Keturi atsakingi už Fukušimos atominės elektrinės žlugimą

Tokijo teismas įpareigojo keturis buvusius Tokyo Electric Power Holdings Inc. vadovus sumokėti bendrovei 97 mlrd. dolerių dėl aplaidumo  2011 m. kovo mėn. avarijos metu.

 

    Civilinio ieškinio ieškovai, kurie buvo bendrovės akcininkai, pripažino, kad vadovai niekada negalėtų sumokėti tokios sumos, tačiau sprendimą pavadino simboline pergale. Kaltinamųjų advokatai komentuoti atsisakė.

 

    Vadovai teigė, kad negalėjo numatyti milžiniško cunamio, dėl kurio jėgainėje buvo išjungta elektra, dėl kurios išsilydė branduolinis kuras ir radiacija, dėl kurių šalia esantys rajonai daugelį metų tapo negyvenami. Trys iš trečiadienio nutarime dalyvavusių asmenų 2019 metais vykusiame baudžiamajame procese buvo pripažinti nekaltais.

 

    Civilinį ieškinį 2012 metais pareiškė 48 „Tepco“ akcininkai, juo siekta priversti vadovus asmeniškai atlyginti bendrovei išlaidas, patirtas dėl vadovų aplaidumo. Pasak ieškovų advokatų, trečiadienio nutarimas buvo pirmasis, kuriame buvo nustatyti buvę „Tepco“ vadovai, atsakingi už branduolinę katastrofą.

 

    Ieškovai teigė, kad penki buvę „Tepco“ vadovai, įskaitant buvusį pirmininką Tsunehisa Katsumata, turėtų sumokėti komunalinei įmonei 22 trilijonus jenų, atitinkančių 160 mlrd. dolerių. Tai yra visų su branduoline avarija susijusių išlaidų sąmata, kurią apskaičiavo vyriausybės komitetas.

 

    Teismas nustatė, kad keturi iš penkių, įskaitant J. Katsumatą, galėjo užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui, ir pasakė, kad jie turėtų sumokėti komunalinėms įmonėms 13,321 trilijono jenų arba 97 mlrd. JAV dolerių sumą, kurią teismas nustatė iki šiol.

 

    Teismas nurodė, kad keturiems kaltinamiesiems „iš esmės trūko atsakomybės jausmo ir saugumo supratimo“, jie ignoravo nepageidaujamas mokslines išvadas ir daugiausia svarstė, „kaip jie galėtų kiek įmanoma išsaugoti status quo“, teigiama nutarties santraukoje. Nutarties santraukoje nenurodyta, kiek, jei ką, kaltinamieji turės sumokėti, jei negalėtų sumokėti visos sumos.

 

    Teismo bylose, įskaitant trečiadienį priimtą sprendimą, daugiausia dėmesio buvo skiriama tyrimams, pateiktiems „Tepco“ vadovams kelerius metus prieš avariją, kurie parodė, kad Japonijos Ramiojo vandenyno pakrantėje esančią atominę elektrinę gali ištikti didelis cunamis. Vadovai sakė, kad informacijos nepakako, kad imtis veiksmų.“ [1]

Jei keturių žmonių klaidos sukėlė tokius nuostolius, tai mums reikia džiaugtis, kad tokių žmonių nepakvietėme statyti atominę elektrinę Lietuvoje.

1. World News: Four Liable in Fukushima Meltdown
Tsuneoka, Chieko. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 14 July 2022: A.9.

Four Liable in Fukushima Meltdown

"TOKYO -- A Tokyo court ordered four former executives of Tokyo Electric Power Holdings Inc. to pay the company the equivalent of $97 billion, finding they were negligent by failing to prevent nuclear meltdowns at the Fukushima Daiichi nuclear plant after an earthquake and tsunami in March 2011.

The plaintiffs in the civil suit, who were shareholders in the company, acknowledged that the executives could never pay such a sum but called the ruling a symbolic victory. Lawyers for the defendants declined to comment.

The executives have said they couldn't have foreseen the giant tsunami that knocked out power at the plant, leading to melted nuclear fuel and radiation emissions that made areas nearby uninhabitable for years. Three of those involved in Wednesday's decision were found not guilty at a criminal trial in 2019.

The civil suit was filed by 48 Tepco shareholders in 2012 and sought to force the executives to personally pay back the company for costs incurred through the executives' alleged negligence. Wednesday's ruling was the first to find former Tepco executives responsible for the nuclear disaster, according to the plaintiffs' lawyers.

The plaintiffs said five former Tepco executives, including former Chairman Tsunehisa Katsumata, should pay the utility 22 trillion yen, equivalent to $160 billion. That is an estimate of the total costs related to the nuclear accident calculated by a government committee.

The court found four of the five, including Mr. Katsumata, could have prevented the accident and said they should pay the utility 13.321 trillion yen, or $97 billion, the amount that the court found had been spent so far.

The court said that the four defendants "fundamentally lacked a sense of responsibility and awareness of safety," ignored unwelcome scientific findings and mainly considered "how they could preserve the status quo as much as possible," according to a summary of the ruling. The summary of the ruling didn't say how much, if anything, the defendants would have to pay assuming they couldn't pay the full amount.

Court cases, including the one decided Wednesday, have focused on studies presented to Tepco executives several years before the accident that pointed to the risk of a major tsunami hitting the nuclear plant on Japan's Pacific coast. Executives have said the information wasn't sufficient to act upon." [1]

 If the mistakes of four people caused such losses, then we should be glad that we did not invite such people to build a nuclear power plant in Lithuania.

1. World News: Four Liable in Fukushima Meltdown
Tsuneoka, Chieko. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 14 July 2022: A.9.

Infliacijos mokestis darbuotojams

  "Na, tai buvo negražu. Birželio mėn. infliacija pasiekė aukščiausią šių metų ribą: per mėnesį pakilo 1,3%, o per pastaruosius 12 mėnesių - 9,1%. Tai reiškia didesnį realaus darbo užmokesčio mažėjimą ir didesnį Federalinio rezervo sugriežtinimą, kuris, tikėtina, numuš aktyvų kainas.Nenuostabu, kad amerikiečiai yra liūdnos nuotaikos.

 

    Kaip teigė Darbo statistikos biuras (BLS), kainos buvo „plačios“, ypač maisto ir energijos. Maisto namuose kainų indeksas per mėnesį pakilo 1 proc., šeštą mėnesį iš eilės – 1 proc. ir daugiau, o praėjusiais metais – 12,2 proc. Energijos kainos per mėnesį pakilo 7,5%, o tai lėmė išaugusios benzino kainos, kaip žino kiekvienas baką pripildęs amerikietis.

    ---

    Kai kurie analitikai, įskaitant Baltuosius rūmus, randa paguodą, nes „pagrindinis“ kainų indeksas, neįskaitant maisto ir energijos, per 12 mėnesių pakilo tik 0,7 proc. arba 5,9 proc. Prezidentas Bidenas trečiadienio pareiškime pabrėžė tai. Tačiau pagrindinės kainos birželio mėnesį paspartėjo nuo gegužės ir per pastaruosius tris mėnesius pabrango 8% metiniu tempu. Negalima atmesti liūdnos galimybės, kad infliacija nėra daugiausia energijos kainų ir Ukrainos rezultatas.

 

    Naftos ir benzino kainos pastarosiomis savaitėmis krenta, o tai teikia vilčių, kad liepos mėnesio infliacijos rodikliai atrodys geresni. Žaliavų kainos taip pat sumažėjo nuo aukščiausių taškų. Tačiau tai, tikriausiai, taip pat susiję su paklausos mažėjimu, nes pasaulio ekonomika lėtėja. Lėtesnis augimas, kaip infliacijos sprendimas, gali būti neišvengiamas po tiek daug fiskalinės ir pinigų politikos klaidų, tačiau tai yra tragedija, kurią pasiekėme.

 

    Didžiausia tragedija tenka amerikiečių darbuotojams, kurie patiria didžiausią realaus darbo užmokesčio sumažėjimą nuo aštuntojo dešimtmečio. Realus vidutinis valandinis darbo užmokestis vien birželį sumažėjo 1%, o dabar per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo 3,6%. Vidutinis realus savaitinis darbo užmokestis sumažėjo dar labiau – 4,4 proc., nes sumažėjo vidutinė darbo savaitė.

 

    Realusis darbo užmokestis sumažėjo 10 mėnesių iš pastarųjų 13 mėnesių, o dabar, kai prezidentas Bidenas pradėjo eiti pareigas, sumažėjo daugiau, nei per finansų krizės sukeltą nuosmukį. Remiantis BLS duomenimis, nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. realaus darbo užmokesčio mažumo, realus vidutinis valandinis darbo užmokestis sumažėjo 1,8%, matuojant 1982–1984 m. doleriais. Nuo 2021 m. sausio mėn. jis sumažėjo 4,8 proc.

 

    Politikos pasekmės yra pakankamai aiškios. Fed turi visas priežastis toliau griežtinti. Realios palūkanų normos išlieka neigiamos, o FED tik neseniai nustojo papildyti savo išpūstą balansą.

 

    Fed šiais laikais sumenkina pinigų pasiūlos vaidmenį. Tačiau tiek, kiek P2 bumas 2020 ir 2021 metais turėjo įtakos infliacijai, pinigų augimo tempas pastarosiomis savaitėmis smarkiai sulėtėjo. Pinigų politika veikia su ilgomis ir kintamomis delsomis, kaip mokė Miltonas Friedmanas, todėl pagal šią logiką šiandienos griežtinimas ekonomiką paveiks 2023 m.

 

    Tai daroma prielaida, kad FED nemirksi, jei nedarbo lygis didėja ir po to seka politinė kritika. Mūsų bendradarbiai Philas Grammas ir Mike'as Solonas pažymi, kad kai infliacija paskutinį kartą priartėjo prie 9 % 1973 m., per ateinančius aštuonerius metus ji vidutiniškai siekė 9 %. Taip yra todėl, kad politikos formuotojams trūko valios tai suvaldyti.

 

    Kalbant apie fiskalinę politiką, didėjanti infliacija turėtų panaikinti daugiau Kongreso vidaus išlaidų. Tai apima sumažintą 1 trilijono dolerių vertės „Atstatykime geriau“ versiją ir vadinamąjį konkurencingumo įstatymo projektą, kuris dabar vyksta Atstovų rūmų ir Senato konferencijoje. Pastarojo 200–300 milijardų dolerių kaina, kuri padidins deficitą, padarys daugiau žalos, nei naudos.

 

    Argumentas, kad mokesčių padidinimas, siekiant sumažinti deficitą sumažintų infliaciją, ignoruoja žalą, kurią didesni mokesčiai padarytų ekonomikos pasiūlai. Tikėtina, kad palūkanų normos smarkiai kils, ekonomika sulėtės, o mokesčių didinimo įmonėms ir turtingiesiems laikas negali būti blogesnis. Senatoriai Joe Manchin ir Kyrsten Sinema gali padaryti šaliai paslaugą, pagaliau užbaigę Beltway dramą dėl visų šių mokesčių ir išlaidų.

 

    Virulentiškos infliacijos sugrįžimas neturėjo įvykti, o patirtis turėtų diskredituoti ją paskatinusią politiką. Išlaidos 2020 ir 2021 m., valdant prezidentams Trumpui ir Bidenui, paskatino pernelyg didelę paklausą. Fed per ilgai laikė atvirus pinigų kaiščius, nes Vašingtonas susižavėjo šiuolaikine pinigų teorija.

 

    Kad ir kokią trumpalaikę finansinę pagalbą amerikiečiams demokratai suteikdavo iš savo trilijonų dolerių socialinių išmokų, daugiau, nei kompensavo infliacija. JAV reikia grįžti prie augimo ekonomikos, pagrįstos stabiliais pinigais, pasiūlos mokesčių politika, reguliavimo panaikinimu ir fiskaliniu suvaržymu. Ši darbotvarkė nebuvo tokia svarbi nuo 1980 m.“ [1]

 

Jei darbuotojai neteko dalies jų pinigų, tai tie pinigai atsidūrė darbdavių pelnuose ir valstybių mokesčiuose.

 

1. The Inflation Tax on Workers
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 14 July 2022: A.16.

The Inflation Tax on Workers

"Well, that was ugly. Inflation in June roared to its highest mark to date this year, rising 1.3% for the month and 9.1% over the last 12 months. This means greater declines in real wages and more Federal Reserve tightening that is likely to hit asset prices. No wonder Americans are in a sour mood.

The price increases were "broad-based," as the Bureau of Labor Statistics (BLS) put it, especially for food and energy. The price index for food at home rose 1% for the month, the sixth month in a row of 1% or more and 12.2% for the last year. Energy prices rose 7.5% in the month, led by an increase in gasoline prices, as every American who has filled a gas tank knows.

---

Some analysts, including those at the White House, are finding solace because the "core" price index, sans food and energy, rose only 0.7%, or 5.9% over 12 months. President Biden hit this point in his statement Wednesday. But core prices accelerated in June from May, and are up at an annual rate of 8% in the last three months. Inflation can't be dismissed as largely the result of energy prices and Ukraine.

Oil and gasoline prices have been falling in recent weeks, which offers hope that July's inflation number will look better. Commodity prices are also down from their peaks. But this is probably also related to declining demand as the global economy slows. Slower growth as the solution to inflation may be inevitable after so many fiscal and monetary policy mistakes, but it's a tragedy we have come to this pass.

The greatest tragedy is for American workers, who are suffering the largest reduction in real wages since the 1970s. Real average hourly earnings fell 1% in June alone and are now down 3.6% in the last 12 months. Average real weekly earnings fell even more, 4.4%, because of a decline in the average workweek.

Real wages have fallen in 10 of the last 13 months, and they have now fallen more since President Biden took office than they did during the recession caused by the financial crisis. From December 2008 to a trough in real earnings in February 2012, real average hourly earnings fell 1.8% measured in 1982-1984 dollars, according to BLS. They have fallen 4.8% since January 2021.

The policy implications are clear enough. The Fed has every reason to keep tightening. Real interest rates remain negative, and the Fed has only recently stopped adding to its bloated balance sheet.

The Fed downplays the role of the money supply these days. But to the extent the boom in M2 in 2020 and 2021 played a role in inflation, the rate of money growth has slowed dramatically in recent weeks. Monetary policy works with long and variable lags, as Milton Friedman taught, so by that logic today's tightening will hit the economy in 2023.

This assumes the Fed doesn't blink if the jobless rate rises and political criticism follows. Our contributors Phil Gramm and Mike Solon point out that when inflation last approached 9%, in 1973, it went on to average 9% for the next eight years. That's because policy makers lacked the will to contain it.

As for fiscal policy, rising inflation should take more domestic Congressional spending sprees off the table. That includes a slimmed down, $1 trillion version of Build Back Better and the so-called competitiveness bill now in House-Senate conference. The latter's $200 billion-$300 billion cost, which will add to the deficit, will do more harm than good.

The argument that a tax increase to reduce the deficit would reduce inflation ignores the damage that higher taxes would do to the supply side of the economy. With interest rates likely to rise sharply, the economy will slow and the timing of a tax increase on businesses and the wealthy couldn't be worse. Senators Joe Manchin and Kyrsten Sinema can do the country a favor by finally ending the Beltway drama over all of this tax and spending.

The return of virulent inflation didn't have to happen, and the experience should discredit the policies that brought it on. The splurge of spending in 2020 and 2021, under Presidents Trump and Biden, spurred excessive demand. The Fed kept the monetary spigots open for too long, as Washington became enamored with Modern Monetary Theory.

Whatever short-term financial help to Americans that Democrats provided with their trillions of dollars in welfare payments has been more than offset by inflation. The U.S. needs a return to growth economics rooted in stable money, supply-side tax policy, deregulation and fiscal restraint. That agenda hasn't been as important since 1980." [1]

 

 If workers lost some of their money, that money ended up in employers' profits and state taxes.

 

1. The Inflation Tax on Workers
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 14 July 2022: A.16.

„Panasonic“ planuoja JAV elektromobilių baterijų gamyklą

„Pagrindinis „Tesla Inc.“ akumuliatorių tiekėjas JAV „Panasonic Holdings Corp“ teigė, kad Kanzase pastatys 4 mlrd.dolerių vertės baterijų gamyklą.

 

    Naujoji gamykla yra kartu su Tesla planais padidinti gamybą JAV, įskaitant gamyklą Ostine, Teksase, kuri pradėjo tiekti transporto priemones balandį.

 

    Japonijoje įsikūręs „Panasonic“ kovoja su didesniais Pietų Korėjos ir Kinijos konkurentais dėl EV baterijų rinkos dalies. „General Motors Co.“ kartu su Pietų Korėjos partneriu „LG Energy Solution“ planuoja 2,6 mlrd. dolerių vertės baterijų gamyklą Lansinge, Michrono valstijoje, o automobilių gamintojas „Stellantis NV“ ir Pietų Korėjos „Samsung SDI Co.“ planuoja 2,5 mlrd. dolerių vertės gamyklą Indianoje.

 

    „Akumuliatorių gamybos plėtra JAV yra labai svarbi norint patenkinti paklausą“, – sakė Kazuo Tadanobu, „Panasonic“ padalinio, gaminančio elektromobilių baterijas, vadovas.

 

    Kanzasas nugalėjo Oklahomą dėl Panasonic Energy gamyklos, iš dalies pasiūlęs subsidijų paketą, į kurį įeina mokesčių kreditai ir dalinis net 10% atlyginimo grąžinimas per metus.

 

    Kanzaso gubernatorė demokratė Laura Kelly tai pavadino didžiausia privačia investicija Kanzaso istorijoje ir teigė, kad tai sukurs net 4000 tiesioginių darbo vietų.

 

    „Panasonic Energy“ jau turi bendrą baterijų gamyklą su „Tesla“ Nevadoje, vadinamą „Gigafactory“, tačiau pastaruoju metu ji reklamuoja kitokio tipo ličio jonų bateriją, nei gaminta Nevadoje.

 

    „Panasonic“ cilindrinis 4680 akumuliatorius, vadinamas taip dėl 46 milimetrų skersmens ir 80 milimetrų aukščio, yra didesnis ir galingesnis, nei ankstesni EV akumuliatoriai ir gali pagerinti EV ekonomiją. Bendrovė šiemet Japonijoje ketina pradėti bandomąją 4680 baterijos gamybą.

 

1. Business News: Panasonic Plans U.S. EV Battery Factory
Yang, Jie. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 14 July 2022: B.3.

Panasonic Plans U.S. EV Battery Factory

"Tesla Inc.'s main battery supplier in the U.S., Panasonic Holdings Corp, said it would build a $4 billion electric vehicle battery factory in Kansas, the latest move in the EV industry's race to increase capacity.

The new plant comes in tandem with Tesla's plans to boost U.S. production, including at a factory in Austin, Texas, that started delivering vehicles in April.

Japan-based Panasonic is battling larger South Korean and Chinese rivals for share of the EV battery market. General Motors Co. plans a $2.6 billion battery plant in Lansing, Mich., with South Korean partner LG Energy Solution, while auto maker Stellantis NV and South Korea's Samsung SDI Co. plan a $2.5 billion plant in Indiana.

"Expanding battery production in the U.S. is critical to help meet demand," said Kazuo Tadanobu, the head of the Panasonic unit that makes EV batteries.

Kansas beat out Oklahoma for the Panasonic Energy factory, in part by offering a package of subsidies that includes tax credits and partial rebate of payroll of as much as 10% a year.

Kansas Gov. Laura Kelly, a Democrat, called it the largest private investment in Kansas history and said it would create as many as 4,000 direct jobs.

Panasonic Energy already has a joint-venture battery factory with Tesla in Nevada, known as the Gigafactory, but recently it has been touting a lithium-ion battery type different from the one made in Nevada.

Panasonic's cylindrical 4680 battery, so called because it is 46 millimeters in diameter and 80 millimeters high, is larger and more powerful than its previous EV batteries and could improve the economics of EVs. The company is set to start trial production of its 4680 battery this year in Japan." [1]

1. Business News: Panasonic Plans U.S. EV Battery Factory
Yang, Jie. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 14 July 2022: B.3.