Nes dabar Lietuvoje konkuruojame pigia darbo jėga ir tokia konkurencija yra akligatvis. Londonas, Berlynas, Dublinas, Niujorkas, San-Franciskas ir kiti panašūs centrai nuvilioja mūsų gabiausius, kurie Lietuvoje būtini, kad ištrūktume iš vidutinių pajamų spastų. Kodėl?
"Kovoti su koncentraciją skatinančiomis jėgomis yra sunku. Skirtingai nuo XX amžiaus gamybos pramonės šakų, kurios daugiausia konkuravo dėl išlaidų, technologijų verslas konkuruoja dėl to, kas padarys sekantį geriausią dalyką. Pigi darbo jėga, kuri gali padėti pritraukti gamintojus į depresines zonas, neveikia, kaip paskata. Vietoje to, inovacijų pramonė susitelkia miestuose, kur yra daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų, patyrusių tiekėjų ir tyrimų institucijų.
Skirtingai nuo, tarkime, mažmeninės prekybos ar sveikatos priežiūros įmonių, inovacijų verslas patiria staigų darbuotojų produktyvumo padidėjimą, jei yra vietose, kuriose yra daug kitų tokių darbuotojų, rodo Enrico Moretti, Berklio universiteto ekonomisto, tyrimai.
Kitoms pramonės šakoms ir darbuotojams taip pat geriau sekasi, jei pavyko įsitaisyti šalia pažangiausių kompanijų. Vidutinis vieno darbuotojo darbo rezultatas 20-yje miestų, kuriuose užimtumas didžiausias 13-koje aukštųjų technologijų pramonės šakų, yra 109 443 JAV dolerių, trečdaliu daugiau, nei kituose 363 didmiesčiuose visoje JAV.
Ciklą sunku nutraukti: Jauni išsilavinę darbuotojai plūsta į miestus, kuriuose yra daug žinių pramonės, nes būtent ten jie randa geriausias galimybes užsidirbti, išmokti ir smagiai praleisti laiką. Pradedančios įmonės ten eina ieškoti tų jaunų išsilavinusių darbuotojų.
Net sparčiai didėjančios būsto išlaidos nesustabdo talentų susitelkimo keliuose superžvaigždžių miestuose. Aukštųjų technologijų įmonės, ieškančios pigesnių vietų įsikurti už savo centrų, dažnai vyksta į Bangalorą (Indija), o ne į Birmingemą (Alabama, JAV).
„Jie išlaiko pagrindinę komandą Silicio slėnyje ar Sietle, bet kitus darbus veža į Šenzeną, Vankuverį ar Bangalorą“, - sakė p. Atkinsonas. Jis pridūrė, kad Kinijos Šenzenas nėra daug pigesnis, nei Indianapolis, tačiau Šenzenas jau yra technologinis centras.
Politinė parama valstybės finansuojamiems moksliniams tyrimams nutrūksta, nebent didesnės šalies gyventojų dalies gerovę žymiai sustiprina naujovių teikiama nauda."
Todėl Vilniaus
universiteto rektorius, protestuojantis gatvėje dėl didesnio atlyginimo,
atrodo juokingai, kaip papuošta keistais drabužiais kaimo cirko
beždžionė. Skurstančioje Lietuvoje tokiam rektoriui nėra palaikymo.
Vienintelė išeitis - daryti taip, kaip Suomija, sukurti sąlygas visiems
lietuviams siekti šiuolaikinio kvalifikuoto darbo. Tam reikia siekti tokios tvarkos, kaip Suomijoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą