Kinija ir virusas

"Pirmieji žinomi koronavirusinė infekcijos Kinijos Uhano mieste simptomai pasireiškė gruodžio 1 d., o gruodžio pabaigoje Uhano medicinos bendruomeneje kilo pavojaus signalas. Tai būtų buvęs momentas valdžios institucijoms ryžtingai veikti.

Ir ji veike ryžtingai - tik ne prieš virusą, o prieš informatorius, kurie bandė atkreipti dėmesį į viruso grėsmę visuomenės sveikatai. Gydytojas, papasakojęs „WeChat“ grupei apie virusą, buvo drausminamas Komunistų partijos ir priverstas pripažinti neteisėtus veiksmus. Policija pranešė teikianti '' išsilavinimą '' ir '' kritiką '' aštuoniems tiesioginiams gydytojams, kad jie „kelia panika“ apie epidemiją; užuot nubaudęs šiuos gydytojus, Kinijos diktatorius Xi turėjo juos išklausyti.

Kinija informavo Pasaulio sveikatos organizaciją apie virusą gruodžio 31 d., tačiau savo piliečius laikė tamsoje; kadangi kitos šalys pranešė apie infekcijas, net kai Kinija apsimetė apsiribojusi Wuhano liga, kinai niūriai juokavo apie „patriotinį“ virusą, kuris smogė tik užsieniečiams.

Uhano meras teigė, kad jam nebuvo leista diskutuoti apie virusą iki gruodžio pabaigos. Tuo metu žmonės keliavo į Uhaną ir iš jo, nesiimdami atsargumo priemonių.

Vyriausybė pagaliau įsakė sausio 23 d., kad Uhano gyventojai būtų karantine. Tačiau iki to laiko, pasak mero, iš miesto jau pabėgo penki milijonai žmonių." [1]

1. Kristof, Nicholas. "Virus Spreads As World Pays For Dictator Xi." New York Times, 30 Jan. 2020, p. A31(L).

Kaip kuriamos geriausios naujovės?

 "1957 m. spalio mėn. Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį kosminį palydovą, kuris nustebino Amerikos elitą. „Netrukus jie išmes ant mūsų iš kosmoso  bombas, kaip vaikai, numesdami akmenis į automobilius nuo greitkelio viadukų“, - apgailestavo Lyndonas Johnsonas, tuometinis Demokratinio senato vadovas. Nuspręsdamas daugiau niekada nesistebėti Sovietų pasiekimais, prezidentas Eisenhoweris įsteigė Pažangiųjų tyrimų projektų agentūrą (Arpa). Pirmaisiais metais jis jai skyrė 5 mlrd. JAV doleriu biudžetą, tačiau joje nebuvo biuro, laboratorijų ir nuolatinio personalo. Jos užduotis buvo „numatyti neįsivaizduojamus ateities ginklus“.

 Kaip tai reikėjo padaryti, neaišku. Agentūra galiausiai suformavo šiuolaikinį pasaulį, padėjo sukurti priešraketinės gynybos ir slaptas technologijas, taip pat internetą, asmeninį kompiuterį, lazerį ir GPS. Tai ji padarė atmesdama įprastas procedūras. Projektų vadovams buvo suteikta didžiulė laisvė leisti pinigus tam, kas, jų manymu, buvo perspektyviausia technologija, kuriant nuostabių tyrėjų bendruomenes, kurias vienija bendra vizija. Kaip Sharon Weinberger pažymi „Imagineers of War“, agentūros istorijoje, Arpa (kuri vėliau tapo Darpa, o D reiškia Defence (gynyba, angl.) sprendė nacionalinio saugumo problemas, „būdama neapkrauta biurokratinės priežiūros ir netrukdoma mokslinės apžvalgos suvaržymais. Pranešama, kad susitikimas, po kurio buvo patvirtinta interneto pirmtakė Arpanet, užtruko mažiau, nei pusvalandį.

Dabar Didžiosios Britanijos vyriausybė bando tai atkurti Didžiojoje Britanijoje." [1]

Gal galime nustoti švaistyti milijardą eurų per metus niekam nereikalingams kvailiems šauktiniams, kurie tik luošina vieni kitus, ir greitai rūdyjančioms karinio transporto priemonėms ir tapti treti su lietuviška Darpa?

1. How to invent the future. Anonymous.The Economist; London Vol. 434, Iss. 9178,  (Jan 25, 2020): 21-22

Kinijos komunistai yra didžiausias pavojus mums

"JAV  valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ketvirtadienį paskelbė Kinijos komunistų partiją „pagrindine mūsų laikų grėsme“, net kai Londonas siekė prabilti apie JAV prekybos susitarimo su Britanija perspektyvas, atremdamas Amerikos spaudimą uždrausti Kinijos kompaniją. Taip skambanti Kinijos vyriausybės kritika buvo pati griežčiausia pono Pompeo vartojama kalba, kai D.Trumpo administracija siekia įtikinti Amerikos sąjungininkus apie riziką, kylančią naudojant Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ įrangą."

Lietuvos kovotojai su rusais turėtų pribusti.  Pagrindinis mūsų priešas yra ne ten, kur Lietuvos kovotojai spokso.

Kaip naujoves kuriančiam verslui apsiginti nuo konkurentų?

Aišku, kad pasiūlyti kažką unikalaus arba nors žymiai geresnę kokybę už žymiai mažesmę kainą. Svarbi ir intelektinės nuosavybės apsauga.

"„Visų pirma – tai, kas atskleista viešai, negali būti patentuojama, nes tai jau yra viešai žinoma informacija. Prieš demonstruojant savo technologijas, būtina pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga. Gal kiek sudėtingiau su dizaino sprendimais – juos lengviau registruoti, tačiau lengviau ir nukopijuoti, registruoti panašius.

Pasak pašnekovo, inovacijos gali būti inovatyvūs verslo modeliai, prieiga prie vartotojų bazės, programinės įrangos sprendimai ir pan. Kalbant apie medicinos technologijas, inovacijos dažnai yra technologiniai sprendimai, kuriuos vertinga patentuoti. „Jų neužpatentavus, nėra ką pasiūlyti tarptautinėms korporacijoms. Jei jų niekas nestabdo (pvz., patentas), tai su savo didžiuliais resursais jos gali būti labai stiprūs konkurentai ir tiesiog pasinaudoti idėjomis“, – sako E. Satkauskas.

Tikintis gauti investicijų į naujų technologijų kūrimą, įmonės arba turi veikti labai greitai (būdinga IT sektoriui), arba saugoti savo intelektinę nuosavybę patentais (būdinga medicinos technologijų sektoriui)“, – aiškina E. Satkauskas.

Siekis apsaugoti jau sukurtą produktą reikalauja nemažai biurokratinių procedūrų, tačiau apsaugoti jo konceptą/dizainą yra kur kas paprasčiau ir patogiau, o tai garantuoja teisė į neregistruoto dizaino apsaugą. „Dizainų registracija, mano nuomone, yra paprastesnė, greitesnė ir pigesnė procedūra. Prekės ženklą ir jo dizainą tikrai reikia registruoti ir saugoti – nesena „Audimo“ prekės ženklo istorija parodo, su kokiomis problemomis susiduria net ir ilgą istoriją turinčios įmonės“, – sako E. Satkauskas. Nuolat kuriantiems autoriams yra kur kas paprasčiau, nes jų teisės į pramoninio dizaino kūrinius 3 metus yra saugomos ir be registracijos Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje. „. Manau, kad tai yra ypač aktualu tokioms sritims, kuriose gaminio dizainas yra nepastovus ir jo galiojimo trukmė nėra tokia svarbi. Neregistruoto dizaino apsaugai praktiškai nereikia jokių biurokratinių procedūrų, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog dizainas privalo atitikti kriterijus, kurie yra taikomi ir registruotam dizainui – naujumas ir individualios savybės“, – teigia E. Satkauskas."

Kur esmė?

"Baltųjų darbininkų klasės ekonominis skandinimas ir kultūrinė kriminalizacija. Kodėl? Nes baltieji darbininkai turėjo didžiausią poveikį valdžios struktūroms Vakaruose gana ilgą laiką.

Tai ekonominės galios konsolidavimas po 1970 m. „vadybininkų“ aukštesnės klasės rankose. Jo sąskaitoje Billo Clintono ir Baracko Obamos liberalizmas yra tirpiklis, silpninantis bet kurią instituciją - nuo bažnyčių ir šeimų iki profsąjunginių organizacijų ir vietos pramonės -, kuri gali suteikti realią galią grupėms už  paauksuoto vadybininkų miesto  ribų, už Silicio slėnio burbulo, už elitinių „Ivy League“ universitetų vartų. Šis liberalizmo politinis pasirinkimas - ekonominis ir socialinis visko leistinumas, veiksmingai sujungtas kartu su šių  nusikaltimų dešiniuoju partneriu Reagano-Thatcher libertarizmu - sukūrė naują klasių takoskyrą tarp klestinčių meritokratinių centrų ir nykstančių bei demoralizuotų likusių Vakarų gyventojų."

Religinis dalyvavimas ir laimė

"Tyrimais nustatyta, kad religinis dalyvavimas, nesvarbu, kokia įsitikinimų ortodoksija, reiškia didesnį įsitraukimą į pilietinį ir labdaringą darbą, aukštesnį laimės laipsnį, be to, tai taip pat sukuria socialinį kapitalą, kurį galima panaudoti politiniam aktyvizmui."

Skandinavų bankai žiūri į Lietuvos verslus, kaip į regiono konkurentus skandinavų ekonomikai ir Lietuvos verslus skandina

Kaip skandina, - naudoja monopolinę padėtį Lietuvoje ir užgniaužia kreditavimą, kuris augančiam verslui reikalingas, kaip žmogui oras.

"„2018 ir 2019 m. pradžioje Lietuvos banko atliktos apklausos parodė, kad Lietuvoje reikšmingai padažnėjo atvejų, kai verslo paraiškos gauti kreditą atmetamos. Tarkime, 2017 m. bankai atsisakydavo tenkinti 16% verslo paraiškų, o dabar atmestų paraiškų dalis padvigubėjo ir priartėjo prie 30%. Mažųjų įmonių kategorijoje ši dalis dar didesnė“, – konferencijoje lapkričio pabaigoje sakė Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas."

Reikia kurti nepriklausomus nuo skandinavų bankų verslo kreditavimo šaltinius. Tam reikia mums, rinkėjams, pašalinti skandinavų bankų nupirktus politikus iš valdžios Lietuvoje.

Kodėl mes mokame daug mokesčių, o Numavičius moka mažai?

"Paaiškinimas yra „Lafferio kreivė“, pavadinta Arthuro Lafferio, vėliau tapusio Ronaldo Reagano patarėju ekonomikos klausimais, vardu. Bowmakeris aiškiai pasidžiaugė galimybe patikrinti Lafferį, kuris, kaip pranešama, idėją pateikė ant servetėlės per 1974 m. per pietus su dviem tuometiniais  Baltųjų rūmų pareigūnais: Donaldu Rumsfeldu ir Dicku Cheney. Jei vyriausybės padidins mokesčius nedidelių pajamų žmonėms ir sumažins mokesčius turtingiesiems, teigė Lafferis, jos gali padidinti valstybines pajamas ir paskatinti ekonomikos augimą. Pirmasis teiginys teisingas, nes mažesnes pajamas gaunantys asmenys skaitlingesni už turtingus, taigi padidina jų bendrą mokesčių įmoką; sekantis teiginys teisingas, nes turtingi verslo savininkai greičiausiai panaudos iš mokesčių sumažinimo sutaupytas lėšas, kad investuotų į naujus produktus, daugiau darbo vietų ar įrangos, taip paspartindami augimą.

Nėra sutarimo dėl to, ar Lafferio kreivė yra tiksli - netgi kai kurie pagrindiniai konservatorių ekonomistai, tokie kaip Gregory Mankiwas, yra kritiški. Vis dėlto tai tapo mokesčių mažinimo pagrindu, pradedant Reagano sprendimu sumažinti per devintojo dešimtmečio vidurį aukščiausią pajamų mokesčio tarifą nuo 70% iki 28%. Bowmakeris nustatė, kad Lafferis vis dar tiki. „Tai mano kūdikis ir aš jį tiesiog mylėjau“, - sakė Lafferis. „Tai buvo geriausias mokesčių dokumentas JAV istorijoje.“ Trumpas jį apdovanojo Prezidento laisvės medaliu 2019 m.

Idėjoms, kurioms atstovavo Lafferis ir kiti, dabar daromas didelis spaudimas, net iš centrinių dešiniųjų partijų aukštas pajamas gaunančiose tautose, kurios iš pradžių jas rėmė. Dešimtmečiai mažėjančių ar plokščių valstybės išlaidų, neribota laisvoji prekyba, palyginti lengvi finansų įstaigų nuostatai ir maži mokesčiai įmonėms bei daugiausiai uždirbantiems žmonėms dar nepasirodė gerove. Tai ypač pastebima JAV ir Didžiojoje Britanijoje, kurios dabar yra nelygiausios savo bendraamžių grupėje. 2016 m. šeši iš dešimties skurdžiausių šiaurės Europos regionų, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą vienam asmeniui, buvo Jungtinėje Karalystėje." [1]

Politiškai tokie maži mokesčiai turtingiausiems paskatino populizmą, patriotizmą ir Brexitą bei stabdo globalizaciją.


1. The dangers of fringe economics in government. Three books warn of the perils of basing policy on untested ideas. Ehsan Masood, Nature, BOOK REVIEW  13 JANUARY 2020

Be anglies dvideginio muitų nieko nebus

"Jei rimtai žiūrime į anglies dvideginio pašalinimą, turime laikytis visa apimančio požiūrio ne tik į šalies išmetamų teršalų kiekį, bet ir į prekybą daug angliavandenilių reikalaujančiomis prekėmis. Jei darbo jėgos išlaidos ir darbuotojai migrantai buvo XX amžiaus prekybos politikos klausimai, anglies dvideginio muitai yra XXI prekybos politikos aštriausias klausimas.

Pagrindinės prekybos jėgos turi derėtis dėl pastangų dekarbonizuoti didžiuosius pasaulinės pramonės gamybos centrus.

 Kadangi mes, europiečiai, ir kinai dabar daugiausia kalbame apie kaistančią Žemę, tai  mums, europiečiams, ir kinams teks surasti būdą formuoti naują prekybos aplinkos politiką."

Taip kad dejonės Lietuvos verslo sluoksniuose, kad anglies dvideginio muitai neįmanomi jokiu būdu, kad neduok Dieve, juos įvesti, yra naivumas. Be anglies dvideginio muitų nieko nebus.

Kodėl konservatoriai politikoje užsiima moralės problemomis, o valstiečiai - ne?

Nes Lietuvos valstiečiai atstovauja paprastus žmones, o Lietuvos konservatoriai atstovauja slapta vagiantį, kyšininkaujantį ir teršisntį Lietuvos marias Lietuvos elitą. Kaip tai susieta su morale?
"Klasių santykių žinovai patvirtino, kad paprasti žmonės laikosi labiau tradicinių požiūrių, nei elitas, įskaitant „šeimos vertybes“. Štai kodėl kultūros karai išreiškia klasių konfliktą: elitas priima politines problemas, susijusias su jų jaučiama teise į savęs tobulinimą (tokias, kaip teisė išreikšti save seksualiai per LGBTQ ir abortų teises). Paprasti žmonė labiau vertina savidiscipliną ir pagarbą tradicinėms institucijoms, kurios puoselėja savidiscipliną - religiją ir šeimos vertybes - formuodamos politiką, kuri artima anksčiau taip vadinamiems vertybių rinkėjams.


 
Ar visa tai tebegalioja prezidento Trumpo amžiuje? Žinoma, kad taip. Maždaug 80 procentų evangelikų balsavo už p. Trumpą, nes jie tikėjosi, kad jis sustiprins jų atstovavimą Aukščiausiąjame Teisme, ir jis tai padarė. Ar evangelikai nėra pasipiktinę dėl Trumpo elgesio? Ne iš tikrųjų, nes jie mato politiką, kaip areną, kurioje kompromisai su žmonėmis, priešingai galvojantiems, negu jie patys, yra daromi mainais į pergalę svarbiausiais jų tapatybės klausimais. Jie remiasi bažnyčia, o ne politika, kai formuoja savęs, kaip  doro žmogaus, jausmą.


 
Elitas jau nebetiki į Dievą, todėl neturi bažnyčios, todėl perkėlė dorybės demostravimą į politiką."
Taip kad Lietuvos konservatoriai realiai nebetiki į Dievą, todėl moralę varo per politiką.

Tam tikrais būdais Kinijos sistema yra stiprybės šaltinis.

"Partijos viršininkai nustato prioritetus, tada apdovanoja institucijas ir pareigūnus, kurie juos geriausiai vykdo.

Nuo Mao Zedongo dienų Kinija veikė pagal sistemą, vadinamą fragmentišku autoritarizmu, kurioje net patys vietiniai lyderiai turi beveik absoliučius įgaliojimus savo kompetencijos srityje.

Tai paskatino kultūrą, kurią Harvardo universiteto mokslininkė Elizabeth J. Perry pavadino „partizaniniu valdymu“, kurioje rezultatai turi viršenybę prieš procedūrą ar atskaitomybę ir kurioje visi vadovai yra patys sau.

Šis požiūris laikomas lemiamu dalyku, nes tai leido Kinijai išgelbėti šimtus milijonų piliečių iš skurdo ir paversti save iš tylaus užutekio į pasaulinio lygio galybę."

Mes Lietuvoje nukentėjome nuo tokio komunistų autoritarizmo, todėl nenorėtume atsidurti vėl tokiose sąlygose.

„Facebook“ pažymi, kad jos „numatymo tarnyba“ sukuria „daugiau nei 6 milijonus prognozių per sekundę“. Bet kokiu tikslu?

"Savo ataskaitoje ši bendrovė aiškiai nurodo, kad šios nepaprastos galimybės yra skirtos patenkinti „pagrindinius verslo iššūkius“ verslo klientams, atliekant procedūras, susiejančias numatymą, mikro-nutaikymą, intervenciją ir elgesio modifikavimą. Pvz., „Facebook“ paslauga, vadinama „lojalumo prognozavimu“, išskiriama už jos sugebėjimą panaudoti slaptai surinktą ir slaptai laikomą žinių apie vartotojų  elgesį perteklių, kad būtų galima numatyti asmenis, kuriems „gresia pavojus“ pakeisti savo prekės ženklo ištikimybę. „Facebook“ to pasekoje gali perspėti reklamuotojus nedelsiant įsikišti tikslinėmis žinutėmis, kuriomis siekiama stabilizuoti lojalumą, kad laiku pakeisti ateities įvykių eigą.

Jaunas vyras, vardu Christopheris Wylie, tapo informatoriumi apie savo buvusį darbdavį - politinę konsultaciją, žinomą kaip „Cambridge Analytica“. „Mes išnaudojome„ Facebook “, kad surinktume milijonus žmonių profilių, - prisipažino Wylie, -„ sukūrėme modelius, kad išnaudotume tai, ką mes apie juos žinojome, ir nukreiptume jų vidinius demonus. “Ponas Wylie apibūdino šias metodikas kaip„ informacinį karą “, teisingai įvertindamas, kad tokie šešėliniai karai yra grindžiami žinių ir jų suteikiamos galios asimetrija. Ne tokia aiški visuomenei ar įstatymų leidėjams tiesa buvo tai, kad politinės firmos „Cambridge Analytica“ slaptos invazijos ir užkariavimo strategijos sudarė įprastas kapitalizmo stebėjimo  operacijas, kuriomis kasdien atakuojami milijardai nekaltų „vartotojų“. Ponas Wylie aprašė šį veidrodinį procesą, kai jis vedė taku, kuris jau buvo „Facebook“ prakirstas ir pažymėtas. Tikroji „Cambridge Analytica“ naujovė buvo perkelti visą įmonės potencialą nuo komercinių prie politinių tikslų."

Ką daryti, jei neturite pinigų prisivilioti ir išsaugoti gerus specialistus, o jūsų verslas greitai auga?

Kartu galite sutaupyti mokesčių už darbo atlyginimą sąskaita. Ačiū valstiečiams, įvedusiems tokią paskatą.

"Akcijų opcionai, panaudojami, kaip bendrovės darbuotojų ir/ar valdymo organų motyvavimo priemonė, gali būti bendrovių išeitis darbo rinkos kovoje dėl talentų bei priemonė dar paspartinti verslo augimą.

Opcionas arba kitaip pasirinkimo sandoris – tai finansinis instrumentas, atkeliavęs iš Vakarų valstybių, ir suteikiantis teisę bendrovės darbuotojui ir/ar valdymo organui įsigyti ateityje už iš anksto opciono sutartyje nustatytą kainą bendrovės akcijų, arba akcijas darbuotojui ir/ar valdymo organui įsigyti dabar už vieną kainą, o ateityje jas parduoti bendrovei už kitą iš anksto opciono sutartyje nustatytą kainą

Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog tam, kad opcionoįgyvendinimo metu nekiltų prievolė mokėti šių mokesčių, turėtų būti laikomasi kelių esminių sąlygų:

(1) opciono sutartis privalo būti sudaryta ne anksčiau,kaip 2020 m. vasario 1 d.;

(2) teisę įsigyti akcijų pagal opciono sutartįdarbuotojas turi įgyti ne anksčiau, kaip po 3 m., t. y. ne anksčiau, nei 2023m. vasario 2 d."

Kaip žmogus gali bankrutuoti Lietuvoje?

"Asmuo gali būti pripažintas nemokiu tik tada, kai jo skoliniai įsipareigojimai viršija 13 875 Eur sumą, ir jo skolos mokėjimo terminas jau suėjęs. Antra, iškėlus bankroto bylą teisme bankroto procesas dar nesibaigia, priešingai, tai jo pradžia. Įstatymas numato maksimalų 3 metų bankroto proceso terminą, per kurį bankrutuojantis asmuo rengia mokumo atkūrimo planą. Jame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas, jo lėšų paskirstymas, skolų grąžinimo kreditoriams grafikas, bet ir konkretizuojamos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti, pavyzdžiui, persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt. Parengto plano projektą tvirtina teismas.

Tik tuo atveju, jei tinkamai įgyvendinamas mokumo atkūrimo planas, per visą bankroto procesą dedamos pastangos maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, teismas priima sprendimą baigti bankroto bylą, o fizinis asmuo gali tęsti normalų gyvenimą be skolų. Taigi nuomonė, kad fizinio asmens bankrotas yra tik lengvas skolų nurašymo procesas, yra klaidinga. Jo paskirtis kita – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, kartu užtikrinant ir kreditorių reikalavimų tenkinimą."

Kuo išsiskiria Lietuvos verslas pasaulyje?

"Pigumu ir bukumu. Tokį atsakymą surado R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kol Vakaruose verslininkai kovoja su profsąjungų streikais, Lietuvos transporto verslininkai Vakaruose vergovės sąlygomis išnaudoja beteisius rusus, baltarusius ir ukrainiečius. Kam mokėti atlyginimus, jei gali visai nemokėti? Tokio niekšiškumo dėka ir atsirado Brexitas bei Mobilumo paketas, uždarantys visą Lietuvos transporto verslą. 

Kam brangiai sodinti pušeles, jei galima iškapoti savaime sudygusias kurui? 

Kam brangiai valyti nuotėkas, jei galima išvesti į jūrą slaptus vamzdžius, naktimis nešančius tas nuotėkas pigiai nevalytas?"