Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių gauna aukštąjį išsilavinimą, poreikis kvalifikuotai darbo jėgai išsivysčiusiose šalyse išlieka aukštesnis, negu pasiūla, nes žmonės su aukštuoju vidutiniškai gauna pusantro karto didesnį atlyginimą, negu žmonės nebaigę vidurinės, ir net ketvirtadaliu daugiau, negu turintys vidurinį išsilavinimą [1]. Per visą gyvenimo darbingą laikotarpį susidaro didžiulės sumos. Išsilavinimo vertę rinkoje patvirtina ir tai, kad bedarbystė tarp neturinčių aukštojo išsilavinimo yra žymiai didesnė (13 procentų), negu tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą (4 procentai).
Paveikslėlis parodo, kiek vidutiniškai gauna naudos vyriškis, turintis aukštąjį išsilavinimą (juodi stulpeliai), ir kiek gauna šalis, kurioje jis dirba (mėlyni stulpeliai) [2]. Matome, kad šalys gauna daug, todėl sakyti, kad studentai patys turi sumokėti už universitetinį išsilavinimą yra netoliaregiška. Taip mes siūlome papjauti vištą, kuri deda auksinius kiaušinius.
1.
Financial Crisis Amplifies Education's Value
2.The Return on College, Around the World
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą