiką. Bet jei tai daroma kiekvieną vakarą, tikriausiai turėtumėte su savo vaiku aptarti laiko planavimą.“

 

---

 

Ponia Gurdon, žurnalo bendradarbė, yra knygos „Užburta valanda: stebuklinga garsinio skaitymo galia išsiblaškymo amžiuje“ autorė.“ [1]

 

1. Desperate To Unplug. Meghan Cox Gurdon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Oct 2025: A13.

Rare Move Indeed: China Squeezes U.S. In Rare-Earth Move

 

"China's newest restrictions on rare-earth materials would mark a nearly unprecedented export control that stands to disrupt the global economy, giving Beijing more leverage in trade talks and ratcheting up pressure on the Trump administration to respond.

 

The rule, put out Thursday by China's Commerce Ministry, is viewed as an escalation in the U.S.-China trade fight because it threatens the supply chain for semiconductors. Chips are the lifeblood of the economy, powering phones, computers and data centers needed to train artificial-intelligence models. The rule also would affect cars, solar panels and equipment for making chips and other products, limiting countries' ability to support their own industries. China produces about 90% of the world's rare-earth materials.

 

Global companies selling goods with certain rare-earth materials sourced from China accounting for 0.1% or more of the product's value would need permission from China, according to the new rule.

 

Tech companies will probably find it extremely difficult to show that their chips, the equipment needed to make them and other components fall below the 0.1% threshold, industry experts said.

 

"These rare-earth minerals and the ability to refine them are just the basis of modern civilization," said Dean Ball, who recently left his White House role as an AI policy adviser to become a senior fellow at the Foundation for American Innovation, a think tank. He added that the rules could cause a U.S. recession if implemented aggressively because of how important AI capital spending is to the economy.

 

The U.S. and other countries are pouring hundreds of billions of dollars into data centers, making AI a key economic engine. China's gaining control of the technology would potentially let it catch up in the AI race and upend the world order, experts said.

 

"It's an economic equivalent of nuclear war -- an intent to destroy the American AI industry," said Dmitri Alperovitch, co-founder of the Silverado Policy Accelerator think tank.

 

He called it a "blackmail tactic" ahead of a potential meeting between President Trump and Chinese leader Xi Jinping in the coming weeks to continue trade talks, and didn't think China will fully implement the rule.

 

Trump said at a cabinet meeting that Treasury Secretary Scott Bessent and Commerce Secretary Howard Lutnick would figure out how to respond. "We import from China massive amounts and maybe we will have to stop doing that," Trump said. The rules were announced without notice to the U.S. and appear to be an effort to control global technology supply chains, a White House official said.

 

China has used rare earths to gain leverage in trade talks throughout the year. Restrictions in April sent shock waves through supply chains, helping lead to a trade detente announced in June.

 

Former administration officials and experts suggested the U.S. could respond by adding to its tariff regimen, cutting China off from Western semiconductor-manufacturing equipment and accelerating efforts to build out domestic rare-earths capacity. Some analysts expect Trump to hit back hard.

 

Right now the U.S. levies are in the range of 30% to 50% on Chinese imports -- higher than the levels negotiated with Vietnam, Japan and Indonesia. China's average tariffs on U.S. exports are at around 33%.

 

While positioned as retaliation for recent U.S. export-control actions targeting Chinese tech companies, China's decision is a calculated power play, according to people familiar with Beijing's decision-making process. China is trying to strengthen its leverage over Trump -- whom it sees as eager to strike a deal -- in a bid to extract concessions on tariffs and tech controls, the people said.

 

During the last round of negotiations with senior U.S. officials in Madrid last month, China's chief trade negotiator, Vice Premier He Lifeng, asked for the full removal of tariffs and export controls, The Wall Street Journal has reported. The latest rare-earth action, the people said, is a tactic aimed at achieving that goal.

 

The action, the people noted, is part of a pattern of China responding to what it perceives as feeble actions from Washington with disproportionately strong moves.

 

The new rules also cover goods that could be used for military purposes.

 

They would expand on previous restrictions on rare-earth metals and related products that have already hit companies around the world.

 

The semiconductor supply chain is vulnerable to actions like China's because large chip plants require big capital investments from an ecosystem of companies providing specialized equipment, intricate technical processes and final packaging. Companies in the U.S., Taiwan, Japan and the Netherlands all collaborate with one another.

 

The Trump and Biden administrations have offered subsidies and other policies to aid the process, but domestic capacity generally remains in its infancy. Some analysts said the new rules will fuel new urgency for big tech companies to invest more in these areas.

 

"This is a real vulnerability for U.S. AI companies," said Joseph Hoefer, chief AI officer at lobbying firm Monument Advocacy, which represents tech companies.” [1]

 

Finita la commedia.  

 

 

1. China Squeezes U.S. In Rare-Earth Move. Ramkumar, Amrith; Wei, Lingling.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Oct 2025: A1.  

Iš tiesų retas žingsnis: Kinija spaudžia JAV retųjų žemių žingsnyje

"Naujausi Kinijos apribojimai retųjų žemių medžiagoms reikštų beveik precedento neturinčią eksporto kontrolę, kuri gali sutrikdyti pasaulio ekonomiką, suteikdama Pekinui daugiau įtakos prekybos derybose ir padidindama spaudimą Trumpo administracijai reaguoti.

 

Ketvirtadienį Kinijos prekybos ministerijos paskelbta taisyklė laikoma JAV ir Kinijos prekybos kovos eskalacija, nes ji kelia grėsmę puslaidininkių tiekimo grandinei. Lustai yra ekonomikos gyvybės šaltinis, maitinantys telefonus, kompiuterius ir duomenų centrus, reikalingus dirbtinio intelekto modeliams mokyti. Taisyklė taip pat paveiktų automobilius, saulės baterijas ir įrangą lustams bei kitiems produktams gaminti, apribodama šalių galimybes remti savo pramonę. Kinija pagamina apie 90 % pasaulio retųjų žemių medžiagų.

 

Pagal naująją taisyklę, pasaulinėms įmonėms, parduodančioms prekes, kurių sudėtyje yra tam tikrų retųjų žemių medžiagų, gautų iš Kinijos ir sudarančių 0,1 % ar daugiau produkto vertės, reikėtų Kinijos leidimo.

 

Technologijų įmonėms tikriausiai bus itin sunku įrodyti, kad jų lustai, jiems gaminti reikalinga įranga ir kiti komponentai neviršija 0,1 % ribos, teigė pramonės ekspertai.

 

„Šie retųjų žemių mineralai ir galimybė juos rafinuoti yra tiesiog šiuolaikinės civilizacijos pagrindas“, – sakė Deanas Ballas, neseniai palikęs dirbtinio intelekto politikos patarėjo pareigas Baltuosiuose rūmuose ir tapęs vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Amerikos inovacijų fonde, analitiniame centre. Jis pridūrė, kad taisyklės, jei bus įgyvendintos agresyviai, gali sukelti JAV recesiją, nes dirbtinio intelekto kapitalo išlaidos yra labai svarbios ekonomikai.

 

JAV ir kitos šalys investuoja šimtus milijardų dolerių į duomenų centrus, todėl dirbtinis intelektas yra pagrindinis ekonomikos variklis. Ekspertų teigimu, Kinijos įgyta technologijos kontrolė gali leisti jai pasivyti dirbtinio intelekto lenktynes ​​ir apversti pasaulio tvarką aukštyn kojomis.

 

„Tai ekonominis branduolinio karo atitikmuo – ketinimas sunaikinti Amerikos dirbtinio intelekto pramonę“, – sakė Dmitrijus Alperovičius, analitinio centro „Silverado Policy Accelerator“ bendraįkūrėjas.

 

Jis tai pavadino „šantažo taktika“ prieš galimą prezidento Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą ateinančiomis savaitėmis, siekiant tęsti prekybos derybas, ir nemanė, kad Kinija visiškai įgyvendins šią taisyklę.

 

Kabineto posėdyje Trumpas teigė, kad iždo sekretorius Scottas Bessent ir prekybos sekretorius Howardas Lutnickas išsiaiškins, kaip reaguoti. „Mes importuojame iš Kinijos didžiulius kiekius ir galbūt turėsime tai liautis daryti“, – sakė Trumpas. Taisyklės buvo paskelbtos nepranešus JAV ir, pasak Baltųjų rūmų pareigūno, atrodo, yra bandymas kontroliuoti pasaulines technologijų tiekimo grandines.

 

Kinija ištisus metus naudojo retuosius žemių elementus, kad įgytų įtakos prekybos derybose. Balandžio mėnesį įvesti apribojimai sukėlė šoko bangas tiekimo grandinėse, padėdami lemti birželį paskelbtą prekybos detentą.

 

Buvę administracijos pareigūnai ir ekspertai teigė, kad JAV galėtų atsakyti papildydamos savo tarifų režimą, atkirsdamos Kiniją nuo Vakarų puslaidininkių gamybos įrangos ir paspartindamos pastangas didinti vietinius retųjų žemių elementų gamybos pajėgumus. Kai kurie analitikai tikisi, kad Trumpas imsis griežtų atsakomųjų veiksmų.

 

Šiuo metu JAV taikomi muitai Kinijos importui siekia 30–50 % – tai yra daugiau nei su Vietnamu, Japonija ir Indonezija derėtasi. Vidutiniai Kinijos taikomi muitai JAV eksportui yra apie 33 %.

 

Pasak šaltinių, susipažinusių su Pekino sprendimų priėmimo procesu, Kinijos sprendimas, nors ir yra atsakas į neseniai JAV imtus eksporto kontrolės veiksmus, nukreiptus prieš Kinijos technologijų įmones, yra apskaičiuotas galios žaidimas. Kinija bando sustiprinti savo įtaką Trumpui, kurį ji laiko norinčiu sudaryti susitarimą, siekdama išgauti nuolaidų dėl tarifų ir technologijų kontrolės, teigė šaltiniai.

 

Praėjusį mėnesį Madride vykusiame paskutiniame derybų su aukštais JAV pareigūnais etape Kinijos vyriausiasis prekybos derybininkas, vicepremjeras He Lifengas, paprašė visiškai panaikinti tarifus ir eksporto kontrolę, pranešė „The Wall Street Journal“. Pasak šaltinių, naujausi veiksmai dėl retųjų žemių yra taktika, kuria siekiama šio tikslo.

 

Žmonės pažymėjo, kad šie veiksmai yra Kinijos reakcijos į tai, ką ji laiko silpnais Vašingtono veiksmais, neproporcingai stipriais žingsniais dalis.

 

Naujosios taisyklės taip pat apima prekes, kurios galėtų būti naudojamos kariniams tikslams.

 

Jos išplėstų ankstesnius retųjų žemių metalų ir susijusių produktų apribojimus, kurie jau paveikė įmones visame pasaulyje.

 

Puslaidininkių tiekimo grandinė yra pažeidžiama tokių veiksmų kaip Kinijos, nes didelėms lustų gamykloms reikalingos didelės kapitalo investicijos iš įmonių, tiekiančių specializuotą įrangą, sudėtingus techninius procesus ir galutinį pakavimą, ekosistemos. JAV, Taivano, Japonijos ir Nyderlandų įmonės bendradarbiauja tarpusavyje.

 

Trumpo ir Bideno administracijos siūlė subsidijas ir kitas politikos kryptis, skirtas šiam procesui paremti, tačiau vidaus pajėgumai paprastai dar tik pradeda vystytis. Kai kurie analitikai teigė, kad naujosios taisyklės paskatins dideles technologijų įmones skubiau investuoti daugiau į šias sritis.

 

„Tai tikras JAV dirbtinio intelekto įmonių pažeidžiamumas“, – sakė Josephas Hoeferis, lobizmo firmos „Monument Advocacy“, atstovaujančios technologijų įmonėms, vyriausiasis dirbtinio intelekto pareigūnas.“ [1]

 

Finita la commedia.

 

1. China Squeezes U.S. In Rare-Earth Move. Ramkumar, Amrith; Wei, Lingling.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Oct 2025: A1.  

Take your second-tier pension money and get out of here.

  There is no order in Lithuania and there never will be. Apartment renovations, student loans, a housing price frenzy, the purchase of expensive outdated weapons, pension reforms, the transportation of migrants to Lithuania - everything is done for the good of Scandinavian banks. There is nothing good left for the people.

Pasiimti antros pakopos pensijų pinigus ir važiuoti iš čia.

 

Tvarkos Lietuvoje nėra ir nebus. Butų renovacija, paskolos studentams, būsto kainų pasiutpolkė, brangios pasenusios ginkluotės pirkimas, pensijų reformos, migrantų gabenimas į Lietuvą - viskas daroma gerai skandinavų bankams. Žmonėms nelieka nieko gero.

A.I. Video Generators Are Now So Good You Can No Longer Trust Your Eyes

 

“Welcome to the era of fakery. The widespread use of instant video generators like Sora will bring an end to visuals as proof.

 

This month, OpenAI, the maker of the popular ChatGPT chatbot, graced the internet with a technology that most of us probably weren’t ready for. The company released an app called Sora, which lets users instantly generate realistic-looking videos with artificial intelligence by typing a simple description, such as “police bodycam footage of a dog being arrested for stealing rib-eye at Costco.”

 

Sora, a free app on iPhones, has been as entertaining as it is has been disturbing. Since its release, lots of early adopters have posted videos for fun, like phony cellphone footage of a raccoon on an airplane or fights between Hollywood celebrities in the style of Japanese anime. (I, for one, enjoyed fabricating videos of a cat floating to heaven and a dog climbing rocks at a bouldering gym.)

 

Yet others have used the tool for more nefarious purposes, like spreading disinformation, including fake security footage of crimes that never happened.

 

The arrival of Sora, along with similar A.I.-powered video generators released by Meta and Google this year, has major implications.

 

The tech could represent the end of visual fact — the idea that video could serve as an objective record of reality — as we know it. Society as a whole will have to treat videos with as much skepticism as people already do words.

 

In the past, consumers had more confidence that pictures were real (“Pics or it didn’t happen!”), and when images became easy to fake, video, which required much more skill to manipulate, became a standard tool for proving legitimacy. Now that’s out the door.

 

“Our brains are powerfully wired to believe what we see, but we can and must learn to pause and think now about whether a video, and really any media, is something that happened in the real world,” said Ren Ng, a computer science professor at the University of California, Berkeley, who teaches courses on computational photography.

 

Sora, which became the most downloaded free app in Apple’s App Store this week, has caused upheaval in Hollywood, with studios expressing concern that videos generated with Sora have already infringed on copyrights of various films, shows and characters. Sam Altman, the chief executive of OpenAI, said in a statement that the company was collecting feedback and would soon give copyright holders control over generation of characters and a path to making money from the service.

 

(The New York Times has sued OpenAI and its partner, Microsoft, claiming copyright infringement of news content related to A.I. systems. The two companies have denied those claims.)

 

So how does Sora work, and what does this all mean for you, the consumer? Here’s what to know.

 

How do people use Sora?

 

While anyone can download the Sora app for free, the service is currently invitation-only, meaning people can use the video generator only by receiving an invite code from another Sora user. Plenty of people have been sharing codes on sites and apps like Reddit and Discord.

