The End of Maidan: Thousands of men flee Ukraine, mass police searches spark panic

 "Ukrainian police said on Friday that officers had carried out 200 searches across the country in an investigation into the illegal departure of conscript-age men. Kiev is carrying out a controversial, large-scale mobilization campaign to bolster its military as it tries to hold back a much larger Russian army advancing on several sectors of the front.

 

"National police forces are carrying out more than 200 searches in connection with cases of illegal border crossings by Ukrainian men who are due to do military service," the police said in a statement. Friday's raids are one of a series of measures taken by law enforcement agencies that began investigating last week. Police had previously said they had searched about 600 homes, offices and other properties.

 

Ukraine's campaign to round up conscript-age men has sparked panic, with thousands of them fleeing the country, sometimes choosing a dangerous path through mountains and rivers.

 

Last week, police said the operation was primarily aimed at those behind schemes to help conscripts evade service and illegally cross the Ukrainian border. On Friday, police said searches were being carried out in 19 regions, releasing photos showing armed officers with cameras entering private homes and offices. Kyiv is grappling with systemic corruption that has spread through the military mobilization infrastructure since the events in Ukraine began in February 2022. Former Ukrainian Prosecutor General Andriy Kostin resigned late last year after an investigation uncovered a large-scale corruption scheme that provided exemptions from military service for government officials."

 

Maidano pabaiga: tūkstančiams vyrų bėgant iš šalies – masinės kratos visoje Ukrainoje: kilo panika

 

"Penktadienį Ukrainos policija pranešė, kad jos pareigūnai visoje šalyje surengė 200 kratų, vykdydami tyrimą dėl šaukiamojo amžiaus vyrų nelegalaus išvykimo iš šalies. Kyjivas vykdo, prieštaringai vertinamą, plataus masto mobilizacijos kampaniją, kad sustiprintų savo kariuomenę, mėginančią sulaikyti keliuose fronto sektoriuose besiveržiančią žymiai didesnę Rusijos armiją. 

 „Nacionalinės policijos pajėgos atlieka daugiau nei 200 kratų dėl karinę tarnybą turinčių atlikti Ukrainos vyrų neteisėto sienos kirtimo atvejų“, sakoma policijos pranešime. Penktadienio reidai yra viena iš daugelio priemonių, kurių ėmėsi praėjusią savaitę tyrimą pradėjusi teisėsauga. Jau anksčiau policija pranešė atlikusi kratas maždaug 600 namų, biurų ir kitų objektų. 

Ukrainos pradėta kampanija, gaudant šaukiamojo amžiaus vyrus, sukėlė paniką, tūkstančiai jų puolė bėgti iš šalies, kartais pasirinkdami pavojingą kelią per kalnus ir upes. 

Praėjusią savaitę policija teigė, kad ši operacija pirmiausia nukreipta į schemų, padedančių šauktiniams išvengti tarnybos ir nelegaliai kirsti Ukrainos sieną, organizatorius. Penktadienį policija pranešė, kad kratos buvo atliekamos 19-oje regionų, paskelbė nuotraukas, kuriose matyti ginkluoti pareigūnai su fotoaparatais, įžengiantys į privačias gyvenamąsias patalpas ir biurus. Kyjivas grumiasi su sistemine korupcija, išplitusia karinės mobilizacijos infrastruktūroje po įvykių Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį. Praėjusių metų pabaigoje atsistatydino buvęs Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, kai per tyrimą buvo atskleista didelio masto korupcijos schema, numačiusi karinės prievolės išimtis vyriausybės pareigūnams."

 

Pamačiusios surūdijusius Lietuvos tankus ir vogtus generolų dantų implantus, moterys sakys, kad labai gražu, ir gimdys, kaip pasiutusios

 

"Lietuvoje miršta dvigubai daugiau žmonių nei gimsta. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad 2024 metais Lietuvoje gimė beveik 19 tūkstančių kūdikių, kai prieš metus jų registruota daugiau nei 20 tūkstančių. Mirusių gyventojų skaičius šį rodiklį viršija du kartus – mirė kiek daugiau nei 37 tūkst. žmonių. Ar esam pajėgūs sustabdyti Lietuvos nykimą, kas gins ir išlaikys senstantį kraštą, ar išsiversime be imigrantų ir kokias pasekmes Lietuvai turės jų skaičiaus didėjimas, atsakymų į šiuos klausimus Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ieškojo ekspertai.

„Vieno sprendimo nėra“

Vilniaus universiteto (VU) docentas, demografas Daumantas Stumbrys laidoje tikino, jog nėra vieno sprendimo, kuris galėtų šią situaciją išspręsti.

„Visi, kurie ieško sprendimų į kažkokius sudėtingus klausimus, arba siūlo tokį sprendimą, tai arba bando apgauti, arba patys nelabai supranta, ką šneka. Į sudėtingus klausimus paprastų atsakymų nėra“, – tikino D. Stumbrys.

Jis kalbėjo, jog sprendimų valdžia ieško, kai kurie ėjimai jau padaryti, jų, pasak demografo, nemažai.

„Bet, aišku, visada yra, ką galima padaryti daugiau, geriau. Jeigu pasižiūrėtume į kitas Europos valstybes, kurios pasižymėjo aukščiausiais gimstamumo rodikliais pastaruosius dešimtmečius: Prancūzija, Skandinavijos kai kurios šalys. Pastaraisiais metais, žiūrint į vidutinę, trumpalaikę tokią perspektyvą, penkerius metus, ir jos susiduria su gimstamumo mažėjimu. Mes ne vieni bendrame kontekste Europoje“, – pasakojo demografas D. Stumbrys.

Europos Sąjungoje (ES) suminis gimstamumo vidurkis, anot jo, siekia 1,5, Lietuvoje šis skaičius irgi siekia 1,5.

Pasak VU docento, demografo D. Stumbrio, Lietuva iš kitų šalių išsiskiria specifine demografine struktūra.

„Kuri nulemia absoliučius mažus gimusių vaikų skaičius. Kitaip tariant, mes turime santykinai mažai reproduktyvaus amžiaus moterų, santykinai seną visuomenę – daug vyresnio amžiaus gyventojų. Ir tai lemia tą neigiamos natūralios gyventojų kaitos rodiklius: daug mirčių, kadangi turime daug vyresnio amžiaus gyventojų, ir turime santykinai didelį mirtingumą, vieną mažiausių tikėtinų gyvenimo trukmių ES. Ir visi šie veiksniai nulemia tai“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi demografas D. Stumbrys.

Anot pašnekovo, moksliniai tyrimai rodo, kad viena iš pagrindinių problemų yra ne tik paslaugų trūkumas, bet ir kokybiškų paslaugų trūkumas.

„Tiek kalbant apie švietimo paslaugas, socialines paslaugas, sveikatos paslaugas. <...> Prieš 30 metų tos paslaugos nebuvo labiau kokybiškos nei dabar, bet pasižiūrėkime į tas ilgalaikes tendencijas. Viena vertus, yra tendencijos, kad bendrai gimstamumas mažėja dėl visuomenės modernizacijos, toks terminas yra, dėl visuomenės socioekonominių pokyčių. <...> Čia yra globalūs veiksniai.

Bet mes galime kalbėti apie tokius veiksnius, kurie teigiamai veikia gimstamumą išsivysčiusiose šalyse – kur yra prieinamos paslaugos, galimybė derinti darbą ir šeimą. Šeimos, tėvai, kurie susilaukia pirmo vaiko, jie susiduria su tais iššūkiais, labai pamąsto, ar čia verta turėti dar vieną vaiką“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo demografas D. Stumbrys.

Priemonės kopijuojamos nuo užsienio?

Teisininkas, Nacionalinės šeimos tarybos narys Vytis Turonis džiaugėsi, jog šie klausimai keliami. Ir nagrinėjami giliai, o ne kaip įprasta – paviršutiniškai.

„Tada, kai mes jau nueiname į asmeninį gyvenimą, kada reikia žmonėms daryti asmeninius pasirinkimus, tada idealistiniai motyvai kažkur išgaruoja. Žmonės pradeda žiūrėti kaip jiems šioje situacijoje yra geriausia. Ir tai savaime nėra blogai.

O ką aš noriu pabrėžti – gimstamumo rodiklio mažėjimas vyksta ne tik miestuose. <...> Buvo anksčiau didelė takoskyra, regionuose gimdydavo daugiau, miestuose mažiau, tačiau dabar praktiškai tas rodiklis tampa panašus“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo teisininkas V. Turonis.

Pašnekovas tikino, jog mato kelis pagrindinius, itin plačius šios situacijos aspektus.

„Pirmiausia, tai yra nepalanki kultūrinė aplinka, <...> santuokai, ilgalaikiam įsipareigojimui ir motinystei. <...> Netgi galima konstatuoti, kad žmonės įpratę džiaugtis pirmu vaiku, tada antru vaiku tarsi sakoma, kad jau atlikai viską, ko iš tavęs tikimasi. Bet jau kada pradedame kalbėti apie 3 ar 4 vaiką, džiaugsmo ir padėkų tiems žmonėms, jau mažėja.

Kita didelė problema – akušerinis smurtas, ką moterys patiria gimdydamos yra didelis stresas, tiek fizinis, tiek ir psichologinis. <...> O po to dar pirmieji vaiko metai... Taigi, visame tame kontekste su motina, klausimas, ar yra tas palaikantis artimas ratas?“ – klausimus ir opias problemas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ vardijo V. Turonis.

Jis kalbėjo, jog pati valstybė, norėdama išlaikyti tautą, turėtų neverčiant žmonių sudaryti palankesnes sąlygas turėti vaikų.

„Deja, šiandien tokio suvokimo nėra. Labai dažnai tos priemonės, kurios yra pasirenkamos, yra sporadiškos, mes nežinome, kiek efektyvios jos yra, jos yra aklai kopijuojamos nuo užsienio. <...> Trumpuoju laikotarpiu tas gerovės sukūrimas lyg ir gali padėti, bet kiek ilguoju laikotarpiu tai bus tvaru“, – savo poziciją Žinių radijo eteryje dėstė teisininkas, Nacionalinės šeimos tarybos narys V. Turonis.

Pirštu beda į neužtikrintumą

Seimo narys, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Sinica teigė manantis, kad demografijos problemoms parlamente dabar nėra.

„Aš jaučiu tam tikrą tvyrantį susitaikymą Lietuvos politinėje klasėje, kad su demografija nieko nepadarysi, nes žmonių neperkalbėsi, kad jie turėtų norėti vaikų. <...> Prieš šią temą politikai tarsi susigūžia, nes nemato greitų ir paprastų atsakymų. Nes tokių ir nėra“, – įžvalgomis dalijosi parlamentaras V. Sinica.

Jis svarstė, jog neapibrėžtumas, baimė dėl ateities irgi veikia gyventojų sprendimą turėti, ar neturėti vaikų.

„Kiek man teko susipažinti su sociologija asmenų, galinčių susilaukti vaikų pagal amžių, tai jie sako, kad norėtų maždaug 2,5 vaikų. O susilaukia pusė to. Nedrįstama dėl to, kad yra neužtikrintumas dėl finansinės, ekonominės situacijos, būsto. <...> Tai, kaip stipriai išaugo neužtikrintumas mūsų gyvenime, lyginant su sovietmečiu, ar su laisvame pasaulyje gyvenančiais žmonėmis tame pačiame XX amžiuje, tai išaugo pakankamai“, – kalbėjo V. Sinica, labiausiai pabrėždamas sunkėjančias galimybes įsigyti būstą visame Vakarų pasaulyje.

Šalia to, pasak jo, yra neužtikrintumas ir dėl santykių stabilumo.

„Tad finansinė ir santykių pusė dar yra ir susijusi. Nes moterims yra akivaizdus spaudimas kurti karjerą, investuoti į save kaip profesionalą, kelti gyvenime tarp tikslų finansinį savarankiškumą, tiesiogiai kyla iš to, kad vis dažniau moterys jaučia, kad nėra 100 procentų tikros, ar šie santykiai tęsis“, – tikino parlamentaras V. Sinica.

Jis teigė, jog valstybė turi veikti visomis kryptimis, kad šis neužtikrintumas būtų mažinamas.

Prezidento iniciatyva

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikai ir socialinei Vaidas Augustinavičius priminė, jog šalies vadovas praėjusiais metais inauguracinėje kalboje įvardijo, kad turi būti siekiama itin ambicingo tikslo – tapti šeimoms draugiškiausia šalimi Europoje.

„Tuo pačiu prezidentas pripažino, kad su ankstesne Vyriausybėje šioje temoje, matyt, buvo mažiau sutarimo, buvo labiau padrikas šeimos politikos koordinavimas. O tam, kad šeimų politika būtų efektyvi, tai turi būti koordinuotas procesas, kompleksinės priemonės.

Ir mes iš tikrųjų matome, kad naujos Vyriausybės programoje yra visas skirsnis apie tai, kaip bus gerinamos sąlygos kurti šeimą, auginti vaikus, prieiga prie būsto. Prezidentas tai tikrai labai teigiamai vertina, tai atliepia jo gerovės valstybės viziją“, – apie naujosios valdžios planus Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V. Augustinavičius.

Kalbėdamas apie konkrečias šeimų stiprinimo priemonių grupes, jis įvardijo tris pagrindines: pinigines išmokas, paslaugų teikimas ir mokesčių lengvatos.

„Ką prezidentas iš šito komplekso jau yra pasiūlęs, Seime ši pataisa bus svarstoma – dėl papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio už vaikus šeimoms, auginančioms vaikus, dirbantiesiems, tiek samdomiems darbuotojams, tiek individualiai dirbantiems. Turint omenyje, kad vaikus auginantys tėvai patiria papildomas išlaidas, finansinės sąlygos yra svarbi aplinkybė. Gal ne esminė, bet svarbi“, – pasiūlymą įvardijo prezidento G. Nausėdos patarėjas.

Jis teigė, jog su naująja socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybe „tikrai galima rasti kompromisą“ dėl prezidento G. Nausėdos pasiūlymo."