Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Kokia bėda prispaudė Lietuvos grūdų augintojus?

Godumas ir pripratimas viską gauti pusvelčiui. Pusvelčiui supirko geriausias Lietuvos žemes. Pusvelčiui su ES dotacijomis įsigijo naujausią galingą techniką. Todėl ir toliau grūdų augintojai dalintis su samdiniais nenori ir patys sunkiai dirbti nenori. Derlingą dirvožemį palaikančius metodus - gyvulininkystę ir daugiamečių pašarinių augalų auginimą pakeitė vienų grūdų auginimu. Pelninga ir mažai darbo.
"„Pradėjus aktyviai naudoti intensyvias grūdų auginimo technologijas, kurios alina žemę, nenaudojant tų derlingą dirvožemį palaikančių technologijų, pradėjo nykti humuso sluoksnis. Ypatingai intensyviai naudojant trąšas, dirvos rūgštėja ir tada išlaisvinamas aliuminis, kuris augalams yra nuodas. Augalai pradeda neįsisavinti trąšų“, – pasekmes aiškina ŽŪR vadovas A. Svitojus ir pastebi, kad tada ūkiai didina įterpiamų trąšų kiekius, o jos patenka į gruntinius vandenius ir nunešamos į Baltijos jūrą.
Jei dirvožemis veikiamas erozijos, tose vietose visuomet būna silpniau išsivystę augalai arba jų visai nebūna ir taip pastebima, kad kai kuriuose pasėliuose nėra 40 – 60 proc. augalų."
Taigi, Lietuvos grūdų augintojai yra godūs, vienadieniai ir kerta šaką, ant kurios sėdi. Lietuvos žemei reikia pastovaus šeimininko, kuris kalkintų nuo užrūgštėjimo ir palaikytų derlingą dirvožemį.

Komentarų nėra: