Nes tie, kas priima sprendimus, sau ir saviesiems tą gerovę jau susikūrė. Konkurentų jie nenori, o be konkurencijos nebūna kapitalizmo ir jo atnešamos gerovės.
"Mažų miestelių ir regionų elitas rado tą auksinę būties ir komforto formulę. Ten vietiniai verslininkai seniai suprato taisyklę – pats turi būti politikas ir dalyvauti, priimant reikšmingus sprendimus. Tada klestės ir tavo verslas. Nereikia kurti partijų ir jų skyrių. Užtenka tiesiog ateiti ir įsikurti jau veikiančioje struktūroje. Minios verslių žmonių jaukiai įsikūrė vietos tarybose, valdančių partijų vietos skyriuose, kai kurie įsitvirtino merų kėdėse. Kai kurie, pajamų deklaracijose pateikiantys kuklius valdiškus atlyginimus, važinėja brangiausiais automobiliais ir susipainioja vardindami valdomo nekilnojamojo turto adresus. Visa tai ne Italijoje ar Kolumbijoje, o mūsų kuklioje Lietuvoje. Iš dalies būtent šis procesas, kai verslininkai tapo vietiniais politikais, o vietiniai politikai tapo vietiniais verslininkais ir pristabdė mūsų vystymąsi.
Šiandien kalbame apie demografinę krizę, mirštančius regionus, iš kurių emigracija tik auga. Ji ir negali sustoti, nes atlyginimai kartais atsilieka nuo didmiesčių, kur įsigalėti viena kuri nors verslo struktūra, nepaisant pastangų, taip ir nepajėgė, ir galimybių didėti jiems beveik nėra.
Konkurentai, kurie galėtų priversti juos kelti paslaugų kokybę ir didinti algas, nes reikia varžytis, nereikalingi. Geriau paprasčiausiai susitarti vietiniame verslininkų klube, kur renkasi elitas. Galimybės laimėti vietos savivaldybės pirkimus svetimiems dažnai praktiškai nėra. O sustabdyti, remiantis Lietuvos respublikos teisės aktais, galima praktiškai bet kokį projektą ar investicijas. Teisės aktai kuriami ne verslininkams ir paprastiems piliečiams, o politikams ir klerkams, kad būtų galima manipuliuoti. Užtenka pareikalauti pažymos, po kuria turi pasirašyti tau pavaldus skyriaus vadovas, sukelti šurmulį ir vietos taryboje keletą metų vilkinti eilinį sprendimą, leidžiantį statyti ar pertvarkyti dominantį objektą.
Pavyzdžiui, šešių paukštynų savininkas Jonas Jagminas buvo įsigijęs vietą Jonavoje, kur kartu su partneriais iš Ukrainos norėjo statyti pašarų gamyklą. Po 1,5 metų mėginimų pakeisti žemės paskirtį, investuotojai, kurie norėjo investuoti 5 mln. eurų ir į čia vežti bei perdirbti kukurūzus, saulėgrąžas – kultūras, kurios pas mus neauga, spjovė ir projekto atsisakė."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą