Kas geriau koronaviruso atveju: bedarbystė ar vyriausybės remiamas darbuotojų išsaugojimas versluose?

"Amerikos verslininkai ilgą laiką kovojo, siekdami maksimaliai išnaudoti laisvę atleisti darbuotojus ekonominio nuosmukio metu, o amerikiečių ekonomistai buvo linkę sutikti su verslininkais, teigdami, kad lengvas atleidimas palengvina išteklių paskirstymo pakeitimus, leisdamas silpnesnėms įmonėms susitraukti, o stipresnėms įmonėms augti. Tai yra abejotinas argumentas net įprastu metu. Amerikos ekonomika aplenkė Europą, ir laisvė atleisti darbuotojus gali būti viena iš priežasčių. Tačiau nauda pirmiausia buvo sukaupta akcininkams. Europietiškas modelis buvo geresnis darbuotojams, kurių pajamos augo sparčiau, nei JAV.

Ir šis koronaviruso sukeltas nuosmukis nėra tokio periodinio laisvosios rinkos „kūrybinio sunaikinimo“ pavyzdys, kurį linkę pabrėžti tie, kurie laikosi šios teorijos - tai visuomenės sveikatos krizė. Tauta susirgo ir jai reikia kurį laiką pasigydyti. Tačiau nėra akivaizdžios priežasties manyti, kad ekonomikai būtų naudingi dideli ekonomikos pokyčiai, kuriuos sukuria masinis nedarbas. Šį ekonominį susitraukimą lėmė ne per daug būsto statybų ar per daug azartinių lošimų Volstryte. Jį sukėlė viruso atvejis, o ryšių tarp kompanijų ir darbuotojų išsaugojimas galėtų padėti paspartinti galimą ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Įmonės galėtų išlaikyti apmokytus ir patyrusius darbuotojus, išvengdamos poreikio žmonėms ieškoti darbo, o įmonėms - ieškoti darbuotojų. Tuo ypač naudojasi vokiečiai.

JAV įdėjo tam tikrų pastangų išsaugoti darbo vietas, ypač mažose įmonėse. Į pagalbos teikimo sąskaitą įtraukta 367 milijardų JAV dolerių už paskolas mažoms įmonėms, kurios būtų nurašytos, jei paskolų gavėjai išvengtų darbo vietų ir darbo užmokesčio mažinimo. Tačiau tai yra mažiau nei trečdalis sumos, kuri, ekspertų vertinimu, būtų reikalinga, norint suteikti visapusišką paramą mažoms įmonėms.Be to, paramos plane nereikalaujama, kad didžiosios įmonės, gaunančios pagalbą, turėtų dėti panašias pastangas. Vietoj to, vyriausybė sutiko duoti papildomus 600 USD per savaitę darbuotojams, kurie praranda darbą."

Lietuvoje parama iš vyriausybės darbuotojų išsaugojimui tokia menka, kad žmonėms geriau apsimoka išeiti iš darbo ir gauti daug didesnę bedarbio pašalpą. Tuo labiau, kad dėl didelės emigracijos po epidemijos darbuotojui Lietuvoje bus nesunku susirasti darbą ar emigruoti, ieškant normalaus atlyginimo, overslai vargs, negalėdami pakankamai greitai rasti kvalifikuotų darbuotojų.