„Didžiausia prezidento Trumpo muitų akcija siunčia aiškią žinią JAV ir užsienio įmonėms: globalizacijos era baigėsi.
Trumpo „Išsivadavimo dienos“ planas įvesti didžiulius naujus muitus trilijonų dolerių vertės importui rodo, kad Baltieji rūmai nori, kad, Amerikos vartotojams parduodamos, prekės būtų gaminamos Amerikos gamyklose, o tai nuleidžia uždangą JAV paramos varomai globalizacijai, kuri dešimtmečius stūmė pasaulio ekonomiką. Naujieji tarifai apima bazinį 10% muitą užsienio importui ir didesnius vadinamuosius abipusius muitus, Kinijai teks 54%, Vietnamui 46%, o Europos Sąjungai 20%.
„Darbai ir gamyklos grįš į mūsų šalį, ir jūs matote, kad tai jau vyksta“, – trečiadienį Rožių sodo ceremonijoje sakė D. Trumpas. Bet kuriai įmonei ar šaliai, kuri skundžiasi, jis pasakė: „Jei norite, kad jūsų tarifas būtų nulinis, sukurkite jūsų produktą čia, Amerikoje“.
Trumpo „Padaryta Amerikoje“ ambicijos reiškia, kad investicijų banga, pastaraisiais metais apėmusi pigias gamybos vietas, tokias, kaip Vietnamas, taip pat JAV sąjungininkes, tokias, kaip Pietų Korėja ir Japonija, baigiasi. Įmonės persvarsto savo galimybes, kur geriausiai išleisti investicinius dolerius.
„JAV buvo globalizacijos centre“, – sakė buvęs ES pareigūnas Andre Sapiras, dabar Briuselio laisvojo universiteto ekonomikos profesorius. „Dabar JAV, centras, nori pasitraukti.
Praėjus kelioms savaitėms nuo Trumpo pradėjimo eiti pareigas, daugybė įmonių, įskaitant „iPhone“ gamintoją „Apple“, Pietų Korėjos automobilių gamintoją „Hyundai“ ir vaistų gamintojų „Johnson & Johnson“ bei „Eli Lilly“, pranešimų rodo, kad tarptautinės įmonės ruošiasi plėsti veiklą JAV, reaguodamos į D. Trumpo tarifus.
Tačiau išnarplioti pasaulio tiekimo grandines ir perkelti jas į JAV taip, kaip nori Trumpas, yra bauginanti užduotis, atsižvelgiant į su tuo susijusias išlaidas. Egzistuoja rizika, kad Trumpas sumažins tarifus, jei galės juos panaudoti nuolaidoms prekybai iš kitų šalių, teigia vadovai. Ekonomistai perspėja, kad pasaulis gali susidurti su, augimą stabdančiomis, investicijų krizėmis, nes įmonės sėdės nuošalyje, kol išsisklaidys prekybos karo migla.
„Pakeisti dalykus bus gana sudėtinga“, – sakė „Morgan Stanley“ Azijos ekonomistas Derrickas Kam.
Prezidentas tikisi, kad didelės muitų sienos pradės aukso amžių, kai bus daug darbo vietų gamyboje ir plačiai paplis klestėjimas. Jis kaltina Kinijos, Europos Sąjungos ir kitų prekybos partnerių vykdomą grobuonišką prekybos praktiką dėl darbo vietų ir pramonės užjūrio siurbimo.
Dviem didžiausioms JAV prekybos partnerėms – Meksikai ir Kanadai – trečiadienį nebuvo taikomi nauji tarifai, o visoms prekėms, atitinkančioms jų laisvosios prekybos susitarimą, muitai vis dar neiškeliami. Tačiau abi šalys vis dar susiduria su 25% muitais, kuriuos Trumpas taikė didelei jų eksporto daliai, kuriai netaikomas susitarimas, ir nuolatinę grėsmę, kad prezidentas gali susprogdinti susitarimą dėl neprekybinių klausimų, tokių, kaip narkotikai ir migracija.
Trečiadienį D. Trumpas išskyrė Kiniją. Ji gavo didžiausios naudos iš perkėlimo į užsienį tendencijos, dešimtmečius statydama gamyklas, kurios prasidėjo nuo žaislų ir drabužių, o šiandien gamina aukštųjų technologijų automobilius, mašinas ir elektroniką. Ji dominuoja pasaulio gamyboje, o pernai prekybos perteklius siekė 1 trilijoną dolerių.
Trečiadienį paskelbtas naujas 34% tarifas Kinijai bus priedas prie ankstesnių D. Trumpo administracijos nustatytų muitų, kaip ir 20% tarifas, kurį Trumpas įvedė dėl vaidmens, prekiaujant fentaniliu. Tai reiškia, kad nuo balandžio 9 d. Kinijos importo bazinė tarifo norma bus 54%.
Jei Trumpas Kinijai įves papildomus 25% muitus už Venesuelos naftos pirkimą, tarifas padidėtų iki 79%.
Dėl geopolitinės įtampos tarp Vašingtono ir Pekino ir pandemijos sukeltos traumos tarptautinės įmonės pridėjo naujas gamybines bazes už Kinijos ribų, kad galėtų sklandžiai vykdyti veiklą, kilus trikdžiams dėl laivybos vėlavimo, stichinių nelaimių, ekonominių sankcijų ar konfliktų. Kai kuriuos „iPhone“ „Apple“ pradėjo gaminti Indijoje.
Tuo pačiu metu Kinijos įmonės pastatė savo gamybos įrenginius užsienyje, iš dalies siekdamos išvengti konkurencijos savo žiaurioje vidaus rinkoje, bet ir toliau aptarnauti tarptautinius klientus ir apeiti JAV tarifus. Meksika ir Vietnamas buvo populiarios kryptys dėl mažų sąnaudų ir, Meksikos atveju, galimybės patekti į JAV rinką be muitų.
Dėl to JAV sumažėjo importo iš Kinijos dalis, tačiau padidėjo deficitas su Vietnamu, Meksika ir kitomis šalimis. JAV einamosios sąskaitos deficitas, prekybos ir pajamų iš užsienio matas, 2024 m. pasiekė 1,1 trilijono JAV dolerių, o tai pabrėžė D. Trumpui ir jo sąjungininkams būtinybę pertvarkyti pasaulinę prekybą.
Trumpas perdavė savo prekybos karą priešininkams ir sąjungininkams, kuriuos kaltina pasinaudojus pasauline prekybos sistema, kurią JAV puoselėjo po Antrojo pasaulinio karo, nustumdamos eksporto ir importo ribojimus. Kai kurie analitikai teigia, kad tokia politika skatina JAV prekybos deficitą, nors dauguma pagrindinių ekonomistų nurodo nuolatinį JAV biudžeto deficitą ir žemą taupymo lygį, kaip pagrindinius prekybos atotrūkį skatinančius veiksnius.
Yra ženklų, kad D. Trumpo strategija daro poveikį. Maždaug pusė Vokietijos inžinerinių įmonių nori padidinti JAV investicijas dėl tarifų ir rinkos dydžio, rodo Vokietijos mechanikos inžinerijos pramonės asociacijos arba lobistų grupės VDMA lapkritį atliktas tyrimas. Dauguma narių „žiūri į JAV kaip į augimo galimybę“, – sakė VDMA pareigūnas Andrew Adairas.
Vokietijos inžinerijos milžinė „Siemens“ praėjusį mėnesį paskelbė, kad savo investicijas į didžiausią savo rinką JAV padidins 10 mlrd. dolerių. Tai apima naujas elektros gaminių gamybos patalpas Fortvorte, Teksase ir Pomonoje, Kalifornijoje, sukuriančias daugiau, nei 900, kvalifikuotų gamybos darbo vietų, pranešė bendrovė. Taiwan Semiconductor Manufacturing praėjusį mėnesį pranešė, kad per ateinančius kelerius metus į lustų gamybos gamyklas JAV planuoja investuoti dar mažiausiai 100 mlrd. dolerių. Trečiadienį Trumpas pareiškė, kad Taivanui bus taikomi 32% tarifai, nors puslaidininkiams bus taikoma išimtis.
Taivano elektronikos bendrovės „Foxconn“, „Compal“ ir „Inventec“ teigė, kad ieško naujų investicijų Teksase, siekdamos užsitikrinti žemę dirbtinio intelekto serverių gamybai, kuri galėtų konkuruoti su jų esamomis operacijomis Meksikoje.
Tačiau, nepaisant šių veiklos kišenių, Federalinio rezervo paskelbti verslo ir investicijų ketinimų rodikliai rodo, kad visoje ekonomikoje įmonių išlaidų planai mažinami dėl tarifų neapibrėžtumo.
Daugelis įmonių investavo šimtus milijardų dolerių į visame pasaulyje veikiančius gamybos tinklus, kurių negalima lengvai išardyti. O JAV gamyba yra orientuota į pažangias technologijas ir neturi paruoštų pagrindinių medžiagų ir komponentų, kuriuos užsienyje būtų galima pagaminti daug pigiau, atsargų.
„Negalite tiesiog nustatyti tarifų ir perjungti jungiklį, ir staiga Amerika vėl tampa pramonine tauta“, – sakė Danas Digre, „Misco Speakers“, Sent Paulo, Min., įsikūrusio garso sistemų gamintojo, prezidentas ir generalinis direktorius.” [1]
Pakartokime žiopliems tautiečiams, kurie čia, Lietuvoje, bėgioja ratais ir sako: O, mes tokie pigūs, investicijos eis pas mus, mes praturtėsime…” Pirmas dalykas, jūs jau nesate pigūs. Antras dalykas, jūsų era baigėsi. Investicijos eis į JAV: “Trumpo „Padaryta Amerikoje“ ambicijos reiškia, kad investicijų banga, pastaraisiais metais apėmusi pigias gamybos vietas, tokias, kaip Vietnamas, taip pat JAV sąjungininkes, tokias, kaip Pietų Korėja ir Japonija, baigiasi. Įmonės persvarsto savo galimybes, kur geriausiai išleisti investicinius dolerius.” Skaityti mokate? Persvarsto.
1. With New Trade Regime, U.S. Aims To Topple the Age of Globalization. Douglas, Jason; Fairless, Tom. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Apr 2025: A1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą