Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. gruodžio 13 d., sekmadienis

Ar norime Lietuvos su kalėjimo psichologija?

Elitas vagia ir dalina milijonus oligarchams. Verslui mokesčius užkelia iki astronominio lygio. Dabar verkauja. Lietuva pavirto kalėjimu, nes verslas perėjo į šešėlį ir nebepaiso durnai surašytų įstatymų. Kaip niekad daug bėga į užsienį. Ar ko nors kito norite? Tai vykite nemokšas su 19 amžiaus supratimu iš Seimo.


Pats Kubilius sukelia didžiausią ūkio smukimą Europoje, didindamas mokesčius daugumai Lietuvos gyventojų, kai visi juos mažina, norėdami išsaugoti darbo vietas. Pats dabar stebisi. Ar tai neatrodo keista?

Didinimas skaudžiai paliečia skurdesnius ir vidutiniokus, kurių yra dauguma. "Mokesčių struktūra kinta tokiomis kryptimis: 1) didėja netiesioginių ir mažėja tiesioginių mokesčių dalis bendroje mokesčių struktūroje; 2) ženkliai didėja kitų, nemokestinių įplaukų dalis, tame tarpe baudų ar Centrinio Banko gaunamas pelnas, bendroje mokesčių struktūroje; 3) išryškėja itin didelė (katastrofiškai) netiesioginių mokesčių dalis bendroje mokesčių struktūroje.

Ką mokesčių struktūros pasikeitimas turi bendro su pagrindiniais makroekonominiais tikslais? Pirma, didėjantys netiesioginiai mokesčiai: a) tiesiogiai didina kainas; b) mažina žmonių pajamų perkamąją galią ir dėl to 1) vartojimą; 2) gamybą; 3) užimtumą; 4) darbo užmokestį; 5) ekonomikos apimtis; 6) įplaukas į biudžetą; 7) didina skurdą ir socialinę atskirtį. T.y. Vyriausybė, remdamasi netiesioginiais mokesčiais, apriboja priimtos Vyriausybės programos vykdymą, kurioje, iš naujo jos neatversdamas turbūt nesuklysiu, yra įrašyti tokie punktai: skurdo mažinimas, didesnės gerovės sukūrimas ir t.t." (Dainius A. Butautas / Verslo banga. Atsiprašau, mokesčių reforma įvyko!!)

Dar Zimbabvėje tokius panašius dalykus, kaip Kubilius, daro. Bet, norint išvykti iš Zimbabvės į Europos šalis, kurios jau susitvarkė su krize, reikia nelegaliai plaukti, rizikuojant nuskęsti.

Lietuviams - visai kiti patogumai.

Mes neišsiskiriame kokia nors ypatinga ekonomikos struktūra, nei krizės bankų sistemoje gilumu. Didžioji recesija slegia visas pasaulio šalis, nors dauguma vyriausybių stengiasi stiprinti ūkį. Mes skirtingi tuo, kad mūsų vyriausybėje tokių pastangų nėra, išskyrus daug naivių žodžių. Todėl mūsų ūkio nuosmukis yra didžiausias Europoje.

Na o kad Seimas jums nenumautų paskutines kelnes, skaitykite partijų programas prieš rinkdami seimūnus. Iš kubilinių programos aišku, kad jie yra pavojingi radikalai. Jų veiksmai tą patvirtina.

Kubiliaus idėjos, kad verslas pats išsikapstys iš recesijos, o valstybė reikalinga tik su Rusija kariauti, tikrai yra iš 19 amžiaus. Skaudžiausia, kad tie, kurie balsavo už Kubiliaus koaliciją yra kalti daugybės milijonų atidavimo Maksimai skandale po Leo baigties. Jūs galite atpirkti jūsų kaltę Lietuvai tik stovėdami pirmose eilėse visuose protestuose. Kam svarbus Lietuvos valstybės likimas, tie dabar siekia Kubiliaus atsistatydinimo.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui ateina laikas pasirinkti: arba tapti tokiu, kaip dauguma, arba likti atidarytuvu Maksimos savininkų rankose. Skriaudžiamų Lietuvos vaikų ašaros beldžia į mūsų širdis.

Daugelis sergame svajukų liga. Tikėjomės, kad kol mes čia turtėsim iš nekilnojamo turto, kietai kalbantys kubiliniai su oligarchais pramuš galvomis sienas. Užvarys pirmiausia Maksimomis, o po to ir atominėmis elektrinėmis pradžioje Bulgariją, o po to - ir visą pasaulį. Tada jau mums sunkiai dirbti niekad nereikės.

Nepamirškime vienų studentų apkrovimo sunkiais mokesčiais, o likusiųjų - didele tokių mokesčių rizika. Tai dar paskatino gabiausio jaunimo emigraciją. Sumažėjo mūsų ūkio atsigavimo galimybės.

Dabar liūdnai žiūrime į kruvinas kubilinių ir oligarchų galveles. Suprantame, kad naiviai padarėme. Atleisk, daugiau svajoti nėra laiko. Kai kas turi kitokią nuomonę. Jų patarimai juokingi. Mes čia sėdėkim ir vieni kitus mokykim. Vaizduokim, kad patys ką nors žinom. Tik netrukdykim ponui Kubiliui su ponia Maksima iš Lietuvos banko išvežti milijonus litų. Jie skuba. Juk tie kaimiečiai tokie nesusipratę. Jokios kantrybės. Dar gali paklausti, ką mes čia darom.


Nors kubiliniai kabo valdžioje ant siūlo galo, bet jų Pyro pergalės yra visos Lietuvos nelaimės. Laikas kibti į darbą. Laikas dorotis su jomis. Pradžioje vienykimės ir kartu ieškokime išeities. Tėvynės padėtis yra grėsminga.

Komentarų nėra: