Ar tą karą mes žaidžiame?

Amerikiečiai seniai pradeda keisti jų mąstymą apie tai, kas vyksta pasaulyje. Štai tipiškas pavyzdys:

"Nepaisant visų tvirtinimų, kad Amerikos prezidento D. Trumpo "Amerika svarbiausia" užsienio politika pablogino pirmaujančią Amerikos poziciją pasaulyje, jo kritikai, atrodo, pamiršo, kad iki D.Trumpo valdymo laikotarpio eksportuoti mūsų gamybos bazę į Kiniją, tai taip pat reiškė atsisakymą nuo Amerikos sugebėjimo vadovauti daugelyje panašių situacijų. Amerika nebuvo šalis, gabenanti esminius reikmenis kovai su Covid-19 liga į Italiją, nes mes negalėjome. Mums net nepakanka tų reikmenų patenkinti mūsų pačių poreikius. Tai daug pavojingesnis Amerikos vadovybės pasidavimas, nei norėjimas sumažinti Amerikos dalyvavimą kariniuose konfliktuose užsienyje."

 Tas pats ir Lietuvoje. Mes visiškai priklausome nuo Kinijos komunistų sugebėjimo susidoroti su epidemija Kinijoje ir pagaminti mums tai, ko reikia kovai su epidemija. Mes nervingai laukiame lėktuvų iš Kinijos su kaukėmis mūsų gydytojams. A. Veryga vylėsi, kad siunta Lietuvą pasieks greičiau nei per dvi savaites. Dvi savaitės, kai sergančių skaičius dvigubėja kas dvi dienas yra neatleistinai ilgas laiko tarpas. O kas bus, jei dar baisesnės epidemijos metu Kinijos komunistai visai nespės laiku ateiti mums į pagalbą, jei net dabar ne viską spėja? Tuo tarpu mes leidžiame milijardą dolerių per metus auksiniams šaukštams ir Boxeriams, kurstydami neįmanomo karo su branduoline Rusija aistras. Epidemijos metu tie Boxeriai stovi, nes net žaisti karo žaidimus yra rizikinga, ir niekas su mumis žaisti dabar nenori. Negalime net kaukių gydytojams pakankamai pasiūti, nes galioja senas lietuviškas: "neapsimoka". Geriau tegu tai daro komunistai Kinijoje. Nejaugi?