Pensijiniai fondai yra tokie pat sukčiai, koks yra D. Mockus

"Nenuostabu, kad II pakopos pensijų fondų valdytojai skatina nepasikliauti Sodra, nuolat gąsdina visuomenę senėjimo pasekmėmis.

Jų interesas paprastas – kad išsigandę žmonės taptų jų klientais. Metodas negarbingas ir net turėtų būti draudžiamas įstatymu. Sodra yra tipiška finansinė institucija, kurios sandėliuose nėra sukrauti pinigai.

Lygiai taip pat kaip jų nėra ir privačiuose fonduose, draudimo bendrovėse ar bankuose. Finansų institucijos gyvos pasitikėjimu. Todėl panikos kėlimas, kad kokia nors iš tų institucijų (šiuo atveju Sodra) gali tapti nemokia yra išsipildanti pranašystė ir turėtų būti neleidžiama. Sukritikavus banką, yra grėsmė, kad iš jo išsibėgios indėlininkai. (Čia tas pats, kaip sausakimšame teatre pradėti rėkti, kad prasidėjo gaisras.)

Kritikuojant Sodrą, skatinamas įmokų vengimas, griaunamas jos tvarumas. Bent jau valstybės institucijos, politikai, biurokratai turėtų suprasti ir kitiems paaiškinti, kad patikimiausia senatvės apsaugos garantija - Lietuvos piliečio pasas.

„Sodros“ pensijos ateityje sieks tik 200 eurų“ – skelbia Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.Nenuostabu, kuo žmonėms baisiau dėl Sodros ateities, tuo daugiau klientų gyvybės draudikas Bakšinskas gali tikėtis. Tačiau nenusileidžia ir ministras „Santykis tarp darbo užmokesčio ir gaunamos pensijos, ateityje, prognozuojama, mažės iki 20 proc.“ (socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, dirba Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje)."

Linas Kukuraitis buvo toks pat skurdžius, kaip bažnyčios žiurkė. Iki tapdamas ministru, Linas Kukuraitis dirbo Caritas. Nebūtų nuostabu, jei pensijinių fondų valdytojai Liną Kukuraitį nupirktų, ir gana pigiai. Bet kuriuo atveju Liną Kukuraitį reikia teisti už Lietuvos mokesčių sistemos griovimą. Kas mokės tuos mokesčius, jei visa tai greitai dings, kaip tvirtina ministras. Tuo labiau, kad mokslo įrodyta, jog tai, ką Linas Kukuraitis sako, yra grynas melas. O jei fondai yra tokie pat sukčiai, koks yra D. Mockus, tai kaip mes galime jiems patikėti mūsų santaupas?