Rusijos rinka

"Prieš šešerius metus JAV ir Europos Sąjunga uždarė duris Vakarų bankų paskoloms į Rusijos bendroves, bandydamos  priversti badauti finansiškai šios šalies naftos ir bankininkystės sritis. Tokios griežtos priemonės buvo skirtos nubausti Rusiją už karinę intervenciją Ukrainoje ir Sirijoje.
Paradoksalu, tačiau tos sankcijos ir politika, kurią Rusija priėmė, reaguodama į jas, paruošė Kremlių tam, kas atėjo šį mėnesį: visuotiniam pasaulio ekonomikos nuosmukiui nuo koronaviruso pandemijos ir naftos kainų karui, dėl kurio žlugo naftos kainos ir pajamos. Rusija į šią krizę patenka, turėdama didelius finansinius rezervus, jos didžiosios įmonės beveik neturi skolų ir Rusija turi pakankamą savarankiškumą žemės ūkyje. Po to, kai Rusijai buvo pritaikytos sankcijos, prezidento Vladimiro V. Putino vyriausybė ir įmonės prisitaikė prie izoliacijos ir buvo praktiškai priverstos pasiruošti tokiems ekonominiams sukrėtimams, kokie šiandien kenkia pasaulio ekonomikai.
Rusija kaupė tuos rezervus per visą sankcijų laikotarpį, į savo biudžetą įrašydama dirbtinai žemą pasaulinės naftos kainos įvertinimą. Visi pelno mokesčiai, viršijantys šį lygį, atiteko nacionaliniam santaupų bankui.
Rusijos žemės ūkio sektoriui taip pat buvo naudingi pokyčiai, įvesti po sankcijų maisto importui. Prieš tai, kai Europos žemės ūkio produktai pateko į kontrasankcijų verpetą, pavyzdžiui, nedidelė Rusijos įmonė  „Koza Nostra“, gaminanti gurmanišką sūrį, buvo nelabai perspektyvi šeimos įmonė. Tačiau, po sankcijų nutraukus Prancūzijos sūrio importą, ši maža kompanija padvigubėjo, o paskui per trejus metus išaugo dar tris kartus.

 Nuo 2014 m. importuoto maisto dalis Rusijos rinkoje nuo maždaug 25 procentų sumažėjo iki maždaug 10 procentų. Rusija yra savarankiška daugelio kitų maisto produktų srityje, išskyrus šviežius vaisius ir daržoves. Tai ne tik garantuoja mitybą, bet ir leidžia vyriausybei pasilikti savo kietąją valiutą atsigavimui, o ne leisti rublio stiprinimui tam, kad importuotas maistas išliktų prieinamas."

Arba Prancūzijos prezidento Macrono dėka, arba dar kaip nors kitaip, tos sankcijos Rusijai su laiku baigsis. Jau metas ruoštis gabenti lietuviškus vaisius ir daržoves į Rusiją. Juk dar reikia išmokti visa tai auginti vietoje nuvertėjančių grūdų, kuriais Rusija ir Ukraina užverčia pasaulio rinką.