Dyzelinių variklių dūmais užterštas oras kenkia ne tik plaučiams, bet ir širdžiai

Šis paradoksas geriausiai lietuviškai paaiškintas čia. Jei norite sužinoti, kodėl Vakarų Europos miestai pradeda uždrausti įvažiavimą su dyzeliniais varikliais, galite paskaityti.

Masiulis, Steponavičius, o dabar ir Gustainis - taip liberalai skęsta kyšių pelkėje

„Politinės korupcijos ikiteisminiam tyrimui dėl stambaus masto korupcinių nusikaltimų artėjant į pabaigą, šiandien 2012–1016 m. kadencijos Seimo nariui, liberalui Š. Gustainiui pareikšti įtarimai kyšininkavimu“, - informavo Generalinė prokuratūra. 

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad buvęs Seimo narys Š. Gustainis iš vieno Lietuvoje esančio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio, už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime, priėmė 8 700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai. 

Atsilygindamas Š. Gustainis įvykdė R. Kurlianskio prašymą: 2015 m. spalio–lapkričio mėn. Seime registravo pasiūlymus dėl „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo" ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.

Taip parduodama Lietuvos valstybė, taip parduodamos mūsų geresnio gyvenimo viltys. Liberalų partiją reikia sodinti į kalėjimą iki gyvos galvos, kartu su Lietuvos nusikaltėlių mafijos vadovais. Juk liberalų daroma žala tautai yra tokia pat didelė.

Mašinų mokymosi algoritmai gali atspėti net prieš metus, kada teks konkretų diabetiką ar širdininką guldyti į ligoninę

 Kam to reikia? Žinodami, kad šis pacientas greitai pateks į ligoninę, galime intensyviau jį pagydyti namie, sumažinant tikimybę, kad teks šiam pacientui taikyti brangų ir rizikingą gydymą ligoninėje. Tai gerai ligoniui, gerai ir valstybei, kuri moka už mūsų gydymą.

Kaip tai daroma? Nuo pacientų duomenų pašalinami informacijos šaltiniai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti tų pacientų tapatybę. Likusi medicininė informacija duodama mašinai mokytis. Toje informacijoje yra apie 200 sveikatą liečiančių parametrų. Tas mokymasis yra toks efektyvus, kad, gavusi informaciją apie konkretų pacientą, mašina gali atspėti jo šansus atsidurti ligoninėje  net ir prieš metus laiko su 82% tikslumu. 

Tai daroma  Bostono universiteto  Informacijos ir sistemų inžinerijos centre, bendradarbiaujant su  Bostono zonos ligoninėmis, įskaitant Bostono medicinos centro bei Brigham ir moterų ligoninę.

Lietuvoje šių ligų gydymas yra apgailėtinoje būsenoje. Todėl jo pagerinimas ir atpiginimas, naudojant  mašinų mokymosi algoritmus tikrai praverstų.  

Visa Lietuvos informacinė erdvė verda iš džiaugsmo: mes nesame daugiausia pasaulyje gerianti tauta

Valio. Bet, palauk, kaip toks džiaugsmas pasiektas? Tiesiog Lietuvos statistikos departamentas iš PSO duomenų atėmė pilstuką (neapskaitytą alkoholį), kurį mes išgeriame. Sakote pilstukas realiai egzistuoja, taip daryti negalima? Jeigu tautos girdytojai Mockus, Numavičius ir jų nupirkti politikai bei žurnalistai taip nori, tai su realybe Lietuvoje galima daryti, ką tik jie nori. Jums nepatinka toks pasakų kraštas? Tai pirmyn, sienos atviros. Tada netrukdysite Lietuvos elitui kabutėse siurbti iš likusiųjų jūsų atsiunčiamus pinigus, lobstant iš prekybos alkoholiu.

Vidurio ir Rytų Europos didmeninių dujų kainų palyginimas rodo, kad Lietuvoje didmeninės dujų kainos yra didžiausios

Tai yra Europos Komisijos duomenys. Kodėl mūsų kainos yra didžiausios?  Nes Andrius Kubilius tiesiogiai buvo finansuojamas „Dujotekanos“. Socdemai ir valstiečiai laikosi tos pačios Andriaus Kubiliaus konservatorių politikos: negailestingai lupti neregėtus pasaulyje kiekius pinigų iš lietuvių daugumos, atiduodant tuos lobius saujelei turtingųjų. Pagalvokime apie tai rinkimų metu. Turime pirmiausia atsikratyti nuo tautos kraujo prisisiurbusių parazitų.

Turtingieji gyvena 35-kiais metais ilgiau, negu dauguma

Aišku, tai priklauso ir nuo nuolatinio streso. Pirma, vis daugėja įrodymų, kad stresas trumpina mūsų chromosomų telomerus, nuo kurių priklauso mūsų ilgaamžiškumas [1]. Didelis skirtumas streso lygyje - gyventi pilyje miške prie ežero visko pertekus, ar vargti miesto triukšme ir dyzelio dūmuose, ieškant maisto šiukšlių dėžėse, kaip priversti daryti daugelis mūsų pensininkų. Antra, mūsų tradicija primokėti gydytojams daro medicininį aptarnavimą skirtingai prieinamu. Nekalbant apie tai, kad šiuolaikinis širdies ir onkologinių ligų gydymas Lietuvos valdžiai atrodo pernelyg brangus, todėl daugumai mūsų yra neprieinamas.

Mes, lietuviai, esame nelygybės rekordininkai Europoje. Tai mus naikina. Reikia keisti mūsų gyvenimą. Naikinkime mes patys kyšius ir kyšininkus. Tai kad Eligijus Masiulis, tapęs nelygybės ir kyšininkų vėliava, nesėdi kalėjime iki šiol, yra didžiausia paskata emigruoti iš Lietuvos.

1. Nature, 545, 286–287 (18 May 2017)

Lietuvos valdžia švaisto mūsų mokesčių pinigus, žaisdami su tūkstančiu pavojingų musulmonų migrantų

Lietuva įsipareigojusi šįmet iki rudens priimti net 1105 musulmonų migrantus. Iki šiol į Lietuvą buvo perkelti 309 migrantai. Naujausiais duomenimis, iš Lietuvos jau pabėgo 230 migrantų. Pagal migrantų atsigabenimo tempus Lietuva yra tarp penkių stropiausių Europos Sąjungoje. Kodėl taip stengiatės, ponai, atveždami mums pavojingus žmones, kurių net kalbos jūs nežinote, ir idiotiškai semdami vandenį su rėčiu? Ar jums negėda?

Kaip išsirinkti reikalingiausias specialybes?

Kai darbuotojus pakeičia kompiuteriai ir robotai ar kitos naujosios technologijos, iškyla aštrus klausimas, kokias naujas specialybes mums išsirinkti, kad būtų normalus uždarbis.

Tam reikia duomenų apie uždarbius. Tokie duomenys yra renkami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tais duomenimis galime pasinaudoti. Kadangi visus atleistus greitai perkvalifikuoti nepavyksta, nes yra brangu, žmones galima atrinkti primaisiais į atskiras perkvalifikavimo programas pagal loteriją. Praėjus vieniems metams po pirmųjų perkvalifikavimo, mokesčių inspekcija gali rezultatus apibendrinti ir paskelbti visiems, tame tarpe ir valstybės tarnautojams, skirstantiems pinigus perkvalifikavimo programoms, kuri iš programų duoda geresnius atlyginimus Lietuvos rinkoje [1].

Tokiu pat duomenų, kurie yra renkami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, metodu galima atrinkti ir naudingiausias Lietuvai universitetų bei kolegijų programas. Metodas tinka tik toms programoms, į kurias yra didelis stojančiųjų konkursas. Tada priėmimas sustabdomas, kai visos esamos vietos užpildytos. Galima palyginti atlyginimus tų, kurie buvo priimti į programą su atlyginimais tų, kurie panašiai gerai mokosi, bet į programą nepateko dėl didelio konkurso. Jei šie duomenys bus skelbiami būsimiems studentams, tie irgi lengviau atsirinks, ko nori: geresnių atlyginimų ar mielesnio darbo. Na, o švietimo ministerija greičiau susigaudys, kokios programos įgalina surinkti daugiau mokesčių Lietuvos valstybei, ir kurioms skirti daugiau pinigų.

Be abejonės, pokyčiai rinkoje dabar vyksta visą laiką. Todėl toks rinkos tyrimas turi būti nuolatinis. Tik taip išsiugdysime Lietuvoje konkurencingus pasaulio rinkoje darbuotojus ir, to pasekoje, konkurencingus verslus. (Atkreipėte dėmesį, kad nekartoju nuolatinių Lietuvos valdžios aimanavimų, kad mus išgelbės tik žiaurieji ir pelną išvežantys investuotojai iš užsienio.  Kas čia pas mus iš rimtų užsieniečių eis? Tesla? Nejuokinkit pasaulio.)


1. Nature, 544, 290–292, (20 April 2017)

Kinijoje miršta daugiau žmonių nuo oro užteršimo, gaminant mums prekes, negu mūsų, Vakarų gyventojų, mirštame nuo vėjo atneštų teršalų iš Kinijos

Atrodo, kad akivaizdus dalykas. Bet, jei gamyba vyktų ne komunistinėje Kinijoje, o demokratiniuose Vakaruose, tai tų teršalų būtų mažiau visiems [1]. Ir mes turėtume daugiau darbo vietų bei geresnius atlyginimus.

1. Nature,
    543,
    705–709
    (30 March 2017)

Europoje ir Lietuvoje vis dar nėra tvarkos problemoje su migrantais

 Paskutiniame galingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikime, vadinamame G7, Italijos valdžia spaudė, kad migrantų srautas į Vakarus būtų pripažintas naudingu Vakarams. Amerikos prezidentas Trumpas, savaime suprantama, nesutiko su tokia idėja, pabrėždamas, kad migrantai atima mūsų darbo vietas. Migrantams naudingas nutarimas nebuvo priimtas. Kodėl Italijos valdžia taip elgiasi?

Nes iš Libijos į Italiją vis dar leidžiamas didžiulis Afrikos migrantų srautas. Už mūsų pinigus. Atitolę 12 mylių nuo Libijos krantų ir patekę į tarptautinius vandenis, nelegaliai žmones gabenantys nusikaltėliai praduria gumines valtis, o šalia stovintys operacijos „Sophia“ laivai,  ima gelbėti skęstančiuosius ir gabena juos į artimiausią saugų tašką – Italiją. Mūsų mokesčiai įnašų į EU biudžetą pavidalu eina tos idiotiškos „Sophia“ laivų finansavimui. Ši idiotiška programa įgyja pagreitį: jau   50 000 Afrikos migrantų pasiekė Italiją šiais metais, 40-čia proc. daugiau negu per tą patį laiką praeitais metais. Mes įsivežame musulmonų karius ir musulmonų karą už mūsų pačių pinigus.

Pasaulyje Amerikos prezidentas Trumpas pradeda įvesti tvarką problemoje su migrantais. Amerika buvo ir yra intelektualiai, ekonomiškai ir kariniu požiūriu įtakingiausia pasaulio valstybė. Bet Europoje ir Lietuvoje vis dar nėra tvarkos problemoje su migrantais. Todėl prezidentui Trumpui reikia mūsų pagalbos. Spauskime mūsų valdžią ir mūsų europarlamentarus. Kaip juos spausti? Renkate kokį nors askaridžių nukankintą Lansbergio anūką? Klauskite, ką jis padarys problemai su Afrikos migrantais spręsti.

Geriausio JAV visuomenės informavimo specialisto J. Ailes taisyklės, kaip išsaugoti informacijos vartotojų dėmesį

J. Ailes taisyklės surašytos jo knygoje "Jūs esate pranešimas".  Šios taisyklės yra ypač naudingos Lietuvoje, kur bet kokiame leidinyje sekso pozų aptarimas yra vos ne kiekviename lietuviško leidinio vaizdelyje, užtenka tik centimetrą nukreipti žvilgsnį nuo straipsnio.

1. Žaiskite, pirmiausia panaudomi jūsų stipriąsias puses.  

2. Neužsiimkite gynyba.  

3. Pasakykite tai, ką norite pasakyti.  

4. Būkite emocingais, o ne intelektualiais.

5.  Nenukrypkite nuo temos. 

6. Venkite detalių.

Užuojauta tiems Lietuvos verslininkams ir politikams, kurie norėjo pasipelnyti musulmonų pabėgėlių sąskaita

Lietuvoje tie musulmonai pabėgėliai neužsibūna: 230 iš perkeltų 309 jau spėjo išvykti į Vakarus, likusieji ruošiasi tai padaryti artimiausiu laiku. Jei jau šitie musulmonai nenori Lietuvoje kankintis, tai ką ir bekalbėti apie geriau informuotą mūsų pačių jaunimą.

Bloga naujiena darbo tvarką liberalizuojančio Darbo kodekso kūrėjams

To paties darbuotojo darbas skirtingose pamainose (rytinėje, vakarinėje ir/arba naktinėje) padidina storosios žarnos vėžio tikimybę, ypač jei toks darbo režimas trunka daugelį metų. Todėl patartina vengti įsidarbinimo tose šalyse, kur darbo tvarka pernelyg liberalizuota, nes sveikata yra brangiau už viską [1].

1.  SCANDINAVIAN JOURNAL OF WORK ENVIRONMENT & HEALTH, Volume: 43, Issue: 3, Pages: 250-259

Nesusikalba

JAV prezidentas Trumpas griežtai pasisakė prieš tas valstybes, kurios neskiria pakankamai pinigų savo gynybai, pareikšdamas, kad tokios valstybės negali toliau nemokamai naudotis JAV mokesčių mokėtojų pinigais. Tuo tarpu Lietuvos prezidentė Grybauskaitė čia pat pradėjo prašyti už didžiulius JAV mokesčių mokėtojų pinigus atvežti į Lietuvą amerikiečių divizijas ir naujausias oro gynybos sistemas, nors Lietuva vis dar yra tarp tų valstybių, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų gynybai.

Kas tai? Naivumas? Akiplėšiškumas? Kurtumas? Anglų kalbos nežinojimas? Bendras nesusigaudymas? Ar visa tai kartu? Rinkitės patys.

Negalėjo prezidentei Grybauskaitei patikti ir prezidento Trumpo abejingumas Rusijos pavojaus temai. Grybauskaitė nesirūpina Lietuvos išnykimu emigracijos ir globalizacijos ugnyje. Grybauskaitė tik rūpinasi išgalvotu Rusijos pavojumi.Kodėl išgalvotu? Nes Rusija galėtų pulti NATO tik branduolinio karo atveju. Ir NATO gali pulti Rusiją tik branduolinio karo atveju. O branduolinio karo jau seniai nėra ir, esant šiuolaikinei technikai, būti negali, nes niekas negali sunaikinti visas šiuo metu kiekvienos pusės rankose esančias branduolines galvutes, todėl tokiame kare negali būti laimėjusių.

Why the driverless car will come to you sooner than you think?

Because driverless car is an IT product. There is a saying proclaiming that in IT a winner takes all. This means that the best driverless car producing company will have all the transportation on the roads business for itself. Exactly the same way like Apple killed Nokia, Tesla will kill Ford. Tesla employs the network effect. If more people are using Tesla's driverless car then the car's artificial intelligence system learns more, becomes better and attracts even more people to use it.  This why Ford just fired pretty good CEO of traditional car producer and installed a guy working as fire extinguisher in his place. Ford is on fire as we speak. Ford stock goes down the drain, Tesla's stock goes through the roof. Driverless car will give so much power to the company and the country that introduces a good driverless car first, that everybody are rushing to the market [1].

Today's internet search is based on artificial intelligence (AI). Self-driving cars are based on AI too. The nature of AI is stubborn: the more one particular system of AI is used for a particular task the better this particular system of AI becomes at this task. This is a typical network effect. Sorry guys, self-driving cars have to end up in hands of a monopoly the same way as Google's search is. Enjoy the ride.





1. "Skier1
in reply to Kęstas Brumas
May 27th, 00:03

Autonomous taxis (AT) with AT insurance policies and AT-friendly traffic lights, driving on fixed urban routes at low speeds, will be launched in Milton Keynes, England, in 2018.

Driverless cars are closer than The Economist thinks."

Kodėl save vairuojantys automobiliai pasirodys mūsų keliuose anksčiau, negu mes tikimės?

Kadangi save vairuojantis automobilis yra informacinės technologijos produktas. Yra toks posakis, kad informacinės technologijos srityje laimėtojas gauna viską. Tai reiškia, kad geriausia save vairuojančių automobilių gamybos bendrovė kontroliuos visą transporto keliuose verslą. Lygiai taip pat, kaip Apple nužudė Nokia, Tesla nužudys Fordą. Tesla naudoja tinklo efektą, būdingą IT kompanijų darbui. Tai reiškia, kad, jei daugiau žmonių naudoja Teslos save vairuojantį automobilį, tai to automobilio dirbtinio intelekto sistema išmoksta daugiau, tampa geresne ir pritraukia dar daugiau žmonių šį automobilį naudoti. Būtent todėl Ford  atleido iš darbo gana gerą vadovą tradiciniam  automobilių gamintojui ir paskyrė Fordo vadovu žmogų, kuris dirba kaip gaisrų  gesintojas kompanijose. Fordo kompanijoje tikrai vyksta gaisras, nes Ford akcijų kursas katastrofiškai krenta, o Teslos akcijų kursas neįtikėtinai greitai kyla. Save vairuojantys automobiliai duos daug galios tai bendrovei ir tai šaliai, kurios atves į rinką pirmąjį gerą save vairuojantį automobilį, todėl visi skuba į šią rinką.  

Šiandienos internetinė paieška remiasi dirbtiniu intelektu (DI). Kaip jau minėjau, save vairuojantys automobiliai taip pat remiasi DI. DI prigimtis yra paprasta: kuo daugiau kokia nors viena DI sistema  naudojama tam tikrai užduočiai, tuo geriau ta DI sistema  atlieka šią užduotį. Tai yra tipiškas tinklo efektas. Atsiprašome brangieji, save vairuojantys automobiliai turi atsidurti monopolijos rankose taip pat, kaip "Google" paieška. Smagių kelionių jums.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas nėra išrinktas, o JAV prezidentas Trumpas neseniai laimėjo rinkimus

Todėl su  prezidentu Trumpu Briuselyje kalbėjęsis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad Europos Sąjunga ir JAV turėtų ginti bendras vakarietiškas vertybes, o ne savo pačių rinkėjų interesus.  Aišku, jei tau nereikia būti išrinktam, kad užimti tavo pareigas, tai ir rinkėjai tau nerūpi. Laikas mums keisti Tuską ir būdą, kuriuo jis pateko į jo pareigas.

Priimamas sprendimas kasti slėptuves, ruošiantis karui

Tai pareiškė vienas iš Lietuvos ministrų. Reikėtų dar eiti kasti apkasus. Nespėsime apsidairyti, ateis žiema, bus daug sunkesnis kasimas.

Pasirodė du pirmi robotai, galintys gražiai sulankstyti ir išrūšiuoti skalbinius

Vieną iš rintesnių mes galėsime nusipirkti sekančiais metais. Gerai tiems iš mūsų, kurie turime daug kitokio darbo. Blogai tiem Lietuvos gyventojams, kuriems darbas su skalbinais buvo profesija.

Kodėl šokoladas yra sveikas maistas mums?

Nes nuo dviejų iki šešių porcijų šokolado per savaitę sumažina prieširdžių fibriliacijos tikimybę 20-čia proc. Viena porcija yra apie 28-ni gramai tamsaus šokolado.  Kadangi širdies ligos, mums, nervuotiems Lietuvos gyventojams, yra ypač aktualios, reikia daugiau pirkti šokolado Lenkijoje.

Kur rodo mūsų kompasas - Jungtinė Karalystė?

 Tai buvo vienintelė Europos šalis, kurios elgesį mes, Lietuva, visą laiką mėgdžiojome. Dabar mėgdžioti darosi vis sunkiau. Valdantieji Jungtinėje Karalystėje konservatoriai skelbia, kad jie, nors būdami tie, kurie, naikino  profesinių  sąjungų galią 1980-aisiais,  dabar žada apsaugoti darbuotojų teises, pavyzdžiui, teisę nedirbti, kai reikia prižiūrėti sergantį giminaitį, užtikrinti darbuotojų įtraukimą į įmonių valdybas bei didesnes darbuotojų galias, prašant stažuočių. Konservatoriai siūlo apriboti energijos kainas. Tai yra nebūdinga JK konservatoriams, nemaža (ir rizikinga) valstybės intervencija konkurencinėje rinkoje, kuri teikia dujas ir elektrą vartotojams.
 
Konservatoriai visada gindavo turtingųjų turtus, tame tarpe ir nuo mokesčių paveldėtam turtui. Konservatorių manifestas dabar pasiūlė dramatišką pokytį šioje doktrinoje: nauja sistema, kurioje  senelių priežiūra yra apmokama iš tų senelių turto, paliekant mažiau, o kartais ir visai nieko paveldėtojams. Konservatoriai ruošiasi du su pusę karto sumažinti imigraciją, teigdami, kad imigracijos apribojimai  yra svarbūs, norint išlaikyti socialinę sanglaudą Jungtinės Karalystės miestuose.

Pastebėjote, kokie pasimetę Lietuvos konservatoriai, netgi mūsų valdančioji koalicija? Mockaus, Numavičiaus ir kitų tokių veikėjų pinigėlių dėka visi Lietuvos politikai pavirto neoliberalais - kosmopolitais. O Amerikoje Trumpas rūpinasi darbo vietomis amerikiečiams, Jungtinėje Karalystėje valdantieji konservatoriai irgi atrado rūpesčio dirbančiaisiais naudą. Lietuvos seimūnams nelabai aišku, ką dabar mėgdžioti.

Ar šiandieninėje politinėje atmosferoje Lietuvoje, naikinant Lietuvos universitetus, verta parduoti jų turimus pastatus?

Ne. Geresnis šiuolaikinis būdas yra tą atsilaisvinusią edvę atiduoti likusiems universitetams, kad tie galėtų išnuomoti startuoliams ir kitoms privačioms kompanijoms. Universitetų darbuotojai ir studentai mokytųsi privačiose kompanijose, kaip pritaikyti žinias praktikoje. Kompanijos lengviau gautų žinias, reikalingas inovacijoms, bei lengvą priėjimą prie naujausių mokslinių technologijų. Tokį pavyzdį matome Kembridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje [1].



1. Nature, 514, 297–298
    (16 October 2014)

Gero šiuolaikinio universiteto pavyzdys

KAIST mokslo ir technologijų universitetas Daejeon mieste, Pietų Korėjoje, garsėja tuo, kad jame įgyvendinta "apversta auditorija". Vietoj to, kad sėdėti per begales bukinančių paskaitų (kaip Lietuvoje), studentai žiūri internetines paskaitas namuose, o po to ateina į auditoriją aptarti sąvokas ir dirbti su problemomis mažose grupėse. Mokymo padėjėjai ir dėstytojas susitinka su tomis studentų grupelėmis, kad prižiūrėtų problemų sprendimus ir aptarimą - bet dauguma mokymosi vyksta tarp pačių studentų. Korėjiečiai tai vadina Išsilavinimas 3.0, ir mato jį, kaip būdą įskelti  kūrybiškumo ugnelę, sugebėjimą dirbti kolektyve ir norą užduoti gerus klausimus. Kaip tik tai reikalinga mums - Lietuvos darbdaviams, kad konkuruoti ne išnykstančiu darbo jėgos pigumu, bet išradingumu ir kokybe.

 

     1. Nature, 514, 288-291 (16 2014 spalio 16)

Visur, net per lrt radiją, skamba antivyriausybinė propaganda, ginanti prekybą alkoholiu

Dejavimo lygis toks, kad susidaro vaizdas, jog visi komentatoriai yra arba alkoholikai, arba nupirkti prekiautojų alkoholiu, vadovaujamų Numavičiaus su Mockumi. Mes tiesiog sėdime šioje purvinoje degtinės baloje, mums dar ir trukdo iš jos išlipti. Įdomu, kiek laiko žmonėms užteks kantrybės.

52 konkretūs genai ir mūsų, europiečių, intelektas

Lyginant genetiškai identiškus dvynius su skirtingus genus turinčiais dvyniais, seniai įrodyta, kad mūsų genai  nulemia žymią mūsų intelekto lygio dalį. Kitaip sakant, tie, kuriems pasisekė paveldėti geresnius genus, yra žymiai išmintingesni, atlikdami testus intelekto lygiui nustatyti.  Bet iki šiol niekam nepavykdavo nustatyti, kokie genai konkrečiai yra atsakingi už tokį skirtumą. Šiandien pasirodė straipsnis, kad kiekvienas iš 52 konkrečių genų europiečių genome po truputį prisideda prie aukštesnio intelekto lygio. Ką tie genai mumyse daro, kolkas aišku mažai. Keturi išjų veikia ląstelių vystymąsi, trys iš šių 52 genų yra aktyvūs neuronuose. Variantai, kurie padidina intelekto lygį dažniau randami pas žmones, kurie niekad nerūkė, arba rūkė, bet sėkmingai metė rūkymą.

Ar Kubiliaus-Steponavičiaus įvestos brangiai studentams kainuojančios studijos Lietuvoje padidino studentų savižudybių skaičių?

Tėvai išleidžia paskutines lėšas studijoms, studentai neįtikėtinai prasiskolina. Aišku, kad tai padidina psichologinį krūvį, kuris pagal psichologų tyrimus atveda prie savižudybės. Bet lengvai prieinamos statistikos nesimato. Tokia statistika gali būti sovietiniu metodu įslaptinta, nes ji gana kenksminga valdančiai Lietuvą grupuotei ir lobstantiems iš studentų vargų bankams, kurių kišenėje sėdi tie mūsų politikai.

Nereguliariai dirbantys naktimis ar toli skraidantys lėktuvu turėtų griežčiau kontroliuoti suvalgomų kalorijų kiekį

Nes jie turi daugiau bakterijų, vadinamų Firmicutes, kurios padidina šansus įgyti viršsvorį ir susirgti diabetu [1].



1. Obesity link to jet-lagged microbes. Nature 514, 406 (23 October 2014)

Kaip pigiai nuskristi į Ameriką?

Iš Europos į Niujorką jau galite skristi  už 125 eurų. Norwegian tai siūlo, bet tik lapkričio mėnesį ir daugeliui nepatogu, nes iš Oslo, bei už tokią kainą - tik išvykstamąjį skrydį. Atvykstant iš Miuncheno, tektų mokėti 175 eurų. Su lagaminu jau 200 eurų iš Oslo, 250 eurų iš Miuncheno. Ir patraukliausiais vasaros mėnesiais pigiems transatlantiniams skrydžiams prireikia jau net 500 eurų. Islandijos WOW air yra dar brangiau. 

O kas yra pasirengę sustoti Airijoje arba Jungtinėje Karalystėje, vis dar gali patirti ypatingą premjerą šią vasarą: iš Europos provincijos mini lėktuvu į kaimo oro uostą Amerikoje. Norwegian planuoja panaudoti mažą "Boeing 737"skrydžiams iš Edinburgo, Belfasto ir Korko Airijoje į Newburgh  (100 kilometrų nuo Niujorko) ir Providence prie Bostono. Šių skrydžių kainos, gali būti neprilygstamai mažesnės.

Tai geros žinios tiems iš mūsų, kurie galvoja darbą Jungtinėje Karalystėje pakeisti darbu Amerikoje.

Universitetų krepšelius naikiname ir įvedame minimalų balą stojantiesiems

„Krepšelius“ įvedė konservatorius Kubilius ir liberalas-kyšininkas Steponavičius. Praktiškiems lietuviams „krepšeliai“ tampa tikras nuodas: per vieną naktį visi universitetuose dirbantys pavirsta „krepšelių“ medžiotojais. Ne mokslas, ne studijos tampa svarbiausia. Griebiamės apgaudinėti studentus iš piršto išlaužtomis programomis. Į Lietuvos studentų skerdimą įsijungia bankai, gaunantys palūkanas be rizikos už valstybės garantuojamas paskolas studentams. Visame pasaulyje bankai gauna palūkanas už riziką, kad paskola nebus grąžinta. Galų gale į valdžią ateina valstiečiai, kurie supranta šią situaciją. Štai valstiečio seimūno Jovaišos citata:

„Krepšeliai“ ne tik programavo atskirtį ir bankams skolingus studentus. Žaidėme rinką ten, kur jos iš principo neturi būti. Juk bet kuris rinkos modelis remiasi prielaida, kad pirkėjas žino, ką perka. Tačiau studentas kaip pirkėjas apie studijas žino labai nedaug ir negali jų įvertinti. Tą turi ir gali padaryti tik tikrasis jų pirkėjas – valstybė. Kaip tik valstybė – per „krepšelius“ ar kitaip – moka už aukštąjį mokslą ir būtent valstybės interesus ir nacionalinio ūkio poreikius turi atliepti siūlomos studijos. Tą įvertinusi valstybė turi pasirašyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis. 

Studijos turi būti ne tik kokybiškos, bet ir nemokamos. Šiandien daugeliu atveju nėra nei to, nei to. Būtina pasiekti abu. Visuotinai nemokamas aukštasis mokslas yra Lietuvai įgyvendinamas ir net ne tiek daug kainuojantis žingsnis. Sistemą, kur į universitetus stoja ir įstoja visi, kuriuos paveikė visuomenės spaudimas būtinai siekti diplomo, bet kuriuo atveju turi pakeisti sistema, kurioje universitetuose studijuoja tik iš tiesų pajėgūs tai daryti studentai. Universitetai neišvengiamai turės judėti link protingo minimalaus balo stojantiesiems įvedimo.

Užjaučiu  konservatorių Kubilių ir liberalą-kyšininką Steponavičių. Užjaučiu bankus. Užjaučiu universitetus. Katino dienos jums baigiasi. Norite pinigų - eikite dirbti.

Kaip atrandami vaistiniai augalai?

Augalai, gindamiesi nuo parazitų bei mikroorganizmų, pradeda gaminti tai gynybai naudingas medžiagas. Įrodyta, kad sergančios avys pradeda ėsti įvairesnius augalus, ieškodamos vaistų nuo ligos. Pasveikusios avys nebeieško vaistų ir neėda neskanių vaistingų augalų. Panašiai elgiasi ir daugelis kitų gyvūnų. Primityvesnėse visuomenėse žmonės stebi, kokius augalus vartoja besigydantys kiti gyvūnai ir pritaiko tuos vaistingus augalus žmonių gydymui.

Ateina galas lietuvių tautos egzistencijai

Lietuvoje, anot „Danske Banko“, dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai, tokie kaip maisto, baldų pramonė, medžio apdirbimas, prekyba ir transporto paslaugos.  Deja, Lietuvoje vis sparčiau auga atlyginimai,  todėl visiems šiems sektoriams, kurie yra imlūs darbo jėgai, konkuruoti darosi vis sunkiau. Ir todėl neišvengiamai mes tampame tokie, kaip pietinės Europos valstybės, nes mūsų verslas pradeda trauktis, judėti į pigesnes šalis, todėl užstringame. 

Štai kodėl mes ruošiamės tik branduoliniam karui su Rusija. Nebelieka prasmės ką nors daryti Lietuvoje. O kadangi branduolinio karo tiek metų nebuvo ir tikrai nebus, tai mūsų valstybei nebelieka prasmės ką nors daryti ir už Lietuvos ribų. Protinga išeitis - skubiai emigruoti, ką mes ir darome. Antra išeitis - pergalvoti viską, ką mes dabar darome. kad sąlygos gerai darbo jėgai taptų Lietuvoje normalesnės. Tada atsiras ir investorių, norinčių uždirbti tos geros darbo jėgos dėka. Tokioje situacijoje vergoviškas naujasis Darbo kodeksas yra būtent tai, ką reikia šalinti iš Lietuvos.

Anekdotas - V. Pranckietis: Lietuva deda visas pastangas, kad būtų pasirengusi kovoti su Rusija

Kaip V. Pranckietis ruošiasi kariauti branduolinį karą? Paprasčiausiai - auksinėmis šakutėmis, tai yra didindami karo reikmėms skirtų pinigų sumas ir pasidalindami tuos pinigus tarp savų per pas Austėją Landsbergienę dirbančią mafiją.

Kaip įrodyti, kad vienas mokytojas yra geresnis, negu kitas?

Daug lengviau mokyti turtingus vaikus, turinčius visas geriausias aplinkybes mokymuisi, įskaitant korepetitorius. Bet, jeigu mes pasidomėsime tų mokinių pasiekimų istorija, tai galime atskirti gerus mokytojus nuo blogesnių, nepaisant didžiulės nelygybės, kokia yra dabar Lietuvoje. Kaip?

Jei du mokiniai pagerino jų pažymius matematikos egzamino metu kiekvienas penkiolika procentų (sakykim išsprendė teisingai penkiolika procentų daugiau sunkių matematikos uždavinių), tas faktas pats vienas dar nieko nesako apie jų mokytojų sugebėjimus. Bet, jeigu žinome, kad vienas iš tų mokinių ankstesniais metais pagerindavo jo matematikos rezultatą kasmet po penkis procentus, o šįmet pagerino jau net penkiolika procentų - laikas pagirti jo mokytoją. O jei antrasis mokinys kasmet pagerindavo matematikos rezultatą trisdešimčia procentų, o šįmet pagerino tik penkiolika procentų - šio mokinio mokytojui nesisekė mokyti šį mokinį. Kuo daugiau tokių žymiai pagerinusių jų rezultatus mokinių yra klasėje, tuo geresnis yra mokytojas. Kai tiriame labai didelį mokytojų skaičių, mokytojai išsisklaido varpo formos kreivėje, kitais žodžiais tariant, yra tik labai nedaug labai blogų, ir kas svarbiausia, labai gerų mokytojų. Todėl jei išsilavinimas yra svarbus, kaip jis yra svarbus šiandienos Lietuvoje, tai reikia nepagailėti laiko ir pinigų tam, kad surasti tuos retus geriausius mokytojus. Beje, suomiai taip ir daro.

Kinijos laisva prekyba sunaikino ketvirtadalį darbo vietų JAV gamyboje

Tai paskelbta viename iš geresnių šių laikų ekonomikos straipsnių. Kas atsitiko dėl konkurencijos su Kinija Lietuvoje, matote patys.

Naujos rekomendacijos nuobodžiaujantiems nuo beprasmės tarnybos Lietuvos šauktiniams

Atsimenate, tie nuobodžiaujantys šauktiniai net nutraukia vienas kitą nuo dviaukščių lovų ir sužaloja galvas. Ką daryti tokiu atveju? Anksčiau siūlydavo tūnėti tamsoje, kol praeis sunkiausias traumos gyjimo laikas. Dabar specialistai sako, kad smegenys gyja geriau, jei jie naudojami. Tai praverstų ir mūsų seimūnams, juk naudojami smegenys geriau išsilaiko net ir be traumos. Seniai laikas pagalvoti apie nuobodžiaujančius karius, kurie pratybų metu tvirkina nepilnamečius ir užpuola be perspėjimo Lietuvos lenkų policininkus.

Pasitarkite su gydytoju, prieš taikydami šias naujas rekomendacijas.

Dar vienas įrodymas, kad patriotinė agitacija ir patriotinis auklėjimas Lietuvoje neveikia

Lenkijos centrinio statistikos biuro duomenimis, 5,5 mln. kartų 2016 metais lietuviai apsilankė Lenkijos parduotuvėse, išleisdami ten net 330 mln. eurų. Toks nepatriotinis pinigų taupymas įgyja pagreitį, nes lyginant su 2015 m., net 3,7 proc. padidėjo pernai lietuvių Lenkijoje išleista pinigų suma.

Lietuvos maisto parduotuvėms šviečia perspektyva likti visai be pinigų.  Lietuvos valdžiai reikia pasitikrinti, kodėl pagrindinis Lietuvos valdžios darbas - sukelti nacionalistinę isteriją, nukreiptą prieš rusus ir, ypač apmaudu, lenkus - neduoda jokių vaisių. Gal, broliai ir seserys, imkim ir sumažinkim patriotine agitacija užsiimančių valstybės tarnautojų ir politikų algas? Juk rezultatų - nulis.

Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis agresyviai, universitetines studijas galima žymiai atpiginti

 O išsilaisvinusius Lietuvos valstybės pinigus galima skirti mokslinių tyrimų finansavimui, bet tik tokių mokslinių tyrimų, prie kurių savo pinigais sutiktų prisidėti verslas (užtenka š... malti, gerbiamieji Lietuvos mokslininkai).

Rezultatas - Lietuvos studentai galėtų studijuoti nemokamai, kas žymiai sumažintų emigraciją ir norą žūt būt priimti pačius kvailiausius iš mūsų į studentų sąrašus. Verslai galėtų pradėti sunkų perėjimą prie aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų ir prekių eksporto, kuris vienintelis gali išgelbėti mūsų verslininkus nuo dabar neišvengiamo kracho, nes konkuruoti pigios darbo jėgos sąskaita toliau neišeina.

Sistemą, kurią turime dabar, ir tos sistemos darbo pasekmes gerai aprašo Kulakauskas šioje citatoje (kai kurias šios citatos vietas aš išryškinau):

Universitetai, nors iš jų norima kuo aukštesnių vietų tarptautiniuose reitinguose, taip ir liko pagal savo pagrindinės veiklos (tyrimas ir studijos) normatyvinį modelį sovietinio tipo aukštosiomis mokyklomis, kurių veiklos pamatinis sandas yra ne mokslo tyrimai, kaip kad yra daugumoje pasaulio šalių ir kaip buvo iki sovietmečio Lietuvoje, o studijos (nors tarptautiniuose reitinguose didžiausią svorio koeficientą turi mokslinė produkcija). Pasikartosiu – tai ne universitetų laisvo pasirinkimo, o valstybės politikos pasekmė. Nors, kas be ko, neteko girdėti, kad Lietuvos universitetų rektoriai būtų viešai siūlę tokią situaciją ir ją lemiančią valstybės politiką keisti. Tai, kad universitetai stengėsi priimti kuo daugiau studentų ir kūrė begalę, kartais iš tikro keistų studijų programų, irgi lėmė minėtas universitetų, kaip studijų įstaigos, tipas bei valstybės nustatyta finansavimo sistema. Daugiausia pinigų universitetai uždirba iš studentų, o ne iš prastai valstybės finansuojamų mokslo tyrimų, kurių, beje, pageidauja ir verslas, nors, išskyrus retas išimtis, nelinkęs jų remti. Be to, pastaruosius penkiolika metų politikai, įtikėję ekonominio neoliberalizmo (pseudoliberalizmo) „religija“, brukte bruko mintį, kad universitetai yra studijų paslaugas teikiančios įstaigos. Tad universitetų administracija norom nenorom stengėsi laikytis brukamos „religijos“ dogmų, juolab, kad nuo to priklausė ir universiteto finansinė padėtis. Ciniškai kalbant, buvo universitetinių diplomų paklausa, buvo ir pasiūla. Beje, visos universitetų studentams siūlomos studijų programos yra valstybinio Studijų kokybės vertinimo centro ekspertų įvertintos, pripažintos tinkamomis ir ministro aprobuotos. Tad jei tai blogai, kam dėl to tenka didžiausia atsakomybė ?!

Aišku, kad jei nieko nedarysime, tai greitai ir nieko neturėsime. Visi, įskaitant mūsų aukštai pasikėlusius verslininkus ir jų nupirktus (ar ne, Eligijau Masiuli?) politikus.

Kodėl 2015 metų laidos automobilis yra žymiai saugesnis, negu 1998 metų automobilis?

Į šį klausimą atsako neblogas filmukas, parodantis, kaip du tokie automobiliai susiduria, važiuodami greitkeliu. Šis filmukas paaiškina, kodėl lietuviškas siauras greitkelis sukelia tiek daug mirties atvejų. Gobšių darbdavių dėka turime žiauriai mažus atlyginimus, todėl važinėjame ypač pigiais, todėl senais ir nesaugiais, automobiliais. Gyventi Lietuvoje yra pavojinga gyvybei tiesiogine tų žodžių prasme.

Padidinti mokesčius turtuoliams, kad sutvarkyti mūsų bendrą ūkį

 Tokią programą ką tik paskelbė Jungtinės Karalystės pagrindinė opozicijos partija - leiboristai.  Lietuvoje seniai laikas padaryti tą patį. Pabėgs investoriai? Kamreikalingi investoriai, jei Lietuva miršta. Užtenka stumdyti muzikantų kėdes ant skęstančio lietuviško Titaniko denio.

Mes esame geriausi alkoholikai pasaulyje

Mes išgeriame tiek, kad kiekvienam iš mūsų  tenka po 16 litrų alkoholinių gėrimų per metus. Turistų nupirktas ir išgertas arba išvežtas alkoholis čia neįskaičiuotas.

Vienas iš suokalbininkų Vokietijos armijoje buvo fašistų garbintojas

Suokalbis buvo nužudyti aukštą Vokietijos pareigūną ir suversti kaltę neseniai atsikrausčiusiems musulmonams. Fašistų garbintojas turėjo suvenyrų iš fašizmo laikų ir buvo parašęs fašizmą garbinantį darbą. Dabar vyksta intensyvūs bandymai išvalyti Vokietijos armiją nuo fašistų.

Nacionalistinė ideologija tapo visos propagandos pagrindu kiekvienai pagrindinei Lietuvos partijai.  Mūsų jaunimas tai ideologijai nepasiduoda ir emigruoja būriais. Tai gerai. Bet tie, kurie lieka armijoje Lietuvoje, turi būti tikrinami. Ekstremalūs žmonės turi būti šalinami. Armija turi pernelyg didelį svorį mūsų silpnoje demokratijoje, kad galėtume rizikuoti ir sulaukti dar vieno smetoniško perversmo. O nacionalistine ideologija paremtas partijas reikia šalinti iš politinės Lietuvos scenos. Profilaktiškai. Dabar.

Serbai daugumoje nėra demokratai

Bent jau tie 28 proc. serbų, kurie sako, kad nedemokratinis valdymas kartais yra geriau. Tik 25 proc. serbų galvoja, kad demokratija yra geriau. Net 43 proc. galvoja, kad jiems vienodai šviečia.

Vienas serbų demokratinis politikas liberalas ilgai ir kruopščiai aiškino jo programą serbų kaimiečiui, visai, kaip mūsų landsberginiai. Kaimietis pasakė, kad programa yra puiki ir tikėkimės, kad kandidatui pavyks greitai suorganizuoti karinį perversmą.

Kiek mirčių dyzeliniai automobiliai sukelia Lietuvoje?

Dyzeliniai automobiliai degina kurą tokioje aukštoje temperatūroje, kad susidaro kenksmingi sveikatai azoto oksidai. Kadangi dyzelinis kuras pigesnis, daugumoje mes važinėjame senais dyzeliniais automobiliais, atsivežtais iš Vakarų. Vien tik 2015 metais dyzelinių automobilių azoto oksidai užmušė 107 600 žmonių vienuolikoje stambiausių pasaulio automobilių rinkų viduje. Europos Sąjungoje 2015 metais dyzelinių automobilių azoto oksidai užmušė 11 400 žmonių. Kiek Lietuvoje? Nežinau. Tai žinoti yra Seimo darbas. Tam mes Seimą renkame ir algas jam mokame. Ne tam, kad Gabrielius Landsbergis Seime pasakotų pasakas apie Naujuosius Vasiukus Kaune. Ką daryti? Žinau. Priversti dyzelinių automobilių savininkus susimokėti už nuostolius valstybei. Tai vadinasi rinkos mechanizmas. Daug geriau, negu vokiečių pamėgtas draudimas dyzeliniams automobiliams įvažiuoti į miestus.

Po grėsmingos programišių atakos

Išaugo paklausa kompiuterinio saugumo paslaugų tiekėjų akcijoms.

Pagrindinis ekonomikos klausimas šiandien

Jeigu mes vėl apsaugome nuo kinų ir kitų despotinių režimų mūsų rinką muitais, tai mes turime didesnį stabilumą mūsų valstybėse, nes daugiau žmonių turi gerus darbus. Bet muitai padidina kainas. Ar verta mokėti už stabilumą valstybėje didesnėmis kainomis parduotuvėse?

Pavyzdžiui, rimti muitai Kinijos prekėms grąžintų į Lietuvą linų auginimą ir pramonę. Bet tie lininiai daiktai būtų žymiai brangesni parduotuvėse. Kolkas dar gyvi lietuviai, kurie žino, kaip auginti ir apdirbti linus, todėl klausimas iškyla geru laiku mums.

JAV prezidento D.Trumpo noras pirmiausia įsitikinti, kad Kinija tikrai  negali pasiekti Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketinių ginklų sunaikinimo, prieš imantis  prekybos su Kinija peržiūros, yra visiškai natūralus. Šalies saugumas yra svarbiau už viską kitą.

Žmonės, neapsijuokite, šlapia dešra ir kiti kenkiantys sveikatai produktai, kurių niekas neperka, gali būti pigesni Lietuvoje, negu Lenkijoje

Maximos darbuotojai bėgiojo prie maisto parduotuvių Lenkijoje, supirkinėjo mūsų čekius, aiškindamiesi, ką ir už kiek mes perkame. Rezultatas lietuviškas: melo ir propagandos pliūpsnis: Delfyje pasirodė Maximos nupirktas straipsnis apie nesveiką ir neskanų maistą (šlapia dešra), kuris jau patapo Lietuvoje pigesnis, negu Lenkijoje. Apie gryną mėsą ir alų niekas straipsnyje neužsimena.

Kai sakai Lietuvos verslininkui, kad meluoti negražu, atsako: ko tu nori, juk tai reklama. Visame pasaulyje baudžia už melagingą reklamą. Visame pasaulyje dienraščiai, tokie, kaip Delfis,  nerašo melagingos reklamos užmaskuotos paprasto straipsnio pavidalu.

Gėda, broliai lietuviai, gėda.

Kubiliaus - Steponavičiaus reforma įvesti krepšeliai neleidžia universitetams atsisakyti nuo blogų studentų ir profesorių

Kuo daugiau krepšelių, tuo daugiau pinigų bet kokiam Lietuvos universitetui. Atsisakymas nuo blogų studentų (krepšelio nešiotojų) ar blogų profesorių, tuos nešiotojus aptarnaujančių, žymiai sumažintų pinigų kiekį, kurį gauna universitetas. Todėl bet kokie bandymai kalbėti apie kokybės pagerinimą sukelia nervingą universitetų rektorių juoką. Krepšelinė reforma padarė bandymus priversti universitetus dirbti geriau nuostolingais universitetams. Todėl, kai Rektorių konferencijos prezidentas VDU rektorius Juozas Augutis kitų universitetų rektoriams pateikė pasiūlymą per kelerius metus savarankiškai susimažinti programų skaičių, šis pasiūlymas nesulaukė kitų rektorių pritarimo, argumentuojant, kad su esama finansavimo sistema, toks žingsnis universitetams būtų nuostolingas. „Kol yra krepšelinė sistema, tai yra rinkodariniai dalykai, nes krepšeliai paskatino rinkodarą, neskatinant kokybės. Kol jie yra, mažinti tokiais būdais, ypač kai yra specifika, tarkime, medicinoje, (...) tokį įsipareigojimą sunku atlikti, neatlikus analizės. Esminis dalykas turėtų būti finansavimo sutartis,  ir tada savaime greitai viskas susitvarkytų“, – kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas. Rinkos ekonomika pagaliau atvyko į Lietuvą turgaus ekonomikos pavidalu. Geriausio Lietuvos universiteto rektorius sklepo darbo chaltūros varymą vadina rinkodara.

Šaunūs vyrukai jėgos struktūrose dar gali nubausti Steponavičių už kyšių ėmimą. O kas nubaus Kubilių ir Steponavičių už Lietuvos universtetų sunaikinimą?

Tai ko dabar labiausiai reikia Lietuvai?

Svarbiausia, turime išmokti taikiai reformuoti mūsų gyvenimą, kad nesulauktume pilno tvarkos pairimo Lietuvoje:

Pirma, turime pritaikyti Europos Sąjungos antimonopolinių tarnybų darbą mūsų laikams, kai informacija apie mus tampa svarbiausiu turtu, ir tinklinis efektas suteikia pirmosioms kiekvienoje naujoje verslo kryptyje kompanijoms galimybę išsiveržti toli į priekį (kaip kompanija Amazon išsiveržė prekyboje). Šios kompanijos gauna didžiulius pelnus, skaičiuojant vienam darbuotojui, todėl darbuotojų atlyginimo dalis rinkoje smunka, ekonomika nuo to stagnuoja.

Antra, turime išmokti grąžinti kompanijų vadovų pajamas į padorumo ribas.

Trečia, tam reikia išmokti sumažinti politikų galimybes prasigyventi kompanijų vadovų sąskaita.

Ketvirta, turime suvaldyti Uberizaciją Lietuvoje. Tai ne tik išskėstomis rankomis su duona ir druska valdžios Lietuvoje priimta Uber kompanija. Tai išvis naujojo Darbo kodekso metodu visos darbo rizikos pervedimas darbuotojams, ko pasekoje tie darbuotojai pradeda valgyti tik tai, ką patys užmuša [1], o dažnai lieka nevalgę.

Išeina, kad pirmiausia turime išvyti valstiečius, socdemus, landsberginius ir liberalus iš Seimo. Aišku, galime ir nieko nedaryti. Tada galutinis tvarkos pairimas yra neišvengiamas, nes daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo, t.y. 15–19 metų žmonių,  sako: „Aš emigruosiu.“ , paaiškindami, kad Lietuvoje gyventi „nėra lygis“, „yra kaimas“, „čia niekas nevyksta“ ir „niekas niekuomet nevyks“, „kaip iš viso žmonės gyvena, nežinau“. Dėl to „kažkur varysiu“ ir „kažką susikursiu“. Lietuvos jaunimas yra teisus, ar ne, Eligijau Masiuli?


1. Sako, kad Facebook kompanijos vadovas Zuckerbergas kurį laiką valgydavo tik tą mėsą, kurią pats sumedžiodavo.

Ar įmanoma sukurti partijos programą, kuri pagerintų daugumos padėtį ?

Galima. Tik ne Lietuvoje. Jungtinėje Karalystėje kąip tik tokią programą pradeda rašyti leiboristai. Leiboristų šansai laimėti rinkimus Jungtinėje Karalystėje yra maži, nes škotai, kurie tradiciškai paremdavo leiboristus, dabar balsuoja tik už škotų patriotinę partiją. Todėl leiboristams reikia stengtis. Štai pagrindiniai jų kuriamos partijos programos punktai:

Panaikinti mokestį už universitetinį mokslą.

Maitinti nemokamai daugiau moksleivių, tam pašalinant PVM išimtį tiems, kurie moka už privačias  mokyklas.

Vėl nacionalizuoti kai kurias energetikos įmones, traukinių operatorius ir Karališkąjį paštą. 

Sustiprinti profsąjungas.

Imti mokestį iš įmonių "su dideliu tokių darbuotojų skaičiumi, kurie gauna labai didelį darbo užmokestį."

Uždrausti valdžios užsakymus bendrovėmis, kurios moka viršininkams daugiau nei 20 kartų, kiek tos bendrovės moka mažiausiai jose uždirbantiems.

Garantuoti, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje Europos Sąjungos piliečių teises, ir "užtikrinti abipuses teises" tiems Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie gyvena kitoje Europos Sąjungos šalyje.

Užtikrinti, kad  nepadidėtų pajamų mokestis tiems, kurie uždirba mažiau  nei 80 000 svarų, arba mažiau nei  96 590 eurų.

Lietuvoje irgi daugeliui patiktų partija su tokia programa. Net jei programa nepamatytų dienos šviesos. susierzinęs Mockus paaukotų tokiai partija daug kyšių.

Lietuvos valdžia nesijaučia tvirtai - gąsdindami gyventojus, jau pagrobė pirmuosius įkaitus

2017 metų balandžio 11-ąją įprastą Šalčininkų gyvenimą nutraukė  didžiulis stresas. Automatais ginkluoti vyrai šturmavo varganais pistoletais ginkluotą miesto policijos komisariatą, dalį jo užėmė, pagrobė įkaitus, tuo priblokšdami nustėrusius pareigūnus ir vietos gyventojus. Eiliniai pareigūnai, Bendrojo pagalbos centro operatoriai iš anksto nežinojo, kad tai – pratybos“, – iš karto po pratybų „Atsakas į nekonvencines grėsmes“ puolėsi aiškinti vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Kokios pasekmės? Iš anksto neskelbtos pratybos sulaukė  priekaištų tiek pačiuose Šalčininkuose,  tiek iš Seimo. Lietuvos parlamentarai VRM pratybas ypač kritikavo dėl neįvertintų rizikų: kas būtų, jei medžiotojas ar pilietiškai nusiteikęs ginkluotas asmuo būtų pirmas šovęs į pamatytus ginkluotus asmenis, judėjusius nuo pasienio su Baltarusijos? Kas prisiimtų atsakomybę?

Kodėl buvęs Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos Teisės fakulteto dekanas Eimutis Misiūnas ėmėsi tokios rizikingos avantiūros? Pirma, aišku, kad pats vakarykštis dekanas to daryti neišdrįstų. Avantiūrą turėjo sugalvoti ir paremti aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai. Kam aukščiausiems Lietuvos valdžios pareigūnams tokia nusikalstama nesąmonė reikalinga? Stipriai išgąsdinti lenkus, kurie, esant vis labiau patriotiškai nusiteikusiai Lenkijos vadovybei ir pilnai Lietuvos izoliacijai, pradeda kelti galvas.Tai aišku iš  pratybų metu Eimučio Misiūno kariaunos vartotos „Šalčininkų liaudies respublikos“ sąvokos. Todėl tai nėra saugumo pratybos. Tai perspėjimas, kad visi Lietuvos lenkai yra įkaitai Lietuvoje. Tai akiplėšiška politinė provokacija, skirta lenkams Šalčininkuose, visoje Lietuvoje ir Lenkijoje.

Daugelis nepatenkinti KTU rektoriaus P.Baršausko pasvarstymais apie universitetų reformą

Tikrai, noro universitetams jungtis nuobodus stūmimas, lygtai toks noras būtų kokia nors revoliucija Lietuvoje, taip ir nesusijungiant, atrodo, kaip naivoka reklama. Tačiau bandymas suvokti bendrą veiklos lauką galimo susijungimo atveju [1] yra vertas visokeriopos paramos. Mūsų yra nedaug, mums reikia išmokti dirbti kartu.Gal pageidaujate metformino [2]?



1. Cituoju KTU rektorių: "Su LSMU norėjome jungtis ne šiaip sau, bet stebėdami ateities tendencijas, tokias kaip sveikas ir aktyvus senėjimas. Medikams ir technologams reikia vieni kitų. Galvodami apie susijungimą, žvalgėmės į tokius universitetus kaip JAV veikiantį Stanfordą. Tai puikus pavyzdys, kaip toje pačioje erdvėje sėkmingai dirba skirtingų specialybių žmonės, įkvėpti kūrybiškumo, tarpdiscipliniškumo ir kritinio mąstymo."

2. Nature 522, 265–266 (18 June 2015)

Akiplėšiškas nelygybės demonstravimas didina nelygybę ir skurdina visuomenę

Eksperimentai rodo, kad demonstruojama turtinė nelygybė tarp žmonių trukdo tų žmonių bendradarbiavimui, nes tie žmonės agresyviau siekia pagerinti kiekvienas jo situaciją kitų sąskaita, todėl toks nelygybės demonstravimas didina nelygybę ir mažina bendrą visų dalyvaujančių turtą [1].

Kaip visa tai panašu į socialinę dinamiką šių dienų Lietuvoje…



1. Nature 526, 333–334 (15 October 2015)

Sovietinė propaganda nepriklausomoje Lietuvoje

„Mūsų jauna, stipri ir gabi kariuomenė yra visada pasirengusi prireikus apginti Tėvynę.“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojamas paskutinę pratybų operaciją stebėjęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Apginti nuo ko? Jei nuo rusų, tai apginti kaip? Amerikiečiai atvirai sako, kad neturi gynybos priemonių nuo branduolinėmis galvutėmis ginkluotų raketų, nes jei viena tokia raketa praeina, tai jau užtenka, o šansas, kad tokia raketa praeina, yra labai didelis. Ar Lietuva turi geresnę gynybą, negu amerikiečiai?

Liūdna skaityti. Sovietinių laikų propaganda vėl kartojama Lietuvoje. Ar tam mes kovojome už nepriklausomybę, kad valdžia ir vėl tik meluotų mums?

Lietuvos verslininkų planai sunaikinti lietuvių tautą

Lietuvos verslininkai neima į galvą, kad Lietuvoje gyventi darosi neįmanoma, kad kainos žymiai pralenkė algas, todėl gimstamumas mažas ir jaunimo emigracija didžiulė. Lietuvos verslininkai pasiruošę visiškai sunaikinti lietuvių tautą dėl saujos sidabrinių. Tam Lietuvos verslininkai visus lietuvius  ruošiasi pakeisti svetimtaučiais. Neapsirinkate skaitydami, visus, milijonus žmonių. „Lietuvai reikia ne tik užsienietiškos darbo jėgos, manyčiau, per 10 metų kokių 1-1,5 milijonų, bet ir reikia ir pasiturinčių imigrantų, kurie gautų leidimus gyventi ir už juos mokėtų metinį mokestį, tarkime, „Sodrai““, - siūlo „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

Reikalingas patriotinis judėjimas tautą apginti. Mes susidorojame su galingais branduolinio pragaro pardavėjais ir su skalūnininkais. Nejaugi nesusidorosime su nusususiais mūsų kyšininkais, pasisavinusiais garbingą Lietuvos verslininkų vardą?

Tikėjimas viską žinančiu, visagaliu ir reikalaujančiu aukštos moralės Dievu įgalina žmones bendradarbiauti

Tas bendradarbiavimas tarp toli vienas nuo kito gyvenančių, bet tos pačios tikybos asmenų sudaro pagrindą žmonių bendrijai išgyventi konkurencijoje su kitomis bendrijomis. Tai aptinkama, tiriant primityvias bendruomenes skirtingose pasaulio šalyse [1].

1. Nature 530, 327–330 (18 February 2016)

Gyvendami korumpuotoje šalyje, mes patys tampame blogesni darbuotojai

Šalys, kaip Lietuva, kur valdžia godžiai ima kyšius iš verslo, sugadina ir paprastus eilinius žmones, darydamos juos linkusiais meluoti, kad gauti nedidelę piniginę premiją [1]. O sugebėjimas susilaikyti nuo melo yra vienas iš svarbiausių reikalavimų šiuolaikinėse darbo vietose.

1. Nature 531, 496–499 (24 March 2016)

Gyventi Lietuvoje tampa nebemadinga daugumos jaunimo tarpe

Daugiau nei 90 procentai 15-19 metų amžiaus žmonių Lietuvoje sako: „Aš emigruosiu“.  Aiškiai matyti, kad šauktinių vajus Lietuvos jaunimo neįkvepia, nes fantastiško branduolinio karo su Rusija neužtenka, kad sulaikyti Lietuvos jaunimą Lietuvoje.

Kaip efektyviausiai išleisti mūsų palyginus mažas lėšas, skiriamas universitetams?

Nusipirkti geriausių pasaulio profesorių paskaitas, dabar prieinamas internete.  Kadangi Lietuvoje tokių profesorių neturime, tai visus Letuvos profesorius atleisti nuo brangiai mums kainuojančios pareigos dėstyti studentams. Už išsilaisvinusius pinigus pasamdyti daugiau asistentų, kurie padėtų studentams gerai įsisavinti medžiagą, randamą paskaitose, vadovėliuose, praktiniuose užsiėmimuose bei mokymosi, dirbant privataus verslo organizacijoje  ar  valstybinėje organizacijoje, metu.

Galime tikėtis, kad kai kurie Vilniaus universiteto profesoriai, dėstantys lietuvių kalbą ir literatūrą yra geriausi pasaulyje šioje siauroje specialybėje. Jų paskaitas reikia padaryti prieinamas internete visame pasaulyje nemokamai. Kuo daugiau žmonės žinos mūsų kalbą ir kultūrą pasaulyje, tuo mums visiems geriau. Tai būtų vienintelė maža išimtis iš naujai sutvarkytų Lietuvos universitetų. Vertėtų palikti lietuvių kalbos ir literatūros profesorius, kad jie skaitytų vis geresnes paskaitas internete.

Kodėl Lietuvos verslininkai, politikai ir valstybės tarnautojai naikina Lietuvą?

Nujaučiu, kad vien už tokį klausimą daugelis kiltų mane nubausti, jei tik pajėgtų. Kaip galima taip klausti? Visi tie žmonės per televizorių tokie gražūs (išskyrus Kubilių), tokie patriotai žodžiais, visi iki vieno pasiruošę naikinti Rusiją (net Kubilius, nepaisant keistos istorijos su Kubiliaus demonstruotu Rusijos statomos baltarusių atominės palaikymu). Bet faktai kalba ką kitą. Visas valstybės aparatas ir visi įstatymai valstybėje sustyguoti taip, kad verslininkai gautų maksimalią naudą visų kitų sąskaita ir kyšių pavidalu dalintųsi ta nauda su valstybės tarnautojais bei politikais. Tai puikiai suveikė prieš žydų verslininkus [1] po Pirmojo pasaulinio karo, todėl tapo universaliu Lietuvos elito sekmės receptu. Šiandieninių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Ką berenkame į Seimą, visi išrinktieji mums bando užkarti vergišką Darbo kodeksą, kuris leistų verslininkams mus išnaudoti ir atleisti iš darbo dar lengviau, negu iki šiol. O tokia žiauri tvarka varo darbingiausius lietuvius į emigraciją, palikdama tėvynę nunykti. Kas gerai suveikė agrarinėje vissuomenėje po Pirmojo pasaulinio karo, netinka postindustrinei visuomenei šiandien. Aš galvoju, kad lietuviškas kūmiškumas, įgalinantis palyginus saugiai perduoti tuos prakeiktus kyšius (ar ne, Mockau ir Masiuli?) yra čia svarbiausia.

Bet yra ir kitokia nuomonė. Kai kas galvoja, kad "atgavus nepriklausomybę, autoritarinė ekonomikos administravimo kultūra, paveldėta iš sovietinių laikų, tik sustiprėjo dėl ypač brutalios kapitalizmo kūrimosi pradžios Lietuvoje: tada verslininkai tikrąja to žodžio prasme turėjo išgyventi ir išvengti susidorojimo, jie buvo reketuojami, perėjo kraupias patirtis. Tai turėjo didelę įtaką formuojantis autoritariniam požiūriui į darbo santykius šalyje." Pagal šią idėją išeina, kad prieš daugiau nei kevirtį amžiaus mūsų stambiausi verslininkai patyrė tokį sukrėtimą, kad iki šiol išlieka žvėrimis. Vargšas tu, Mockau, oi koks vargšas...

O kaip manote jūs? Komentuokite, jūsų nuomonė svarbi. Kol nesusigaudysime, niekas nesikeis, toliau tauta greitai nyks.


1. "Skurdžioje šalyje vieninteliu ir didžiausiu investuotoju buvo valstybė, natūralu, kad šalyje, kurios gyventojų daugumą sudarė lietuviai, pirmenybė administracijos įstaigose, valstybės ar pusiau privačiose įmonėse buvo teikiama jiems."

Aukštojo mokslo vertė Lietuvoje

Pernai nedarbo lygis  tarp žemesnį nei vidurinį ir vidurinį išsilavinimą turinčių darbuotojų siekė atitinkamai 24,5 ir 10,4 proc., kai tuo tarpu tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą nedarbas sudarė tik 2,9 procentus.

Ir vėl D.Grybauskaitės pažadais tikėti pavojinga

Atsimenate, D.Grybauskaitė sakė, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje gali neskubėti, priimdami Jungtinės Karalystės pilietybę. Girdi, mes jus apginsim, neveltui tiek daug važinėjam su vokiečių tankais... O ką sako daug galingesnė ir vokiečių tankų vengianti Jungtinės Karalystės premjerė T.May? Ji siūlo Jungtinės Karalystės lietuvių likimą nuspręsti iki šių metų birželio pabaigos ir palikti lietuvius su tokiomis pat teisėmis, kokias visi trečiųjų šalių (ne ES šalių) piliečiai Jungtinėje Karalystėje turi dabar. Tame tarpe visiems Lietuvos piliečiams reikėtų mokėti už medicininį aptarnavimą Jungtinėje Karalystėje O jei pinigų neužteks, numirsite... 

Taigi, D.Grybauskaitės pažadai yra spastai lietuviams Jungtinėje Karalystėje. Jiems belieka skubiai priimti Jungtinės Karalystės pilietybę, nes galingoji T.May nenori daryti jokių nuolaidų šiuo klausimu. Todėl rizikuoti ir sėdėti D.Grybauskaitės spastuose būtų naivu. O pačiai D.Grybauskaitei ir kitiems Lietuvos valdantiesiems reikia skubiai apsispręsti. Tai reikalingi lietuviai Lietuvai, ar ne? Leisite Jungtinės Karalystės lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę, ar ne? Tai būtų atskiras atvejis, o gal ypatingai reta ar super reta išimtis? Ką jūs galvojate? Galvoti liko jau neilgai. Bet kokiu atveju, lipkite nuo vokiečių tanko. Nerimtai atrodo.

Europos inovacijų ir technologijos institute (European Institute of Innovation and Technology (EIT)) klesti biurokratija ir vagystės

Nors šis institutas buvo sukurtas konkuruoti su produktyviu amerikietišku Massachusettso technologijos institutu (the Massachusetts Institute of Technology (MIT)), Europos inovacijų ir technologijos institute tie patys žmonės dalija pinigus, kurie vėliau tuos pinigus gauna. Rezultate nei vienas iš šio instituto finansuotų projektų nebūtų sustojęs, jei šio instituto finansavimo visai nebūtų. Taip kad kvailumu ir korupcija serga ne tik Lietuvos [2], bet ir visos senutės Europos mokslas [1]. Kai renkame europarlamentarus, rinkime tokius, kurie ką nors susigaudo. Nerinkime Landsbergio anūkus, iš jų naudos, kaip iš ožių pieno.


 1. Nature 532, 291 (21 April 2016)

2. Aš spausdinu tavo beverčius straipsnius mano žurnale, tu spausdini mano beverčius straipsnius tavo žurnale, mes abu esame gerbiami ir Lietuvos valstybės išlaikomi mokslininkai. Lietuviška mokslo pasaka.