"AnnaLee Saxenian, Michaelis Porteris ir kiti atrado inovacijų ekonomikos sudedamąsias dalis, tokias kaip puikios mokyklos, stiprus rizikos kapitalas, stiprūs talentų rezervai, darbo mobilumas ir motyvuotumas. Tai yra faktoriai, skatinantys verslininkus susivienyti ir rizikuoti.
Šalys, siekiančios inovacijų, turėtų padvigubinti pastangas, skatinančius šį verslumą ir vietos savivaldą. Pavyzdžiui, vyriausybės galėtų palengvinti bendrovių pasirinkimą būti nepriklausomomis, o ne anksti didžiųjų IT monopolijų nupirktomis.
Šalys taip pat galėtų dirbti su privačiuoju sektoriumi, siekiant sumažinti e-trintį, kuri neleidžia šalims kurti stiprią skaitmeninę ekonomiką. Šalyse, kuriose mažiau e-trinties balų, interneto ekonomika, kaip dalis BVP, yra dvigubai didesnė nei šalyse, kuriose yra daugiau e-trinties balų. Trintis mažinančios priemonės apima infrastruktūros gerinimas, pvz., gerinant interneto prieigą ir interneto greitį; pakankama kvalifikuota darbo jėga; tobulesnės internetinės mokėjimo sistemos; patikimesnis duomenų saugumas; ir palanki šalies politika.
Taip pat būtų prasminga kurti skaitmeninę bendrąją rinką Europoje ir kitur."
Svarbiausia, ką šalys ir jų ekonominės sąjungos pradeda suvokti, yra tai, kad skaitmeninėje revoliucijoje pagrindinę vertę sukuria vartotojai, šių šalių piliečiai, generuodami informaciją skaitmeninės revoliucijos rezultatų vartojimo metu. Būtų naivu tikėtis, kad ši vietinių vartotojų sukurta vertė liks neapmokestinta šalyje, kurioje ji sukuriama. Kadangi skaitmeninės revoliucijos rezultatai turi ir karinį pritaikymą, šalys (pvz., JAV), pradeda stabdyti technologijų platinimą ir vagystes kitose šalyse (pvz., Kinijoje). Kas norės saugumo 21-ame amžiuje, turės šias technologijas vystyti pačios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą