"Japonijos prokurorai skiria pernelyg daug reiksmės prisipažinimui. Prokurorų galia ilgą laiką kalinti be kaltinimų padidina galimybę, kad tie prisipažinimai nėra nei savanoriški, nei tikslūs. Nuteisimo procentas siekia 99 procentus, tikrai per didelis, kad nebūtų dažnai nuteisiami nekalti, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžiai dažnai grindžiami tik prisipažinimais.
Japonams patinka maskuoti galia, paslėptą po storu kuklių manierų sluoksniu, konsultacijomis su kolegomis, nepermatomis komandų grandinėmis ir išsklaidytais atsakomybės centrais. Dažnai labai sunku žinoti, kas iš tikrųjų vadovauja Japonijos įmonėms ar vyriausybei. Net 1940 m. Japonijos kvazifašistiniame militarizme nebuvo nė vieno lyderio, kuris elgtųsi kaip diktatorius - net ir ministras pirmininkas Hideki Tojo, kurį amerikiečiams patiko vaizduoti gana klaidingai, kaip Japonijos Hitlerį, ir tikrai ne imperatorius Hirohito.
Galingi Japonijos korporacijos ar politikos veikėjai gali įsitraukti į blogą korupciją, bet diskretiškai už uždarų durų. Pelningos pareigos ir kitos finansinės "dovanos keičiamos į politiskai palankius sprendimus, tačiau tokie sandoriai vyksta tyliai tarp beveidžių vyrų su tamsiais kostiumais toli nuo visuomenės žvilgsnio."
Mes, lietuviai, tokiu manieru prisigraibėme, tikriausiai, ilga laika veikdami Rytuose. Kalinti ilgai be kaltinimu, sprendimus priimti slaptai medžioklių metu - viskas labai lietuviška, nors japonams irgi patiktų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą