Karas ir mūsų ateitis

Daugelis teigia, kad robotai yra mums nebaisūs, nes mes esame žymiai protingesni už robotus. Ir aplamai, neva tai niekam nenaudinga gaminti robotus, kurie naikintų žmones. Deja,  robotų panaudojimas karuose rodo, kad tokia idėja yra neteisinga. Jau dabar technologiškai išvystytuose karuose greitai judanti raketa kovoja su kita greitai judančia raketa. Žmogui šioje kovoje nėra vietos, nes viskas vyksta žmogui pernelyg greitai, todėl tokie karo robotai turi būti autonomiški: robotai turi surasti taikinį ir nuspręsti, ar tas taikinys yra naikintinas, pakankamai greitai. Dėl tokių, žmogui neprieinamų, greičių žmonės negali prisiimti atsakomybę už tokių robotų veiksmus. Jau trisdešimt šalių naudoja tokius robotus [1]. Tokie robotai jau padarė klaidų, kurios sunaikino du draugiškos šalies lėktuvus [2].  Beje, kolkas tie robotai, kurie bando pakeisti žmonių veiklą pastatuose ir šiaip nelygiose vietose, sugeba labai nedaug be žmonių pagalbos.

Pasirinkimas aiškus: arba mes uždrausime autonomiškų robotų panaudojimą kare, arba turėsime  robotus, kurie pačių robotų sprendimu naikins žmones.


1."Over 30 countries already have automated defensive systems to shoot down rockets and missiles. They are supervised by humans but, once activated, select and engage targets without further human input."

2. "In 2003, the United States Patriot air-defense system, which incorporates a high degree of autonomy, shot down two friendly aircraft. Ultimately, no one was held responsible. Partly, this was because the friendly-fire casualties resulted from poor operator training, complex system design, and a real-world environment that wasn’t anticipated."