Mes šaudom į šiukšlių dėžes ir džiaugiamės, kaip maži vaikai

Kas tie: "mes"? Pradedant Prezidente ant vokiečių tanko ir baigiant Lietuvos jaunimu. O kuo turėtume užsiimti? Juk dosnus ES finansavimas baigiasi, šiuolaikinį lietuviškos darbo jėgos pigumą neįmanoma išlaikyti augančių kainų fone. Todėl reikia verslo inovacijų. 

"Inovacijoms verslas kaip finansavimo šaltinis Lietuvoje išleidžia beveik keturis kartus mažiau lėšų nei ES vidurkis ir su, negalutiniais duomenimis, 0,33 proc. nuo BVP 2016 m., tai sudaro tik 127 mln. Eurų ir lenkia vos kelias kitas ES valstybes. ES vidurkis – 0,63 proc., o Estija išleidžia 0,69 proc. nuo BVP. Verslo investicijos į inovacijas neretai apsiriboja įrangos atnaujinimu, o ne naujų produktų ar procesų kūrimu ir tobulinimu, neaprėpia ir socialinių inovacijų, kurios atveria platesnio inovacijų taikymo, tarp jų ir verslo rizikos bei kitų socialinių veiksnių mažinimo, galimybes. Pagal eksportuojamų naujomis žiniomis grįstų produktų apimtis Lietuva taip pat yra vos 26 tarp 28 ES valstybių. Taigi, žinioms imlaus verslo sektorius Lietuvoje išlieka itin mažas, o juk būtent mokslu grįstos inovacijos leistų džiaugtis didžiausia ekonomine grąža."

Taigi, verslo konkurencingume, paremtame inovacijomis, esame Europos uodegoje. Todėl šaudome į šiukšlių dėžes ir laukiame pasaulinio karo. Tada mes jau pasirodytume visu grožiu. Bet branduolinės pusiausvyros laikais pasaulinio karo dar nebuvo ir todėl gali ilgai nebūti. O kas, jei belaukdami išmirsime?