 

Once users register, the app looks similar to short-form video apps like TikTok and Instagram’s Reels. Users can create a video by typing a prompt, such as “a fight between Biggie and Tupac in the style of the anime ‘Demon Slayer.’” (Before Mr. Altman announced that OpenAI would give copyright holders more control over how their intellectual property was used on the service, OpenAI initially required them to opt out of having their likeness and brands used on the service, so deceased people became easy targets for experimentation.)

 

Users can also upload a real photo and generate a video with it. After the video generates in about a minute, they can post it to a feed inside the app, or they can download the video and share it with friends or post it on other apps such as TikTok and Instagram.

 

When Sora arrived this month, it stood out because videos generated with the service looked much more real than those made with similar services including Veo 3 from Google, a tool built into the Gemini chatbot, and Vibe, which is part of the Meta AI app.

 

What does this mean for me?

 

The upshot is that any video you see on an app that involves scrolling through short videos, such as TikTok, Instagram’s Reels, YouTube Shorts and Snapchat, now has a high likelihood of being fake.

 

Sora signifies an inflection point in the era of A.I. fakery. Consumers can expect copycats to emerge in the coming months, including from bad actors offering A.I. video generators that can be used with no restrictions.

 

“Nobody will be willing to accept videos as proof of anything anymore,” said Lucas Hansen, a founder of CivAI, a nonprofit that educates people about A.I.’s abilities.

 

What problems should I look out for?

 

OpenAI has restrictions in place to prevent people from abusing Sora by generating videos with sexual imagery, malicious health advice and terrorist propaganda.

 

However, after an hour of testing the service, I generated some videos that could be concerning:

 

    Fake dashcam footage that can be used for insurance fraud: I asked Sora to generate dashcam video of a Toyota Prius being hit by a large truck. After the video was generated, I was even able to change the license plate number.

 

    Videos with questionable health claims: Sora made a video of a woman citing nonexistent studies about deep-fried chicken being good for your health. That was not malicious, but bogus nonetheless.

 

    Videos defaming others: Sora generated a fake broadcast news story making disparaging comments about a person I know.

 

Since Sora’s release, I have also seen plenty of problematic A.I.-generated videos while scrolling through TikTok. There was one featuring phony dashcam footage of a Tesla falling off a car carrier onto a freeway, another with a fake broadcast news story about a fictional serial killer and a fabricated cellphone video of a man being escorted out of a buffet for eating too much.

 

An OpenAI spokesman said the company had released Sora as its own app to give people a dedicated space to enjoy A.I.-generated videos and recognize that the clips were made with A.I. The company also integrated technology to make videos simple to trace back to Sora, including watermarks and data stored inside the video files that act as signatures, he said.

 

“Our usage policies prohibit misleading others through impersonation, scams or fraud, and we take action when we detect misuse,” the company said.

 

How do I know what’s fake?

 

Even though videos generated with Sora include a watermark of the app’s branding, some users have already realized they can crop out the watermark. Clips made with Sora also tend to be short — up to 10 seconds long.

 

Any video resembling the quality of a Hollywood production could be fake, because A.I. models have largely been trained with footage from TV shows and movies posted on the web, Mr. Hansen said.

 

In my tests, videos generated with Sora occasionally produced obvious mistakes, including misspellings of restaurant names and speech that was out of sync with people’s mouths.

 

But any advice on how to spot an A.I.-generated video is destined to be short-lived because the technology is rapidly improving, said Hany Farid, a professor of computer science at the University of California, Berkeley, and a founder of GetReal Security, a company that verifies the authenticity of digital content.

 

“Social media is a complete dumpster,” said Dr. Farid, adding that one of the surest ways to avoid fake videos is to stop using apps like TikTok, Instagram and Snapchat.” [1]

 

1. A.I. Video Generators Are Now So Good You Can No Longer Trust Your Eyes: Tech Fix. Chen, Brian X.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 9, 2025.