Ispanijos agurkų augintojai prarado dešimtis milijonų eurų, kai buvo neteisingai apkaltinti užkrėstų agurkų pardavinėjamu. Panašiai nekaltai nukentėjo ir salotoms skirtų pupelių daigų augintojas Vokietijoje. Per keturias savaites nuo šių bakterijų sukeltos ligos protrūkio pradžios susirgo tūkstantis septyni šimtai trisdešimt žmonių, daugiausiai apie Hamburgo uostą Vokietijoje. Iš jų net 520 turėjo rimčiausią ligos komplikaciją, vadinamą ūmiu inkstų nepakankamumu. Aštuoniolika žmonių mirė.
Daug šių neretai pavojingų bakterijų gyvena grūdais šeriamų karvių žarnyne. Iš ten jos patenka į jautieną bei daržoves, ypač dažnai žmonės užsikrečia nuo špinatų bei salotų. Ligos su epicentru Hamburge sukelėjas turi neįprastai ilgą inkubacinį periodą - net iki dvylikos dienų nepastebimi jokie ligos požymiai. Todėl konkretus šių bakterijų kelias ant vartotojų stalo šiuo atveju taip sunkiai išsiaiškinamas.
Šeši E. coli bakterijos štamai dažniausiai sukelia tokias ligas. Grūdais šeriamos sveikos karvės pastoviai gauna nedidelį antibiotikų kiekį, kad nesusirgtų nuo šios neįprastos karvėms dietos.Todėl šios bakterijos įgauna dar atsparumą antibiotikams.
Paprasčiausias būdas apsisaugoti ligos protrūkio metu - valgyti ne žemesnėje negu 71°C temperatūroje apdorotą maistą, tinkamai plauti rankas ir indus. Ir valstybės lygiu įmanomos kovos su šia liga priemonės. Verta kruopščiau produktus tirti, uždraudžiant pardavinėti maistą , kuriame randami tie toksiški E. coli štamai. Galima stengtis sunažinti galimybę apkrėsti mėsą skerdyklose, daržoves laukuose, ar užterštu vandeniu, bei kitokio paruošimo prekybai metu. Reikėtų plačiau panaudoti Danijos patirtį, kai ūkininkai padidina šieno kiekį karvių pašare, sumažindami E. coli bakterijų skaičių tų karvių žarnyne, bei nustodami duoti antibiotikus sveikiems galvijams. Dauguma šių priemonių šiek tiek pabrangina daržoves, mėsą bei pieno produktus, bet daro mūsų stalo gėrybes saugesnėmis.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą