Atsipeikėkit

_Nesuprantu, kodėl mums buvo reikalinga įgyvendinti radikaliausią ES trečiąją direktyvą? Kodėl negalėjome pasielgti kaip Latvija bei Suomija? Šios valstybės paprašė išimties dėl ES direktyvos įgyvendinimo ir turės pereinamąjį laikotarpį, per kurį galės tinkamai pasiruošti dujų tiekimo ir vamzdynų atskyrimui. O ką pasiekė Lietuva? „Gazprom“ apskundė Lietuvą Stokholmo Arbitražo institutui, kuriame vien tik gynybai mums prireiks apie 600 tūkst. Lt. Esame bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, paskelbusi atvirą karą „Gazprom“ ir mokantys už dujas didžiausią kainą [1]._

Visi, pradedant Prezidente, baigiant eiliniu internetiniu komentatoriumi, grimztame į senamadiško nacionalizmo ir provincialumo liūną.Todėl santykiai su kaimynais bei santykiai su su lietuviais užsienyje tampa katastrofiški. Tai žymiai kenkia mūsų ūkinei veiklai ir mūsų saugumui.

Supratingesnius, gabesnius tokia nepakantumo atmosfera verčia emigruoti ir nukirsti ryšius su Lietuva.

1. A.Butkevičius. Kas atsakys už sužlugdytus energetikos projektus?

A. Kubilius: svarbu atlaikyti galimą euro zonos ekonomikų sulėtėjimą

Gerbiamas Premjeras simuliuoja Premjero darbą ir net kalbą. Įkyrios, nerangios, varginančios frazės.Jei įsigilini, matai naivią komunistinio stiliaus propagandą, pridengiančią nusikalstamą kultūros ir ūkio griovimą, santykių su kaimynais ardymą bei piliečių supriešinimą.

Blinda, Rasa ir branduolinė energija

Kęstas 2011.12.23 15:09


Rasai ir Blindai:
Teisingai darote. Turime panaudoti viską, kad gimtinės niokiotojai, kaip Feliksas, nepatektų į Seimą. Nejaugi tokių išdavikų dėka liksime tik švedų bankų, rusų Gazpromo ir japonų Hitachi pastumdėliais?






Feliksas > pirmiems dviems 2011.12.23 12:33


Ačiū, "išminčiai", kad atvėrėte akis. Jei ne jūs, tai taip ir būčiau klaidžiojęs branduolinėse tamsybėse...





Rasa 2011.12.23 12:17


na japonams reikia parduoti reaktorius, kurių dalys pagamintos, o mūsiškiai ,kad imituoti veiklą, imasi bet ko...paklauskime savęs , kodėl niekur nepublikuojami ekonominiai skaičiavimai ir projekto pagrindimas...todėl,kad subliūkštų muilo burbulas..





Blinda 2011.12.23 10:41


Anksčiau tik Sizifas rideno akmenį į kalną. Dabar dar Kubilius su Sekmoku mėgina išlaikyti pasenusias - išeinančias energetikos technologijas.

Aukštąjį mokslą reformavusieji pažeidė Konstituciją

Aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymuo nuostatos ir dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Kažkodėl to neskelbia dauguma internetinių leidinių. Dauguma kalba tik apie universitetų valdymą.

Stambūs verslininkai nori visuotinio nekilnojamo turto mokesčio

Verslą atstovaujančios organizacijos nuomone, nekilnojamojo turto mokestis galėtų reikšmingai prisidėti prie biudžeto, tačiau reikėtų svarstyti apie jo visuotiniškumą.

Lietuvos verslo konfederacija yra už papildomą pensininkų apmokestinimą. Pensininkai turi brangaus nekilnojamo turto, bet neišnaudoja jo komerciškai, nes ten gyvena. Netvarka. Pensininkai turi gyventi patvoriuose, nes balsuoja už stambiųjų verslininkų statytinius kubilinius. Tai parodo pensininkų žioplumą. Mūsų rojuje kiekvienas žioplys privalo baigti dienas po sniegu.

2008 m. jau buvo priimtas sprendimas įmokas į privačių pensijų fondus sumažinti nuo 5,5 iki šiuo metu galiojančių 2 proc.

Šiuolaikiniai pensininkai mokėjo pensijas per socialinio draudimo sistemą mūsų seneliams. Dabar šiuolaikiniams pensininkams priklausanti Sodros pajamų dalis pavagiama į privačius fondus dideliam fondų valdytojų bei liberalų džiaugsmui.

Už vagystes reikia sodinti.

Kas bus, jei Sodrą sunaikinsime, privačius fondus Lietuvoje išvogs, o tu sulauksi sunkios senatvės?

Ministrams abejonių kelia galimybės didinti MMA iki tūkstančio litų

Vyriausybė atsisako traukti pinigus iš šešėlio, neleisdama kelti darbo užmokesčio minimumą. Šalin politikus, prisisiurbusius prie šešėlinio verslo.

Lenkija stabdo dalyvavimą Visagino AE projekte

A. Kubiliaus siūloma atominė elektrinė vėl pririš mus prie Rusijos elektros rezervų, nes tik rusai mūsų kaimynystėje turi juos pakankamai didelius. Tapsime dar daugiau priklausomi nuo betvarkės Rusijoje.

Ir mes atsisakykime šio politiškai silpno projekto.

Kaip išlaikyti darbo vietas?

Reikia skatinti ekonomiką, kad iš jos surinktume biudžetą. Ar sunku A. Kubiliui pagalvoti apie smulkaus verslo, sukuriančio daugiausia darbo vietų, palaikymą? Juk, pavyzdžiui,galime tas pačias išmokas, nueinančias bedarbių pašalpoms, nukreipti darbo vietų subsidijavimui. Pinigai nueitų tie patys. Nauda būtų nepalyginama.

Partijų negalės finansuoti nei fiziniai, nei juridiniai asmenys

Seniai taip reikėjo. O iki šiol buvo dainelė:

_Sudie, Tėvyne mylima,
Aš išeinu su Maksima._

Tėvynės sąjungos atstovai visais ryšio kanalais skleidžia tokią nuomonę:

_Manau, kad Antonovas su Snoru buvo tarpininkai Rusijos oligarchams, kad tie galėtų neaiškius pinigus plauti Europoje: pvz. kaip SAAB ir t.t., prisidengiant Lietuva, ES šalimi, kaip patikimumo garantu._

Tavo nuomonė gali turėti rimtų pasekmių. Jei žinai faktų tai nuomonei paremti, tai gali drąsiai eiti į Seimo rinkimus. Pora pensininkių už tave balsuos. Jei nedaug ateis balsuoti - tapsi Seimo nariu, būsi prie lovio.

Jei faktų neturi, tai būk atsargus. Tave gali nuteisti už šmeižtą. Jei esi A.Kubilius ir tų faktų nežinai, tai tave gali nubausti už svetimo turto sunaikinimą.

Mūsų šalis nedidelė. Vyriausybe prilygsta vidutinio miesto vadovybei. Turės bylinėtis su gana mažais ištekliais. Jei pralaimės, kompensuos Snoro nuostolius visiems iš mūsų mokesčių.

Aš ir bankai

Seniai žinomas mano spėjimas, kad Snoro nacionalizavimas yra politiškai naudingas tik tariamiems kovotojams su rusais ir tik todėl buvo organizuotas (galima pasižiūrėti Google paieškoje mano puslapį: mokslas-studijos-ekonomika). Neturiu giminių, susijusių su Snoru. Neturiu jokių ten įšaldytų pinigų. Neturiu ir verslo ryšių su rusais. Kodėl tas Snoras man rūpi? Kodėl jis turi rūpėti kiekvienam lietuviui?

Nes nuo šios istorijos pabaigos žymiai priklauso lietuviško verslo padėtis pasaulyje. Aišku, mes galime ir turime dirbti visur, įskaitant Afriką. Bet Afrika toli. Prancūzų kalba mums sunkesnė. Tvarka ten, žmonių ryšiai ten, mums sunkiau suprantami. O Rusija yra gera tarpinė aikštelė daugeliui mūsų verslų, einančių į pasaulį. Geriausias būdas veikti svetimam krašte - bendradarbiavimas su vietiniais verslininkais. Kaip rusų verslininkai gali bendradarbiauti su mumis, jei pasirodo, kad vieną iš jų, Snoro savininką Antonovą, mūsų valdžia žlugdo trumparegės pasenusios politikos vardan, ypač jei tampa aišku, kad jokio kito pagrindo tam žlugdymui nėra? Visi bankai, dalyvaujantys nekilnojamo turto aferoje, yra finansinės piramidės, kurios nesugriūva tik trumpalaikės mokesčių mokėtojų paramos dėka. Valstybių resursai tam palaikymui baigiasi. Žlugimas yra neišvengiamas. Kodėl mes skubiai nenacionalizuojame kitų stambiųjų bankų filialus, kad sumažintume suirutės poveikį?

Kreipiuosi į mūsų žvalgybos, bankininkystės, teisėsaugos bei žurnalistikos žinovus. Reabilituokime Lietuvą verslo akyse. Išsiaiškinkime, kas kaltas Snoro istorijoje ir nubauskime kaltuosius, kas jie bebūtų. Laikas traukti Lietuvos ūkį iš gilios balos, kurioje jis prašvinksta.

Kainos klausimas Kubiliui

Elektros energijos gavyba, pasinaudojant Saulės energija,pradėjo pigti pagal Moore's dėsnį. Ar tikrai Visagino atominės energijos kaina išliks konkurencinga? Kodėl neskelbiate, kokiose ribose gali svyruoti kaina?

Lietuva tampa lietuviškai kalbančių teisininkų kraštu.

Vidutiniškai kas mėnesį emigravimą į užsienį deklaruoja daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Nesukūrę tinkamos šaliai ekonomikos, šio srauto nesustabdysim. Mes, verslininkai, sunkiai galime ką nors rimtesnio kurti, nes trūksta jaunų išsilavinusių kadrų.

Jaunimas teisingai siekia aukštojo išsilavinimo, be kurio sunku normaliai išgyventi informacinėje visuomenėje. Bet tas išsilavinimas brangus. Pigiausias yra teisininkams. Todėl tiek daug tampa teisininkais.

Reikia pasirinkti, kad valstybė šimtu procentų finansuotų universitetus, jei mes tikrai norime tapti aukštų technologijų bei ekologinės žemdirbystės šalimi.

Lenkai žymiai geriau tvarkysis Vilniuje, kai mes dauguma emigruosime

_Tuo metu R. Vaitkus užsimena, kad [Vilniaus] universitetą pavertus viešąja įstaiga bus atvertos durys šv. Jonų bažnyčios atidavimui į Bažnyčios rankas. „Matome tokį pavojų, nes vykdant sutartį su Šventuoju Sostu ir žinant Lietuvos katalikų bažnyčios norą susigrąžinti visus religinius pastatus, neoficialiai išsakytas noras ir dėl šv. Jonų bažnyčios“, – sakė prorektorius.

Pasak jo, tokių dalykų nebūtų galima padaryti, jei valdžios tarp senato ir tarybos būtų subalansuotos.

N. Putinaitė tokius nuogąstavimus atmeta. „Gąsdinimus tarybomis girdime jau senai, šįmet gąsdinimai tarybomis suintensyvėjo – kad tarybos gali ar atiduoti kažkam, ar išdraskyti kažką. Juk yra vidiniai tarybos nariai – jei jie nepritars, tarybos sprendimai iš viso nepriimami, svarbiausiems sprendimams priimti neužtenka balsų“, – aiškino viceministrė [1]._


Ajajai... Steponavičius su Putinaite ieško būdų pašildyti rankas prie Viniaus universiteto pastatų valdymo. Utelės. Va kodėl mes neužsitarnavome teisės tvarkyti Vilnių, ką apie tai berašytų The New York Times. Vardan savo tvartelių, griauname šį kultūros centrą, kaip Landsbergis sugriovė Lietuvos ekonomiką.

1. Reformai nepasiduodantis VU nori likti išskirtinis. 2011 11 29 / 10:21 / Mindaugas Jackevičius. DELFI

Kuo baigiasi Snoro bankrotas?

Šis bankas yra pernelyg didelis. Draudimo fonde lieka žymiai mažiau pinigų, negu reikia grąžinti išmokomis. Dėl krizės, skolinti tokioms valstybėms, kaip Lietuva, niekas nenori. Todėl atgauna ne visi. Tiems, kurie tuo netiki, reikia mažiau plepėti, daugiau pagalvoti. Dar pasakykit, kad iš atimtų Snoro turtų jums kiekvienam po lėktuvą duos. Bankininkai žinojo, ką ruošia žioplys Andrius Kubilius. Jų laikraštis tai išspausdino prieš šią, neva tai labai slaptą, operaciją. Visi investiciniai turtai yra seniai tolimose salose. Fonde tikrai yra mažiau pinigų, negu priklauso žmonėms pagal įstatymą.

A.Kubiliui atrodo, kad tokie veiksmai yra normalūs. Jis sukelia ar nors pagilina krizę, po to vaizduoja kietą kovotoją su nuodėmingais kaltaisiais, nukentėjusiais nuo tos krizės. Davatkoms patinka toks kovingas gaidelis. Jos balsuoja už jį, vargšelės.

Kas bus, jei A.Kubiliaus krizės gilinimui prireiks nacionalizuoti skandinavų bankų filialus Lietuvoje? Vargšai mes, Lietuvos verslo žmonės ir dirbantieji.

_Kodėl stvėrė tik dabar?

Vis dėlto, šiai dienai žiniasklaidoje paskelbta ar jai nutekinta informacija leidžia manyti, kad „Snoras“ buvo įsivėlęs į didelio masto tarptautinį pinigų plovimą. Tikrai buvo ne karčema, o bankas prie pinigų kryžkelės, kurioje pynėsi kelių valstybių ir kelių oligarchų interesai.


Kol mūsų valdžia derina savo versijas ir šlifuoja kaltinimus „Snorui“, jos galima paklausti: kodėl imta veikti tiktai dabar, nors esama ženklų, kad veikimui ruoštasi senokai. Ir kodėl viskas įvykdyta pagal pačias blogiausias šios vyriausybės viešųjų ryšių tradicijas [1]?_


Pradėta veikti dabar, nes artėja Seimo rinkimai. Šiems valdantiesiems reikia ryškesnės kietų kovotojų su rusais etiketės. Davatkos pensininkės imlios tokiam melui. Vėl balsuos už gelbėtojus nuo rusų. O Lietuvos ūkis niekur nedings ir viską iškentės. Dirbantieji juk patys kalti, kad neina balsuoti.

1. Šalia kelio ne karčema, o bankas. 2011 11 18 / 12:37 /.Arūnas Brazauskas. Lietuvos radijas ir televizija.

Iškastinis kuras ir mes

Jei ir toliau vežame iškastinį kurą, tai ir vėl priklausome nuo iškastinio kuro kainų. Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalims modernizuojantis, iškastinio kuro kainos auga.

Vienintelė išeitis: pasekti Vokietijos, Japonijos ir kitų technologiškai pažangių kraštų pavyzdžiu ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių vystymo politikos.

Dalelės ore

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius pataria padidėjus aplinkos oro taršai uždengti langus drėgnu audiniu, susivynioti į drėgną audinį ir atsargiai šliaužti kapinių link.

G.Songaila: Paprastoji A. Kubiliaus filosofija – kur ji veda?

_Ar premjerui iš tiesų svarbu, kai Švietimo ir mokslo ministerija nevykdo savo pareigų, kurios valstybei yra gyvybiškai svarbios? Kad ji iki šiol taip ir neturi seniai kartu su Ūkio ministerija žadėto parengti Lietuvai reikalingų kompetencijų žemėlapio? Kad jos net neplanuoja imtis įstatymu apibrėžtų svertų formuoti kvalifikuotų specialistų rengimo politiką, nes jos vienintelė strategija – tai laisvoji rinka, konkuruojant dėl ketinančio studijuoti jaunuolio apsisprendimo, svetingai išleidžiant juos į užsienį? Bet užtat A.Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė jau parengė pasiūlymus „dėl universiteto tinklo optimizavimo“. Kas išdrįs šią Vyriausybę apkaltinti nieko neveikimu?_

2011 lapkričio 10 d. 13:26

Ar yra alternatyva Tėvynės sąjungos socialinei politikai?

Ar yra alternatyva superkorupcijai?

Aukščiausias korupcijos lygis Lietuvoje yra vietinėje savivaldoje, kur karaliauja vietiniai vadukai. Kubiliniams siekiant pernešti socialinės paramos dalinimą ten, vadukų valdžia išauga. Jie dirba ranka rankon su daug metų Lietuvą valdančiu socialdemokratų bei Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų neformaliu susivienijimu (kartais vadinamu
2K, turint omeny Kirkilą ir Kubilių). Stiprindami esamą tvarką, kubiliniai bando sustabdyti mūsų judėjimą į priekį.

Šalin korumpuotus kubilinius.

Tik rusai galės užtikrinti rezervinius pajėgumus Visagino atominei

Tai Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ penktadienio vakarą sakė buvęs Valdo Adamkaus nacionalinio saugumo ir užsienio politikos patarėjas Albinas Januška.
Jis nerimavo dėl planuojamo 1300 megavatų (MW) reaktoriaus galingumo, kuris neleis Lietuvai integruotis į Vakarų Europos tinklus.
“Gali būti, kad reaktoriaus tipas, jo galingumas gali būti per didelis, mes negalėsime iš kur pasiimti rezervo, nes rezervas gali būti paimtas tik per Lenkiją, per Švedijos tinklą mes rezervo paimti negalime. Bet netgi planuojama linija į Lenkiją yra tiktai tūkstančio megavatų, todėl 1300 megavatų padengimas yra problemiškas. Nieko prieš „Hitachi“ neturiu, tačiau svarbiausia nepasidaryti sau kliūčių, - sakė A. Januška. - Aš manau, kad čia turėtų būti paprasti atsakymai" [1].

Premjeras A.Kubilius, nesusigaudydamas situacijoje, ir vėl parduoda mus rusams. Taip buvo su Jukos.

1. A.Januška: blogiausia, kad nėra visuomenės konsensuso dėl naujos atominės.
Žinių radijas
2011 spalio 29 d. 08:37

Skaldyk ir valdyk

_I.Degutienė: nesuprantu, kaip žmonės palieka savo kraštą dėl gero gyvenimo._

Nenaudėliai. Išniekinti reikia jų protėvių kapus. Atimti jų pasus. Sušaudyti.
Ar taip ir tik taip kalbama su Lietuvos piliečiais? Ar dera doriems valdantiesiems taip supriešinti žmones? Tėvai jus neišmokė gerbti jūsų artimą.

Du keliai į priekį

Arbatėlės gerėjų JAV požiūris yra aiškus. Valstybė yra viso blogio šaltinis. Duokime pasireikšti rinkai. Vostrytą okupuojančiųjų požiūris yra kitoks: valstybės aparatą nupirko verslo struktūros, po sandėrio pasinaudojusios kontrolės susilpnėjimu ir sugriovusios ūkį, besivaikydamos trumpalaikio pelno. Metas vėl subalansuoti sistemą, kad ir valstybė, ir verslas dirbtų ne tik verslo viršūnių, bet ir daugumos labui.

Gana įtakingi tie rinkos veikėjai ir biurokratai, kuriems pavyksta sukelti giliausią ir ilgiausiai trunkančią krizę po Antrojo pasaulinio karo. Įdomiausia dabar: kaip apriboti tą jų įtaką jų pačių ir mūsų visų gerbūviui užtikrinti.

Atpalaiduoti suvaržymus tiems, kurie sėkmingai bei produktyviai dirba rinkoje, būtina. Bet leisti tolimesnį savivaliavimą sukčiams, kurie stato finansines piramides, pučia burbulus ir apgaudinėja žmones, negalima. Dar kartą įsitikiname, kad būtinas saikas, siekiant laisvės ekonomikoje.

Daug kas nori, kad valstybės nustotų remti didžiuosius bankus. Rinka tuos bankus sunaikintų už padarytas klaidas. Puiki mintis. Mes ją išbandėm krizės pradžioje su Lehman Brothers. Visas pragaras suledėjo. Pasirodo, svarbiausi bankai pernelyg stambūs, ir draudimo kontraktais jų rizika taip išsklaidyta, kad niekas nežino, kur ta rizika yra. Todėl kai vienas bankrutuoja, visas pasaulio ūkis sustingsta iš baimės.

Nėra ir nebus universitetų sujungimo

Ekspertų grupės siūlymams dėl universitetų sujungimo akademinė bendruomenė nepritaria, nes Vilniuje ir Kaune likus tik po vieną universitetą, išnyktų konkurencingumas.

Toks atkirtis reformatoriams - gera visos reformos panaikinimo pradžia. Užteks bankams naivuolių, kurie paskendo būsto paskolose. Neatiduosime jiems pusės mūsų studijuojančio jaunimo.

Drąsuoliai ir bailiai

Tikrai daugelis valstybių, įskaitant technologiškai stiprias (ir vokiečiai, ir japonai), atsisako nuo iškastinio kuro,tame tarpe ir atominio. Yra lietuvių, kurie tuo netiki, sakydami, kad Siemens, likviduodama branduolinės energijos verslą, meluoja ir visus apgaudinėja. Apgailėtinas naivumas. Dvi šalys su išvystytomis technologijomis supranta, kad reikia būti drąsiems, reikia kurti ekonomines sąlygas toms naujoms technologijoms.

O mes esame bailiai. Prisirišame prie rusų atvežto iškastinio kuro. Naujos technologijos ir su jomis susietos geros perspektyvios darbo vietos mums bus neprieinamos, jei nesustabdysime kubiloidinio kvailiojimo.

Kaune protestuojantiems prieš universitetų naikinimą studentams

Šaunuoliai esat, parodydami, kad nesutinkate. Tik taip jūsų balsas bus išgirstas.

Sujungimas yra bloga idėja. Palikus tik po vieną regioninį universitetą, jie greitai taptų monopolijomis savo regionuose ir užkeltų kainas. Mūsų naivus elitas pastoviai kuria monopolijas visose srityse, bandydamas užkariauti pasaulį. O realiai sukuria nepakeliamas monopolines kainas Lietuvoje ir įsuka emigraciją, naikinančią pačius valstybingumo pamatus. Užtenka priminti, kad mes mokame už benziną brangiausiai regione A.Kubiliaus dėka.

Kodėl žmonės emigruoja?

Šiuo metu minimali mėnesinė alga (MMA) yra 670 litų po mokesčių. MMA turi būti susietas su skurdo lygiu, kuris šiuo metu siekia 710 litų.

Ar negėda reformatoriams, naikinantiems Lietuvą?

Daujotis [1] teisingai rašo:


_Taigi L. Donskis paskelbė, kad reforma yra negera. Negera ne dėl to, kad pusei valstybinių aukštųjų mokyklų studentų, priverstų mokėti už mokslą, aukštasis išsilavinimas yra sunkiai prieinamas studijų metu – turi užsidirbti pinigų Europoje beveik brangiausiai kainuojančioms studijoms apmokėti (studijos brangesnės tik Jungtinėje Karalystėje). Negera ir ne todėl, kad nuo reformos nukentėjo valstybei reikalingos, bet nepopuliarios studijų programos. Jo nedomina ir tokie mažmožiai kaip studentų velkama bankinių paskolų našta ir tolydžio augantis nuo tokios reformos iš šalies bėgančio jaunimo srautas._

Studijų kokybė priklauso nuo geriausių studentų, geriausių profesorių, geriausių laboratorijų, geriausios sąveikos su būsimomis darbovietėmis.

Geriausi Lietuvos studentai dabar jau užsienyje, nes Lietuvoje pernelyg didelė tikimybė patekti skandinaviškų bankų vergijon dėl pernelyg aukštų studijų kainų. Vyžas mes parduodame vos ne už tą pačią kainą, kaip kiti parduoda puikius itališkus batelius. Ir stebimės,kad protingiausi mūsų primityvių studijų, mūsų vyžų, už tokią kainą nebeperka.

Kubiliaus ir Steponavičiaus reforminis eksperimentas sunaikino studijų kokybės galimybes šalyje.

Vieną dalyką kubiliniai padarė Lietuvai gerai: pradėjo intensyviai naikinti kubilinius valdžion išrinkusius kaimo pensininkus. Galų gale universitetų reikalų sprendimas nustos būti davatkų rankose. Lietuva galės atsikvėpti nuo suirutės.

1.V.Daujotis. Akademinis elitas skatina sovietinio konformizmo plitimą. Delfio portalas.

Po reformos Lietuvoje mažės universitetų

Universitetų skaičiaus mažinimo reikia siekti taip pat nuosekliai, kaip ir deficito mažinimo. Galų gale sujungti Kauno universitetą su Vilniaus universitetu į Lietuvos didįjį universitetą. Po to tyliai jį uždaryti. Pastatus išsidalinti. Vienas malonumas bus valdyti tokią tautą.

Teismas A.Kubiliui

Gyvename Rytų Europoje. Mokykimės iš kaimynų. Ukrainiečiai nuteisė buvusią premjerę, duodami septynis metus kalėjimo už sutartį su Rusija. Mes galime pakartoti tą patį su A.Kubilium, jei jis sudarys Lietuvai žalingą sutartį su japonais, įsileisdamas naują branduolinį taikinį Rusijos raketoms.

Nobelio premijos laureatė S. Abadi nusivylusi, kad Lietuva ir Lenkija padėjo baltarusių valdžiai suimti Alesį Beliackį

Ar teisinga, kad Lietuva laikoma tokia piktadare? Kur čia šuo pakastas? Kas slepias už šio didžiulio skandalo dėl tų prakeiktų pinigų, kurie atsieit turėjo atnešti laisvę Baltarusijai? Pinigų niekam nebūna ir nėra per daug,ypač šiais krizių laikais,bet ar nuo pinigų pradedama kova už laisvę?

Aišku, ne nuo pinigų, o nuo skambių antirusiškų ir antilenkiškų pareiškimų, nuo pilietybės iš lietuvių atiminėjimo, nuo pensininkų ir vaikų marinimo badu, nuo studentų atidavimo į skandinavišką bankų vergiją. Mūsų valdantieji niekuo nėra geresni už Lukošenko. Todėl jam ir padeda.

I.Degutienė mus parduoda

I.Degutienė: Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti Japonijai. Turi gaivų vandenį, švarią žemę, tyrą orą. Imkite, japonai, ir terškite, kaip Fukušimoje darote. Mums nebemiela gimtinė, siekiame sunaikinti vardan provincialiai suprantamos didžiosios politikos.

Valdantiesiems

Mūsų politikai sėdi monopolijų kišenėje. Visai, kaip Latvijos. Atspėk, kas mus iš tikrųjų valdo...

Tiems valdantiems galiu pasakyti nedaug. Nesugebate nei tvarkyti verslą, nei valdyti šalį. Mokate žmonėms tokius atlyginimus, kad išgyventi neįmanoma. Todėl belieka tik rožinė propaganda.

Dabar yra pasirinkimas. Geriausiu atveju mes jus pakankamai anksti išvysime. Blogiausiu atveju mes patys anksčiau išsivažinėsime. Tada nebebus daugiau Lietuvos valstybės dideliam kaimynų džiaugsmui.

Tiems, kurie laukia rusų tankų

Nekalbėkime apie rusų problemos politiką, nes ji jau visiems pabodo. Aptarkime rusų tankus. Po Irako, Afganistano ir Libijos aišku, kad tankai tinka tik muses baidyti.

Kiekvienas gabus Lietuvos pilietis turi būti mokomas snaiperio įgūdžių.

Kiekvienas net ir nelabai gabus Lietuvos gyventojas turi mokėti paleisti nedidelę raketą ir ją valdyti.

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi mokėti paruošti ir užkasti miną. Nebloga mina primena raketą, tik dujų išėjimo anga uždengta vario gaubtu. Ji ne tik sutelkia didesnę sprogimo energijos dalį, kad pramuštų skylę šarvuose, bet ir įmeta į tanko vidų lydyto vario. Dar Odisėjo laikais nuogą svečią aprengdavo ir pasitikdavo vaišėmis, o šarvuotą nelauktą svečią pasitikdavo variu.

Kur Lietuvos bepiločiai lėktuvėliai ir maži malūnsparniai? Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi mokėti valdyti juos.

Atsiliepimai Delfi portale į šį komentarą:



Vidas,
2011 10 01 21:15

Na jo, tokia smulkiu kariniu formuociu taktika butu efektingesne nei dideli kariuomenes telkiniai, bet jiems kazkas koordinuotai turetu vistiek vadovauti...Mazu kariniu grupiu ginklai turi buti saugojami saugiai uzrakinti ir kokiom trim spynom, o raktai keliem kariam, kad kos vienas isprotejes nepadarytu daug kraujo tarp nekaltu...viskas imanoma, bet kas tai datrys ar kas tai daryti leis, nes ir Rusijai tokia taktika butu nenaudinga, o ji poveiki daro...


to Kęstas,

2011 10 01 20:23

pritariu Tamstos taktikai.

Lietuvos kariai-profesionalai torėtų būti dislokuojami ne batalijonų ar kuopų mastu, bet būrių. 30 karių būrys turi dideles potenciales galimybes su moderniška technika gintis nuo sraigtasparnių ir tankų. Jiems nėra pavojingos naikintuvų atakos, kaip tai būtų batalijono atakavimo atveju.

Tokius būrius reikia dislokuoti tankumu, padengiančiu Lietuvos oro erdvę,
o dar tankesniu tinklu būtina dislokuoti savanorius, kurie galėtų gintis nuo tankų per 1-2 val. pavojaus parengtį (tankai juda lėčiau, palydovinės stebėjimo sistemos gali pranešti iš anksto apie jų judėjimą Lietuvos sienų kryptimi). Tie drąsūs vyrai turi būti tinkamai apmokyti, patikimi, o prieštankines raketas gali turėti teisę laikyti savo namuose (taikant atitinkamas apsaugos sistemas)._

Traukinys

Japonų nevykėliai jau ruošia brėžinius Ignalinos elektrinei. Ji bus pakankamai sudėtinga ir iš pakankamai tampriai susietų dalių, kad ir vėl susprogtų.

Ar pajėgsime sustabdyti traukinį, kurį Kubilius skubiai išlydi iš stoties?

Angliukas

Iš kur tas piktumas tiems, kurie tupi Anglijoje. Ar juodas pavydas ėda? Važiuok ir tupėk pats. Sprogs Ignalinos elektrinė, nes ten yra baisi betvarkė. Pradėsi šviesti tamsoje.

Kas teisėta, o kas - ne?

Kadangi Lietuvos elito elgesys tautinių mažumų atžvilgiu yra despotinis (žiūrėk mano prieš anksčiau surašytą, rugsėjo antros dienos, komentarą), tai demokratinėje santvarkoje jis yra neteisėtas.

Tas despotiškumas pasireiškia ir lietuvių daugumos atžvilgiu. Visi žinome, kaip skriaudžiami dirbantieji, bedarbiai, emigravusieji piliečiai ir pensininkai.

Tokiu atveju demokratinės valstybės gyventojai turi teisę sukilti prieš despotus bei jėga atsiimti tai, kas mums priklauso. Privalome kovoti su netvarka Lietuvoje, jei norime išsaugoti valstybę.

Oficialių bedarbių sumažėjo keliais tūkstančiais

Bedarbių sumažėjo,nes jiems pasiūlė darbą kitame rajone už minimalų atlyginimą. Liūto dalis tektų transporto išlaidoms. Žmonės atsisako,juos išmeta iš darbo biržos sąrašų. Nieko nebus. Imkit šakes. Važiuokit į Vilnių.

Kodėl negali egzistuoti atskiri dvigubos pilietybės atvejai?

Komisijos kartais nusišneka. Pavyzdžiui, anekdotu tampa Konstitucinis teismas, pavadinęs atskirus atvejus labai retais, praktiškai neegzistuojančiais. Grupelė teisininkų nori sunaikinti visus atskirus atvejus...

Už skatinimą emigruoti gresia tūkstantinė bauda

Kodėl tokios despotinės rytietiškos teisės formos egzistuoja tariamai demokratiškoje Lietuvoje? Nes jos yra naudingos vagims prichvatizatoriams, nieko nesuprantantiems ir mokantiems net genijams tik minimumą.

Tas pats pasakytina ir apie barbarišką pasų atiminėjimą iš turinčių dvigubą pilietybę bei pabėgusių nuo prichvatizatorių baudžiavos.

Tu teisi, nepažįstamoji, prisidengusi Demokratijos slapyvardžiu. Tokia tvarka prieštarauja mūsų Konstitucijai. O ką daro mūsų Konstitucinio teismo teisėjos ir teisėjai? Jie ir jos, prisidengę mantijomis, įnirtingai masažuojasi, kad visada būtų pasiruošę aptarnauti tuos vyrus ir moteris, kurie vien tik apsukrumo dėka gauna milijonus ir kukliai juos pridengia paskolų rašteliais.

Valdantiems Lietuvą

Jūs jau nieko be Putkino nematot. Kraujas akutes užlieja. Kai yra karas, suomiai kariauja. Kai dabar taika, suomiai prekiauja. Mes karo pradžioje pasiduodame. O taikos metu akutes krauju užliejame. Sėdim. Orą gadinam. Prašom japonų, kad jie jų pairusius branduolinius teršalus atvežtų.

Degalai ir elektra

_Lietuvoje degalai atskaičius mokesčius kažkodėl lieka brangesni nei kitose Baltijos šalyse ir kaimyninėje Lenkijoje._

Kažkodėl... Kai A.Kubilius atidavė Mažeikių naftą amerikiečių bendrovei, jis sukūrė monopolines sąlygas.

Dabar A.Kubilius atiduoda branduolinę energetiką japonų bedrovei. Vėl kuriamos monopolinės sąlygos. Šį kartą elektros rinkoje. Vėl turėsime aukščiausią elektros kainą regione.

Kam renkate kubilinius valdžion? Kada pasimokysite?

Mes ir Skandinavija

Skandinavijai nereikalingi primityvūs, laukiniu kapitalizmu užsižaidę, gamtą ir savo tautą naikinantys, lietuviai. Jei pasaulyje yra tauta, kuri yra priešinga viskam, ką daro skandinavai, tai ta tauta esame mes.

Skandinaviškų bankų ir danų kiaulininkų elgesys rodo, kad skandinavai tą supranta ir padeda mums naikinti mūsų pačių tautą. Kas neužkariauta karine jėga, atiteks dykai, kaip teritorija ekonominei ekspansijai. Gėda mūsų neseniai pralobusiems vagims ir jų nupirktiems mus valdantiems.

Lietuviškas skelbimas ieškantiems darbo

Ieškome tik labai gerų. Reikalingas prestižinis aukštasis išsilavinimas, didelė darbo patirtis ir geri įgūdžiai, puiki išvaizda ir sugebėjimas bendrauti, tame tarpe anglų, skandinavų, rusų, kinų ir kitomis užsienio kalbomis, labai geros rekomendacijos, naudingas pažinčių ratas. Atlyginimas - tik minimalus. Jokių šansų pakelti atlyginimą nepriklausomai nuo darbo rezultatų.

Prie Prezidentūros – protestas dėl tautinių mažumų švietimo

Pasimokykime iš tautinių mažumų, kaip reikia ginti mūsų teises. Valdančiųjų universitetinė reforma verčia Lietuvą bedarbių teisininkų koncentracijos stovykla, nes studijuoti pas mus yra pernelyg brangu, o teisės studijos pigiausios. Mūsų studentai tyli.

Šaunuoliai, tautinių mažumų atstovai.

Tokį tariamą šedevrą, šiandieninį Lietuvos tautinių mažumų švietimą reguliuojantį įstatymą, sunku sudarkyti. Juk jis suvienodina žinių patikrinimą, nesuvienodinus mokymosi programų. Kadangi studijų kaina pernelyg didelė, palyginus su Lietuvos gyvenimo lygiu, vyksta žiauri konkurencija dėl nemokamų vietų aukštosiose mokyklose. Tai reiškia, kad tautinėms mažumoms tyčia trukdoma įsigyti aukštąjį išsilavinimą.

O fašistams tarp lietuvių tik tiek pasakysiu:

Tomaševskis gina diskriminuojamas mažumas. O jūs keliate nesantaiką valstybėje, darote ją lengva Rusijos auka, kaip Smetonos režimas padarė prieš karą. Gėdykitės.

Politologas: D.Tusko vizitas peržengia diplomatijos ribas. O dabartinės Lietuvos valdžios elgesys peržengia padorumo ribas.Mažumų diskriminavimas yra aiškus įrodymas, kad šalyje nėra demokratijos. Nenuostabu, kad lietuviai masiškai palieka Lietuvą.

Radiacijos gausime visi

Jei japonai pakartos avariją su Lietuvos elektrine (pavyzdžiui, užpuolus teroristams), tai aukšto radijoaktyvumo zonos susidarys net 250 km atstume. Užteks visai Lietuvai. Štai tyrimo rezultatų aprašymas:

_Most of the radiation emitted by Japan's Fukushima Daiichi nuclear power plant after March's earthquake was blown out to sea, but some was deposited at hot spots on land.

Toshimasa Ohara and his colleagues at the National Institute for Environmental Studies in Tsukuba, Japan, simulated the transport and deposition of iodine-131 and caesium-137, two radioactive materials that were released in large quantities. They found that 13% of iodine-131 and 22% of caesium-137 fell on land. Surprisingly, the deposition created hot spots at which caesium-137 levels reached up to 20 kilobecquerels per square metre as far away as the northern part of the Kanto Plain, some 250 kilometres from the plant.

The levels predicted by the model roughly matched those recorded at 15 monitoring stations in the surrounding prefectures._

(Where the radiation went. Journal name: Nature, Volume: 477, Page: 9, Date published:(01 September 2011), Published online 31 August 2011)

D.Grybauskaitė: ES vienybė būtina norint užtikrinti energetinį saugumą

Saugiausios atominės elektrinės yra tada, kai jos nepastatytos ir niekada nebus statomos. Vienybė Europoje turi būti aplink jos centrą: technologiškai labiausiai išvystytą ir ekonomiškai galingiausią šalį Vokietiją, kuri atsisako branduolinės energetikos ir pereina prie atsinaujinančių šaltinių. Tai yra ateities darbo vietos. Tai yra energetinis saugumas Europoje. Tai yra tikrasis rūpinimasis Europos gamtos ir mūsų gyvenimo aplinkos išsaugojimu.

Šalin stumiančius pražūtingas Lietuvai schemas mūsų turto grobstytojus. Jau gana. Nebeliko, ką jūs galėtumėte dar pavogti.

Išvijome Rusiją. Išvykime ir šiuos gudruolius kartu su nevykėliais iš Japonijos.

Svajuko dramblonės

>>Manau,
2011 08 26 14:38
_Lenkija buvo ir yra ryškiai šovinistinė valstybė ir Lietuvai tikrai nedera keliaklupsčiauti prieš ją , bet reikia ryžtingai eiti Šiaurę, Skandinaviją._

Realiai padarėme iš Lietuvos skurdžią Afrikos valstybėlę, kur saujelė lobsta, o dauguma yra ubagai be sveikatos. Kokia Skandinavija? Tai yra svajuko dramblonės.

Antras krizės etapas ir mes

A.Kubilius su D.Grybauskaitės pagalba sunaikino Lietuvos vidaus rinką. Valstybė išsilaikė, nes naudojomės tuo,kad kitos šalys gaivino, bandė išsaugoti, jų vidaus rinkas. Jie išsaugojo, bet toliau tai daryti nebeturi pinigų. Mūsų eksportas krenta, ir mūsų valstybė yra pavojuje.

Reikia skubiai atšaukti Seimą. Reikia išrinkti Lietuvos gelbėjimo Seimą. Suvienyti Tėvynėje esančius ir užsienio tautiečius. Atstatyti vidaus rinką. Investuoti viską, kas įmanoma. Taupymo politikai būtina padaryti galą dabar.

A. Kubilius: visuomenei nelengva paaiškinti, kodėl iš N. Zelandijos verta mokytis.

A. Kubilius: visuomenei nelengva paaiškinti, kodėl verta vogti milijonus ir su Kreivio motinos pagalba.

A. Kubilius: visuomenei nelengva paaiškinti, kodėl dingsta milijardai, skirti atominės elektrinės uždarymui.

O gal mums jau nebereikia aiškinti? Gal jau viskas aišku?

Emigracija ir pažanga

Jei žmogus emigravo ir patenkintas gyvenimu, nebeskursta, yra gerbiamas už gerą darbą, bei dalyvauja lietuvių tautos gyvenime ir net siunčia pinigus giminėms, tai yra gerai visiems, įskaitant lietuvių tautą. Jei žmonės gyvena geriau - čia tikroji pažanga. Aš esu už tokią pažangą, ją remiu ir man neblogai tai sekasi.

O jūsų pažanga - golovatovų gaudymas. Tik kad nieko nepagaunat, nes rankutės yra per trumpos. Vargšeliai...

Lietuvos politinis žodynas

Komunistas - tai žmogus, sakantis, kad už geros kokybės rinkoje paklausų darbą reikia padoriai sumokėti. Mat, jis griauna daugumą Lietuvos verslų. Juk dauguma mūsų taip vadinamų verslininkų moka tik vogti. O vogti jau mažai beliko. Jei nedirbsite už grašius, tai dauguma mūsų, verslininkų, bankrutuosime.

Išdavikas ir svetimoteriautojas - tai Lietuvos pilietis, negalintis pragyventi, kai algos nekyla, o šildymas ir maistas brangsta, todėl išvažiuojantis į užsienį. D.Grybauskaitė sako, kad galima mylėti tik vieną pasą. Kai neseniai žiūrėjau į mano lietuvišką pasą, jis man pasirodė toks kietas, kad mylėti jį būtų labai nepatogu.

Studentų sąjunga: studijų branginimas – įtartinas

Jaunos ir energingos kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, ir verslai negali tinkamai konkuruoti bei plėstis. Todėl daugeliui kitų neužtenka paprastenių darbo vietų. Kadangi elitinės darbo jėgos paruošimas vyksta prastai, studentų sąjungai studijų branginimas atrodo įtartinas.

Studijų brangimas būtinas. Kadangi reforma išvaiko gabų jaunimą, naikindama mūsų ūkį, tai visi mūsų universitetai tampa laikinais dariniais. Mes rinksime pasaulio atliekas, norinčias diplominio popierėlio už didelius pinigus. Gyvenimas trumpytis, nėra kada kasytis, reikia bent pasipinigauti

Kaip elgtis, turint stiklines sienas?

Riaušės Britanijoje, kaip ir riaušės Vilniuje, yra perspėjimai turtingiesiems, kurie mus valdo, bei, naudodamiesi krize, dar kartą bando apiplėšti: Nustokite mėtyti į žmones akmenis, nes gyvenate stiklo namuose.

Kas rodo mums kelią?

Vokietija toliau investuoja į aukšto išsilavinimo darbo jėgą. Ten darbuotojų įgūdžiai kruopščiai suderinami su atliekamu darbu. Vokiečiai vysto bedradarbiavimą tarp profsąjungų ir darbdavių. Vokietijoje krizės metu kvalifikuoti darbuotojai neatleidžiami, nes dėl atleidimo greitai prarastų kvalifikaciją bei motyvaciją. Bendromis darbdavių ir valstybės pastangomis jie išlaikomi darbe ir labai praverčia, krizei pasibaigus. Tai užtikrina pavydėtinai gerą vokiečių ekonomikos funkcionavimą. Jaunimo bedarbystė Vokietijoje yra žemesnė, negu 10 procentų. Tai įgalina vokiečių sugebėjimą gaminti aukšto tikslumo techniką, kurios negali pagaminti niekas kitas pasaulyje.

Ko Vokietija dabar nedaro? Nesiginčija, bet prekiauja su rusais. Nesilaiko įsikibusi iškastinio kuro, įskaitant branduolinį, kartodama, kad nėra geros alternatyvos. Ji supranta, kad jei dirbsim, kaip dirbom, tai geros alternatyvos niekada ir nebus. Vokiečiai nelenktyniauja, naikindami profsąjungas ir mažindami atlyginimus naiviame konkuravime su Kinija. Vokietija negaili pinigų darbo jėgos paruošimui. Vokiečiai nesitiki, kad vienos tik finansinės paslaugos, ar viena tik rinka aplamai, išgelbės visuomenę.Todėl Vokietija neleidžia šėlsti egoizmui, ardančiam bendrą gėrį, kuris būtinas stabilumui visuomenėje.

Kol nesugebėsime dar kartą iš vokiečių pasimokyti, tol niekam nebus saugaus gyvenimo Lietuvoje.

D. Grybauskaitė: veržlus, atsakingas ir iniciatyvus jaunimas – tautos ateitis

„Lietuvai yra reikalingi veržlūs jauni protai, aktyvus, iniciatyvus, kūrybingas bei atsakingas jaunimas. Jūsų žinios ir patirtis, įgauta svetur, gali labai pasitarnauti mūsų valstybei. Džiaugiuosi, kad stengiatės išlaikyti ryšį su Tėvyne“, – Prezidentę cituoja jos spaudos tarnyba.

Ar jūs pageidaujate, kad užsienio lietuviai jums KGB agentus išgaudytų? Ir dar, kad kepti karveliai skraidytų? O jūs tik sedėsit, Rusiją keiksit ir Stalino metodu pasus atiminėsit?

Na ir ingiai jūs, mielieji...

Stalinas yra gyvas kiekvieno, kas atiminėja lietuvių pasus dabar, kailyje. Jūs bandote įbauginti nuskurdusius tautiečius, sukiršydami kelis milijonus išvažiavusių su trimis milijonais laikinai dar vargstančių Lietuvoje. Be tautos vienybės neišgyvensime šiais sunkiais laikais.

Suomiai, kai reikėjo kariauti su Rusija, kariavo. Ar mes turime tokį snaiperį, koks buvo garsus Suomijoje, nukovęs pusę tūkstančio tarybinių priešų? Deja, ne.

Dabar Suomija prekiauja su rusais. O mes profesoriaus Lansdbergio ir laboranto Kubiliaus rankomis tik drumsčiame vandenį ir naikiname Lietuvos ūkį.

Krizės Lietuvoje eiga

Du metus mūsų konkurentų verslus jų vyriausybės dengė nuo krizės. Tuo tarpu mūsų Vyriausybės taupymas per tuos du metus mūsų lietuviškus verslus nualino. Todėl mūsų bedarbystė yra rekordinė Europoje net šiuo atokvėpio metu, esant rekordinei emigracijai.

Dabar ateina antras krizės etapas, kai užsienio vyriausybės išsekino resursus remti jų ekonomikas. Mūsų gi Vyriausybė iššvaistė pasiskolintus pinigus ir vėl niekuo mūsų ūkiui padėti nebenori. Tęsiama Vyriausybės taupymo politika. Ateina paskutinės dienos lietuviškiems verslams ir kartu Lietuvos valstybei, kurios pajamas šie verslai uždirba.

Kaip dirba Lietuvos mokslo mafija

Darosi aišku, kodėl didžioji Lietuvos profesūros dalis remia prieštaraujančią Konstitucijai aukštojo mokslo reformą, kuri naikina Lietuvos bendruomenės pagrindus, kepdama daugiausia niekam nereikalingus pigių socialinių mokslų tariamus žinovus. Daugelis profesorių elgiasi, kaip nusikaltėlių mafija [1].

Kadangi toks elgesys klesti pačiose viršūnėlėse, o kurti tikrą mokslą yra sunku, ypač jei uždarbiauji visais įmanomais būdais, tai aišku, kad dauguma Lietuvos profesūros užsiima valstybinių lėšų grobstymu. Kadangi lietuviški moksliniai leidiniai tapo mūsų ir kitų valstybių pinigų grobstymo priemone, tai juos reikia uždaryti. Didesnės profesūros dalies vieta yra kalėjime, kad jaunimas žinotų, jog nusikalstama veikla įstatymais paremtoje valstybėje nėra toleruojama.

Susinervavusių daktarų atsakymas: visame pasaulyje visi vagia, tai palikite mus ramybėje. Tai yra melas. Pasaulyje neleidžiama, kad vagys dėstytų studentams. Lietuvos situacija gal yra pasikartojusi kur nors Afrikoje. Bet tai nepateisina mūsų supuvimo.

Daugumai diskusijos dalyvių rūpi kiekvieno duona kasdieninė: už ką dabar mokama ar bus mokama, jei likimas juos nuvedė prie Lietuvos universitetų.

Svarbiau mums visiems yra pagrindinė autoriaus mintis, kad valdančioji dauguma verčia mus kišti mūsų pinigus (per mokesčius ar asmenines santaupas) už studijas, kurios yra gryna apgavystė, nes negali suteikti šiuolaikiniu mokslu paremtų žinių.

Ministras Steponavičius yra pakankamai naivus arba niekinantis Lietuvą apgavikas, kad reklamuoti šią supuvusią, taip vadinamą, prekę.

Sutinku su dauguma, kad A.Lašo tyrimų rezultatų pagarsinimas yra svarbus. Juk daugumoje tauta yra sveika: žmonės nori realiai dirbti, o ne sukčiauti. Bet, matydami tokią slogią mafijos savivalę, priversti emigruoti, kad gautų normalų išsilavinimą bei galėtų dirbti normalų darbą. Jei yra dar nepatenkintų didžiuliais emigracijos srautais, tai jie turėtų pirmiausia išnaikinti rytietiško sukčiavimo pktžaizdes, pradedant nuo mūsų universitetų. Tvarkos Lietuvoje įvedimas tampa nulemiančiu tautos išlikimą uždaviniu. Sekmės ir stiprybės autoriui - A.Lašui.

1._A.Lašas. Ministras pervertino Lietuvos dėstytojus. III: KTU akademinės machinacijos


www.DELFI.lt
2011 rugpjūčio mėn. 3 d. 10:28


Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.

Suabejojęs tokiais teiginiais, pirmuose dviejuose straipsniuose rašiau apie situaciją TSPMI ir VGTU. Dabar atidžiau panagrinėkime KTU ir jo partnerių „mokslo darymo“ avantiūras, apie kurias sužinojau iš vidinio naudojimo dokumentų. Tai tapo įmanoma anoniminio šaltinio dėka, kuri/s praleido ne vienerius metus KTU ir, jo/s žodžiais tariant, labai gerai žino „lietuviško tualetinio popieriaus ir jo citavimo indeksų gamybos virtuvę“.

Šios virtuvės apžvalgą pradėkime nuo to, jog profesūrai mokslinių straipsnių išspausdinimas ir tų straipsnių cituojamumas pasauliniu mastu yra kaip krepšininkui pelnyti taškai. Kuo daugiau – tuo geriau tiek prestižo, tiek ir finansine prasme. Tačiau ką daryti, jei esi nevykęs krepšininkas ar mokslininkas ir niekas tavęs nenori priimti į rimtą lygą? Viena alternatyva yra sukurti savą pseudolygą ir tenai imituoti sėkmę. O po to nuėjus pas kokį mažai apie krepšinio lygas nusimanantį rėmėją (šiuo atveju švietimo ir mokslo ministerija), išpešti iš jo pinigų rezultatyviausių nevykėlių lygos dalyvių finansavimui.

Tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį.
Ainius Lašas
Būtent taip elgiasi kai kurie Lietuvos universitetai, kurdami savo pseudomokslinius žurnalus, kuriose lengva patiems išsispausdinti ir cituoti vienas kitą imituojant mokslinę sėkmę. Telieka universiteto valdžiai nustatyti aiškias „taškų darymo“ taisykles ir prižiūrėti, kad tai būtų nepriekaištingai vykdoma. Štai kaip tai veikia KTU ir jos partnerių-universitetų pseudolygoje.

Atidžiau panagrinėjus vidinę KTU elektroninę korespondenciją, paaiškėja, jog kai kuriu KTU katedrų vadovai spaudžia savo kolegas kuo gausiau cituoti bendradarbių mokslinius straipsnius universiteto leidžiamuose žurnaluose. Šis faktas išryškėja iš 2009 m. gegužės mėn. 12 d. prof. Vytauto Snieškos (kuris yra ir KTU leidžiamo žurnalo „Inžinerinė ekonomika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas) elektroninės atmintinės. Dokumentas su gana nedviprasmišku pavadinimu, „Priemonės citavimui gerinti“, buvo elektroniškai išplatintas Ekonomikos ir Tarptautinės prekybos katedros kolegoms.

Jame teigiama, jog „reikėtų daugiau pagarbos ir dėmesio fakulteto žymiems mokslininkams, nepamiršti cituoti fakulteto kolegų straipsnius“. Šis reikalavimas detalizuojamas antrame dokumento punkte: „Siektina straipsnyje į „Inžinerinę ekonomiką“ ir kitus ISI [tarptautinės duomenų bazės pavadinimas; autoriaus pastaba] žurnalus pacituoti ne mažiau, kaip po 7 „Inžinerinės ekonomikos“ ir 2 VGTU partnerių žurnaluose skelbiamus paskutinių 2 metų straipsnius”.

Ši ištrauka įdomi dviem aspektais. Visų pirma, nurodomi konkretūs citavimo masteliai neatsižvelgiant nei į straipsnių tematiką, nei į jų kokybę. Tiesiog reikalaujama aklai „gerinti“ katedroje leidžiamo žurnalo citavimo indeksą. Tuo būdu visiškai sutrypiamas pats mokslas ir žinios kaip savaiminės vertybės. Belieka tik sovietinį „gosplaną“ primenanti mokslo imitacija.

Antra, pasirodo, jog egzistuoja susitarimas su VGTU cituoti vienas kito žurnalus. Tai jau įtariau rašydamas apie VGTU pseudomokslinę leidybą, bet nenumaniau šių susitarimų mastelio. Minimo dokumento apačioje nurodomi šeši taip vadinami „VGTU žurnalai – partneriai“: „Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas“, „Verslas: teorija ir praktika“, „Business Economics and Management“ ir kiti.

Tokiu būdu ne tik sumažinama autorių savicitavimo reikmė, bet ir išplečiamas straipsnius bei žurnalus cituojančių kolegų ratas. Taigi, vienu šūviu nušaunami bent keli zuikiai: straipsnių autoriai pakelia savo reitingus, o žurnalai – vienas kito skaitomumo ir populiarumo įvaizdį. Bet riebiausias zuikis slepiasi kiek giliau. Sufalsifikuoto skaitomumo dėka, vietinis pseudomokslinis žurnalas patenka į tarptautinę duomenų bazę ISI, pagal kurios duomenis (švietimo ir mokslo ministerijos nustatymu) sprendžiama tiek apie dėstytojų karjeros ateitį, tiek ir apie finansinį atlygį. Taigi ši „pseudolyga“ uždirba pinigus. Va čia jau galima kalbėti ne tik apie rimtus mokslinės etikos pažeidimus, bet ir apie mokesčių mokėtojų pinigų neteisėtą pasisavinimą.

Toliau - dar įdomiau. Iš „Priemonės citavimui gerinti“ dokumento paaiškėja, kad žurnalo „Inžinerijos ekonomikos“ redaktoriai daro spaudimą straipsnius recenzijuojantiems kolegoms ir straipsnių autoriams. Štai kaip skamba šeštu numeriu dokumente pažymėtas reikalavimas: „Būtini recenzentų patarimai autoriams, ką jie galėtų cituoti iš „Inžinerinės ekonomikos“. Pasak gerb. Snieškos, taip pat „būtina atitinkama recenzentų darbo kontrolė“. Nekyla abejonių, kad tokie reikalavimai grubiai pažeidžia pamatinius mokslinių darbų recenzijavimo principus – anonimiškumą ir objektyvumą. Kad ši praktika yra toleruojama (o gal net ir skatinama) viso universiteto mastu, netiesiogiai liudija atviras tokio pobūdžio žinučių platinimas tarp profesūros.

Na ir pabaigai panagrinėkime dar vieną dokumentą. Tai - gana ilgas mokslinių straipsnių su santraukomis sąrašas, kuris yra nuolat atnaujinamas ir kas kartą išsiuntinėjamas visiems kolegoms su priminimu cituoti būtent šituos darbus. Tokiu būdu rašantiems straipsnius nereikia daug vargti, o tiesiog galima pasirinkti iš jau valdžios patvirtinto sąrašo. Sprendžiant iš jo turinio, šioje pseudomokslinėje „lygoje“ dalyvauja dar ir Vilniaus Universiteto Kauno Humanitarinis Fakultetas (VUKHF) turintis savąją melžiamą karvę – žurnalą „Transformations in Business & Economics“ . Tai patvirtina ir gerb. Snieškos žinutė parašyta 2009 m. balandžio 16 dieną. Ją autorius pradeda taip: „Vykdant susitarimus su VHU, siunčiu galimas cituoti iš ISI Transformations... žurnalo nuorodas“. Nors sutrumpinimas VHU ne visai tradicinis, skaitant dokumentus nelieka jokių abejonių, jog kalbama apie VUKHF ir jo kuruojamą leidinuką.

Taigi tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį. Įtariu, jog tokių pavyzdžių galima atrasti ir kitose aukštojo mokslo įstaigoje. Tik reikia žmonių, kurie išdrįstų apie tai pranešti.

Būtent taip kvailinama visuomenė, neteisėtai pasisavinami mokesčių mokėtojų pinigai ir luošinami jauni mokslininkai bei studentai. Norėtųsi labai tikėti, kad ne visų universitetų vadovai žino apie tokias schemas, nors tada juos būtų galima apkaltinti visišku aplaidumu.

Manau, jog į šią avantiūrą įsivėlę katedrų vadovai ir žurnalų redaktoriai turėtų atsistatydinti. Taip pat iškyla universitetų vadovybės bei švietimo ir mokslo ministerijos aplaidumo klausimas. Vyriausybė su prezidentės priežiūra turėtų sudaryti nepriklausomą komisiją ištirti KTU, VGTU ir VU universitetų vykdomas akademines machinacijas. Į ją turėtų būti pakviesti nepriekaištingos reputacijos mokslininkai bei visuomenės veikėjai, neturintys nieko bendro su vietine pseudomoksline spauda.

Akivaizdu ir tai, jog reikia peržiūrėti egzistuojančius aukštojo mokslo darbuotojų vertinimo kriterijus. Dabartiniai – per daug lengvai apeinami ir panaudojami visuomenės mulkinimui bei mokesčių mokėtojų pinigų grobstymui._

Visa valstybinė elektros gamyba Lietuvoje sujungta į vieną įmonę

Vėl sukurta monopolija mūsų pinigėliams siurbti. Šį kartą elektros gamyboje. Elektra taps brangiausia regione. Mielosios davatkos, kuo ilgiau jūs balsuosite už monopolijų kūrėją A.Kubilių, tuo mažiau Lietuvoje liks žmonių. Nebus kam jums indelį ligoninėje paduoti.

Nepamirškime to, kas buvo, ir žinosime, kas bus. Viena valdžia suformavo Leo.lt. Kita valdžia (A.Kubilius) išformavo. Privatininkams (Maksimos savininkams) sumokėjo didžiules kompensacijas. Iš kur gavo pinigų? Pasiskolino iš užsienio bankų už dižiulius procentus. Kas atidavinės skolas? Vaikai, kurių tėvai nesugebės palikti Lietuvą.

Dabar suformavo "Visagino atominę elektrinę" (A.Kubilius). Nauja valdžia po sekančių rinkimų ją išformuos. Privatininkams vėl sumokės didžiules kompensacijas. Kas ir sekantį kartą liks durniaus vietoje? Tie patys vaikai. Jei tik bus tų vaikų.

Davatkos ir atominė

Kad Lietuvoje išrinktų į Seimą, reikia lenktyniauti vyriškumu davatkų akyse. Atsimenat profesoriaus Landsbergio skerso dėjimą ant tokios Lietuvos? Davatkos bijo atominės, kaip velnias kryžiaus. Todėl atominės įrengimas Rusijos pašonėje yra puikus tariamo vyriškumo įrodymas. Va ir statome atominę davatkų siaubui ir pasigėrėjimui.

Ar yra esminis skirtumas tarp šiandieninės Rusijos ir Lietuvos?

Stato rusai atominę elektrinę, teršiančią gamtą. Statom ir mes. Viešpatauja Rusijoje oligarchai. Viešpatauja mūsų oligarchai ir pas mus. Spauda Rusijoje pila tik valdžios propagandą. Pila ir Lietuvos spauda tą patį. Apgaudinėja valdžia rusus apie gerą gyvenimą po dvidešimt metų. Mūsų Kubilius apgaudinėja mus tomis pačiomis pasakomis. Bėga gabiausieji iš Rusijos. Bėga gabiausieji ir iš Lietuvos. Nuo skurdaus gyvenimo išmiršta Rusija. Dėl to paties išmiršta ir Lietuva.

Rusai jų gyvenimą vadina demokratija. Mes mūsų - irgi. O gal svarbiausiame (žmonių gyvenime) nėra skirtumo tarp mūsų santvarkos ir rusų?

Mielieji kovotojai su Rusija

Suprantu jūsų teisėtą pyktį. Ir mano protėvių žemes buvo rusai atėmę. Bet jau praėjo dvidešimt metų, kai mes laisvi. Ar jūs pasiruošę už jūsų ideologinį grynumą mokėti Lietuvos išlikimu?

Susiraskime kitus darbus. Niekada Rusijoje taip nevogė vienas iš kito. Niekada dar Rusija nebuvo tokia silpna mūsų kaimynystėje. Jei mes nebekariausime su Rusija šaltojo karo metodais, o stengsimės draugiškai padėti ten gyvenančioms tautoms, sunki Rusijos padėtis mums atvers dideles ekonomines galimybes.

Nejaugi taip sunku išleisti į pensiją gerbiamus, bet niekaip nesustojančius, karo dalyvius: profesorių Landsbergį, laborantą Kubilių, gydytoją Degutienę. Gal laikas apie skriaudas pasakoti anūkams, išėjus į pensiją? Gal laikas pasiraitoti rankoves ir dirbti Lietuvai, kaip čia taip ir užsienyje?

Vienintelis augantis Lietuvos eksporto srautas

_Universitetai pastebi tendenciją, kad brangius techninius mokslus studijuoti už savo lėšas kasmet pasirenka vis mažiau studentų. Abiturientai srūva į kur kas pigesnius socialinius mokslus. _

Eksportuosim tik makulatūrą, kuri lieka, kai šie socialinius mokslus baigę bedarbiai skaito spaudą. Tokiu būdu labiausiai nevykusi žmonijos istorijoje universitetų reforma tampa mūsų ekonomikos pagrindu.

Nesakykit, kad Lietuvoje tik vienas A.Kubilius yra optimistas.

Studijų pakvietė dar 4 864 asmenis. Tai vietos, kurias paliko gabiausieji, įstojusieji ir Lietuvoje, ir užsienyje. Ką daryti mūsų verslui?

Trumpas ir aiškus patarimas

_:))),
2011 07 28 15:48
Visi protingesni t.y apsukresni renkasi studijas uzsieni...kokybiski bendrabuciai,galimybe padirbeti kavinukej po mokslo uz angliska alga,reali galimybe susirasti darba pagal specialybe studiju metu,pasaulinio masto koncertai,futbolas bei regbis studijos kuriu nepamirsi....netingekit pagoglinkit...studijos provincijoje lieka studijos provincijoje...._

Indija, Kinija ir Lietuva 2011-taisiais

Demokratinė Indija leidžia emigrantams iš Indijos turėti dvigubą pilietybę ir naudojasi emigrantų dažnais ir laisvais vizitais technologijos, patyrimo bei žinių įsigyjimui.

Komunistinė Kinija neleidžia kinų emigrantams turėti dvigubą pilietybę. Todėl technologijų pernešimas yra retesnis Kinijai, negu Indijai.

Pseudodemokratinė, o realiai komunizmą saujelei oligarchų sukūrusi, Lietuva elgiasi, kaip grynai komunistinė Kinija - draudžia emigrantams turėti du pasus. Tai netrukdo čiulbėti nesustojant apie mokslo slėnių kūrimą ir šviesią ateitį po dvidešimt metų (!). Juk melas ir propaganda buvo ir mūsų rusiškų komunistų-mokytojų stipriausia pusė. Nieko kito mes nemokam.

Kokioje supuvusioje baloje Lietuvos universitetai...

_A.Lašas. Ministras pervertino Lietuvos dėstytojus. II dalis: VGTU

2011 liepos mėn. 25 d. 13:24

Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.

Suabejojęs ministro teiginiais, pirmame straipsnyje rašiau apie gana ribotą TSPMI akademinį „svorį“ ne Lietuvoje. Dabar noriu pateikti kiek kitokį pavyzdį ir panagrinėti VGTU ir jos vadovybės schemas vystant akademinių publikacijų verslą.

Liepos pradžioje duodamas interviu Bernardinai.lt svetainei, VGTU rektorius Romualdas Ginevičius džiaugėsi, jog jo universitetas pasiekė „neeilinių laimėjimų mokslo žurnalų leidyboje“ ir VGTU leidžiamų žurnalų „citavimo indeksas itin aukštas (ir ne dėl „savicitavimo“).“ Taip pat jis piktinosi kritikais, kurie neva nepagrįstai niekina šiuos VGTU pasiekimus.

Apie ką gi čia kalba gerb. rektorius? Kad visiems skaitytojams būtų aiškiau, pradėkime nuo to, jog mokslinių straipsnių citavimo indeksas dažnai yra siejamas su straipsnių prestižu ir kokybe. Kuo daugiau straipsnis cituojamas, tuo jis ir jo autoriai tariamai įgyja didesnį mokslinį svorį bei matomumą akademinėje visuomenėje. Straipsnių cituojamumas didina ir konkretaus žurnalo prestižą.

Sudaroma sava leidinių erdvė, kuriuos redaguoja savi kolegos. Panaudodami savus studentų resursus, VGTU dėstytojai gausiai spausdinasi ir nesikuklindami cituoja pačius save ir vienas kitą.
Ainius Lašas
Veikiant tokiai akademinei logikai, kyla pagunda cituoti save patį skirtinguose moksliniuose straipsniuose ir tuo būdu dirbtinai išpūsti straipsnio ir savęs kaip mokslininko vertę. Nors viena ar kita savicitata retkarčiais yra neišvengiama dėl mokslinių darbų tęstinumo, masinis savicitavimas visada kelia rimtų įtarimų akademiniuose sluoksniuose.

VGTU rektorius neigia naudojantis savicitavimo triukus, tačiau ar iš tiesų taip yra? Pažiūrėkime iš arčiau, kaip veikia savipopuliarinimo schema gerb. Ginevičiaus vadovaujamame universitete.

Pradėkime nuo to fakto, jog VGTU leidžia devyniolika mokslinių žurnalų. Iš jų net tris redaguoja pats rektorius. Kitus tris – buvęs VGTU rektorius, o dabar katedros vedėjas Edmundas Zavadskas. Nors šis faktas savaime dar nieko nepasako, tačiau norėtųsi sužinoti daugiau apie tokių trilypių pozicijų finansinius privalumus. Asmeniškai pažįstu keletą mokslo žurnalų redaktorių ir jie, redaguodami vieną žurnalą, yra užsiėmę iki ausų. Apie tris – net kalbos nėra.

Net jei skirtingoms temoms taikomi tie patys tyrimo metodai, vis tiek sunku suprasti, kaip rektorius sugeba vadovauti universitetui, redaguoti tris žurnalus ir dar atlikti tiek mokslinių tyrimų. Greičiau peršasi mintis, jog VGTU dėstytojai ir doktorantai aiškiai suvokia, ką reikia užrašyti pirmu numeriu ir kodėl.
Ainius Lašas
Ši VGTU sukurta leidybinė erdvė suteikia gana unikalų šansą net tik cituoti savo paties darbus tariamai skirtinguose leidiniuose, bet ir „bendradarbiauti“ su kolegomis cituojant vienas kitą. Kaip tai veikia praktikoje? Kad nevarginčiau skaitytojų nesibaigiančiais skaičiais, pasirinkau kaip pavyzdį 2008 metus. Naudodomas „Google Scholar“ paiešką, kuri prieinama visiems interneto vartotojams, aptikau, jog tais metais rektorius išspausdino bent keturiolika mokslinių straipsnių. Visi straipsniai, išskyrus vieną, pasirodė VGTU leidžiamuose žurnaluose. Daugumoje iš jų, rektorius figūruoja kaip pirmasis autorius, o tai paprastai reiškia, jog jis turėjo įdėti daugiausia darbo ir pastangų ruošiant straipsnį.

Tiems, kurie žino mokslininkų virtuvės kasdienybę, toks metinis našumas skamba tiesiog fantastiškai. Be to įspūdingai atrodo ir rektoriaus straipsnių temų spektras - pradedant sienų izoliacija ir baigiant Lietuvos bankininkyste. Net jei skirtingoms temoms taikomi tie patys tyrimo metodai, vis tiek sunku suprasti, kaip rektorius sugeba vadovauti universitetui, redaguoti tris žurnalus ir dar atlikti tiek mokslinių tyrimų. Greičiau peršasi mintis, jog VGTU dėstytojai ir doktorantai aiškiai suvokia, ką reikia užrašyti pirmu numeriu ir kodėl.

O dabar pažiūrėkime, kaip veikia citavimo procesas. Akį užmetu į pirmą „Google“ paieškos išmestą straipsnį apie sienų izoliaciją. Jame cituojami 44 skirtingi šaltiniai. Iš jų 14 - pačio rektoriaus ankstesni darbai ir pranešimai. Prie to pridėkime devynis buvusio VGTU rektoriaus Edmundo Zavadsko straipsnius ir dar penkis kitų VGTU kolegų ir doktorantų tyrimus. Beje, beveik visi jie irgi buvo spausdinti VGTU leidžiamuose žurnaluose. Rezultatas: tiesioginės rektoriaus savicitatos sudaro trečdalį visų išvardintų šaltinių, o pridėjus dar kolegas – daugiau nei 60 procentų.

Na ir pabaigai paimkime tą patį straipsnį ir panagrinėkime, kas gi jį cituoja jau po išspausdinimo. Remiantis „Google“ paieškos duomenimis, šis straipsnis buvo cituojamas net 76 kartus! Tai iš tiesų įspūdingas rezultatas. Atrodytų, jog rektoriaus mokslinis darbas nusipelnė pasaulinio dėmesio ir pripažinimo. Tačiau absoliuti dauguma citatų yra iš tų pačių VGTU leidinių. Taip pat jau nestebina ir tai, jog pats Ginevičius ir jo kolegos gausiai cituoja šį straipsnį vėlesniuose darbuose.

Taigi, kaip matome, sudaroma sava leidinių erdvė, kuriuos redaguoja savi kolegos. Panaudodami savus studentų resursus, VGTU dėstytojai gausiai spausdinasi ir nesikuklindami cituoja pačius save ir vienas kitą. Tuo būdu keliamas savas ir kolegų prestižas, kuris, kaip įtariu, turi ir konkrečią finansinę išraišką. Tokiu būdu sukamas akademinių publikacijų verslas, kuris yra naudingas šios rinkos dalyviams, bet tik ne Lietuvos mokslui.

Jei būtent tokia „kokybe“ žavisi mūsų švietimo ir mokslo ministras, tada Lietuvos mokslo laukia labai liūdnos perspektyvos.

Autorius yra Jungtinių Tautų Universiteto mokslinis bendradarbis Tokijuje._

Kas tie oligarchai ir kaip su jais susidoroti?

Daugelis, įskaitant ir gerbiamąją Prezidentę, sako, kad Lietuvoje įsigaliojo oligarchai. Kaip jie atsiranda? Kas jie? Oligarchai yra maža mus valdanti žmonių grupelė.

Svarbiausi oligarchai yra iš užsieninių monopolijų, kurias įsileidžia mūsų valdžia, siekdama susilpninti rusų įtaką. Tos monopolijos tariamai ar tikrai nenori už dyką gadinti santykius su rusais, eidamos į Lietuvą, todėl išsidera monopolines sąlygas. Tai nelegalu pagal dabartinius Lietuvos ir ES įstatymus, bet postsovietiniame pasaulyje niekas nedrįsta su tokia tvarka dorotis. Neveltui iš mūsų tyčiojasi, vadindami su panieka drąsiais.

Mes, drąsuoliai, brangiau mokame už benziną, negu kitos Baltijos šalys, nes amerikiečiai išsiderėjo monopolines sąlygas, prieš priimdami dovaną - Mažeikių naftą. Dabar tomis sąlygomis naudojasi lenkai iš ORLEN.

Šiandien kuriama branduolinės jėgainės monopolija Ignalinoje duos eilę išskirtinių privilegijų japonams. Ir vėl bus tas pats: elektra taps brangiausia regione. Bet japonai sutiks neva tai kentėti rusų įtakos zonoje ir demonstruoti japoniškus sugebėjimą ar nesugebėjimą tvarkyti neišvengiamas avarijas atominėje elektrinėje.

Skandinavų bankai turi išskirtinę padėtį Lietuvos bankininkystėje. Pavyzdžiui, studentų paskolų sąlygos yra vergiškos net palyginus su kapitalizmo rojumi Jungtinėje Karalystėje. Ir tos paskolos Lietuvoje yra garantuotos valstybės. Bankams tai yra lengvas uždarbis be rizikos. Vargšai studentai.

Na o antraeiliai oligarchai prekiauja degtine ir kitomis panašiomis prekėmis. Jų liko nedaug. Jiems lengva suderinti kainas ir be susitarimo. Juos pastoviai seka antimonopolinės jėgos ir bando pagauti. Tai yra lengva, šiandien Lietuvoje vienintelė ir neefektyvi kova su monopolijomis.

Ar Rusija mums pavojinga? Be jokios abejonės. Bet ar verta pasiduoti tai baimei ir užleisti Lietuvoje monopolijų ir jų apmokamų profesionalių politikų kirmelyną, kai mes jau seniai esame NATO ir Europos Sąjungoje? Ne. Geriausias būdas kovoti su likusia Rusijos įtaka - susitvarkyti patiems Lietuvoje.

Jei atsiranda norinčių likti Tėvynėje ir išbandyti jėgas jos sutvarkyme, aš jiems padėsiu. Jei žmonės praranda pasitikėjimą tariama tvarka Lietuvoje ir vyksta padirbėti platesniame pasaulyje, aš juos paremsiu iš Lietuvos. Būkime kartu su tauta, kur ji bebūtų.

Kokie politikai verti pasitikėjimo? Ieškokime kartu. Pasitikėkime žmonėmis. Jie mato ir žino daug.

Kol mes rinksime politikus, kurie spekuliuoja mūsų patriotiniais jausmais ir aukoja tėviškę ant unikalios pasaulyje tariamos kovos su visais kaimynais aukuro, tol monopolijos plėš mus be bausmės ir gailesčio, kartu naikindamos tėviškės gamtą. Norite išsaugoti tautą ir gimtinę - vienykitės prieš daugumą šių dienų politikų. O oligarchai pasitrauks patys, jei praras išskirtines privilegijas.

Latviai imasi ir daro. Estai jau baigia. Nejaugi mes tikrai nieko negalim...

Pradedančiųjų studijas Lietuvoje pasirinkimas

_Populiariausios universitetų studijų programos tarp stojančiųjų (pirmu pageidavimu) ekonomika (Vilniaus universitetas (VU)), teisė (VU), medicina (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir VU) ir politikos mokslai (VU)._

Vis dar neturime supratimo Lietuvoje, ką pardavinėsime pasauliui net artimiausiais metais.

Todėl stojantieji renkasi tokias veiklos sritis. Būsimieji medikai tikisi nemokamai įsigyti specialybę ir, atsiradus galimybei, emigruoti prie keturis kartus didesnių atlyginimų bei geresnio gyvenimo. Ekonomikos bei politikos diplomų siekiantys norėtų tiesiog išsilaikyti arba patekti prie lovio. Lietuvoje nėra ekonomikos ir politikos. Tie, kurie dėsto šiuos mokslus, retai turi bent menkiausius straipsnius pasaulinio lygio moksliniuose leidiniuose.

Sprendžiant pagal elitinių mokyklų rezultatus, bent pusė pačių gabiausiųjų emigravo. Krizės audrose Lietuvos ekonomikos laivelis vis dar blaškosi nevairuojamas.

Kas dar nori austriško skandalo aptarimo?

Prašom. Vienintelis specialistas, kuris galėjo tinkamai surašyti austrams popierius, išėjo dirbti į advokatų kontorą. Popieriai buvo surašyti netinkamai. Europinis arešto orderis Austrijoje netiko.

Ar tai sutrukdė mūsų viršūnėlėms išstatyti Lietuvą pajuokai ir kelti triukšmą? Ne. Kodėl? Nes viskas, ką mūsų viršūnėlės daro, yra skirta jų mažo lietuviško elektorato mobilizavimui. Tam atiduodama Mažeikių nafta. Tam statoma atominė elektrinė. Tam naikinama lenkų mažuma Vilnijoje. Žala Lietuvai neturi reikšmės mūsų elitui.

Kam mums toks elitas?

Branduolinės atliekos ir mes

ES Ministrų Taryba patvirtino naujas radioaktyvių atliekų tvarkymo taisykles, pagal kurias atliekų bus galima atsikratyti šalyse, nepriklausančiose ES, turint omeny pirmoje eilėje didžiulę Rusijos teritoriją.

Sveikinu gerbiamąjį A.Kubilių pasiekus absoliučią energetinę nepriklausomybę: dabar mes ir mūsų palikuonių tolimiausi palikuonys brangiai mokėsime Rusijai visą mūsų gyvenimą už mūsų branduolinių atliekų saugojimą.

Kas galite išvažiuoti - išvažiuokite dabar. Likusieji mokykitės saugiai deginti balanas.

Minios teismas

Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, smerkiant austrus, yra barbariškas Linčo teismas, kai teisia minia gatvėje. Gėda. Neturim demokratijos, o turim minios despotiją. Išsigandusi minia ir atominę elektrinę ir kitas monopolijas tėviškėn įsileidžia.

Gal nustokime užsiiminėti kvaila žemę teršiančia politika? Norite paversti šalį branduoline dykuma?

Prokuratūra nesugeba net popierių surašyti. Alkana minia degina žvakutes gatvėje ir ieško, kam sudraskyti gerklę. Kad pakenkti rusams, davatkos ruošiasi pavojingiausius branduolinius niekalus, kurie netiko Japonijai, vežti į Lietuvą.

Gerai daro, kas palieka šį nelaimių prispaustą žemės lopinėlį.

Šioje diskusijoje, kaip vandens lašelyje,atsispindi, kodėl mūsų tautiečiai bėga iš Lietuvos. Mažumos nuomonės niekinimas, grupinis ribotas mąstymas, nepagarba taisyklėms - jūs pretenduojate vadintis demokratija...

Paskelbkim prekinę nepriklausomybę nuo Kinijos komunistų

Na va. Mes su tuo išprotėjusiu gruzinu Saakašvili vos karo su rusais nepradėjom. Adamkus lakstė, net tapkės švilpė. O europiečiai mus išdavė. Jie per Rusiją karo krovinius į Afganistaną veža. Jei mes turėtume tiek pinigų, tai paskelbtume energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir prekinę nepriklausomybę nuo komunistinės Kinijos. Komunistai juk mus tiek alino prieš dvidešimt metų. O europiečiai juk viską perka iš Kinijos komunistų. Turėtų mokytis iš mūsų ir taip pat paskelbti prekinę nepriklausomybę nuo kinų, kaip mes skelbiame energetinę nepriklausomybę nuo rusų.

Austrai mus ypač išdavė. Jie elgiasi visai, kaip mes, nes politikai, o ne teismai, nusprendžia, ką pagauti, o ką paleisti. Ir politikai tokie pat, kaip mūsų, niekam tikę, rusams ir lenkams pataikauja.

Bėda. Visi išduoda, ramybės neduoda. Ir bulvės nelabai skanios.

Meilė dviems apelsinams

Gerbiamos Prezidentės patarėjai kužda jai, kad galima mylėti tik vieną pasą. Jei mylėsite du, tai bus svetimoteriavimas.

Tuo tarpu lenkai dažnai turi du pasus ir geriau gyvena.

Suvienykime tautą išbandymų akivaizdoje. Skubiai taisykime pilietybės atiminėjimo tvarką.

Latvijos prezidentas pakartojo: šalis neturi pinigų Visagino AE projektui

Lietuva irgi neturi pinigų.

Bet mes, lietuviai, dar turime truputėlį pasidėję juodai dienai.

A.Kubilius žino, kaip tuos mūsų pinigus atimti. Tai ir yra visas skirtumas tarp Lietuvos bei Latvijos atominės statybos atveju.

Tikrai, sprendžiant iš to, kas išėjo su Mažeikių nafta, elektra brangs ir bus brangiausia regione. Statome ne ūkiui, statome lesyklėlę politikams.

Perdirbti atomines atliekas neleidžiama, nes tai lengvai gali pavirsti branduolinės ginkluotės gamyba. Tų atliekų saugojimas tūkstančius metų yra brangus ir pavojingas. Fukušimoje atliekų saugyklos pridarė daug bėdos.

Nesu investavęs į neiškastiniu kuru paremtą energetiką. Bet domiuosi ja. Žinau, kad Vokietija yra toliausiai pažengusi tokios energetikos diegime į ekonomiką, ir kad vokiečių darbai atpigina tas technologijas visiems.

Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, smerkiant austrus, yra barbariškas Linčo teismas, kai teisia minia gatvėje. Gėda. Neturim demokratijos, o turim minios despotiją. Išsigandusi minia ir atominę elektrinę ir kitas monopolijas tėviškėn įsileidžia.

Gal nustokime užsiiminėti kvaila žemę teršiančia politika? Gal pradėkime dirbti rimtai?

Kam reikalinga energetinė nepriklausomybė?

Sutinku, kad bandymai pakenkti rusams yra tik spektaklis. Tikisi vargšeliai, kad garsiai šaukdami apie rusų pavojų, vėl sukurs naują monopoliją ir pateks valdžion.

Nesupranta, kad ekonomika ir emigracija yra dabar pagrindinės žmonių problemos. Kiek atominės statyba suformuoja naują nelegalią monopoliją, pakenkia ekonomikai ir pagreitina emigraciją, tiek už tai tenka atsakyti valdantiesiems. Jokie riksmai, kad rusai ateina jau nebepadeda. Mes dabar NATO. Rėkavimas apie rusus darosi įkyrus.

Dėl skalūnų dujų tariamasi su JAV kompanija „Chevron“

Išpilant aplinkoje vandenį, naudotą skalūninėms dujoms išgauti, nudžiūsta medžiai. Ar mes norime paversti gimtinę dykuma?

Pramonininkai: ekonomika vėl stoja

Tai ko tyli A.Kubilius, keičiantis pasaulio ekonomikos vadovėlius Lietuvos pavyzdžiu? Kas čia? Švytuoklės svyravimai? O prieš Seimo rinkimus švytuoklė nupuls ant žemės? Ar tai fizika, ar ekonomika?

Kas privalo emigruoti

Beveik visą laiką kalbu tokiems, koks esu pats: geriausias mokinys mokykloje, geriausias studentas kurse, išsilavinęs ir pasiturintis verslininkas. Bet reikia atkreipti dėmesį ir į likusius. Jie nemažiau svarbūs tautos išlikimui negu mes. Kam iš jų Lietuvoje dar galima kentėti? Kam jau reikia prašytis darbo ar net prieglobsčio svetur?

Jei mažiau negu penktadalį jūsų maisto kalorijų sudaro kas nors kita negu pagrindinai krakmolas (bulvės, kruopos, duona), tai jūsų šeima nepakankamai gali skirti lėšų maistui. Kenkiate jūsų ir jūsų artimųjų sveikatai. Reikia dingti iš čia. Bent laikinai.

Pilnai sutinku su redakcijos nuomone

Viename iš Lietuvos dienraščių trumpai aprašytas Lietuvos studijų sistemos krachas. Šios mintys vertos d4mesio:

_"Respublikos" redakcijos skiltis
Švietimo strategija - prištampuoti beverčių diplomų (8)
2011 liepos mėn. 07 d. 10:26:23
Švietimo strategija - prištampuoti beverčių diplomų

Ką veiksi baigęs mokyklą? Stosiu į aukštąją. Ką veiksi baigęs aukštąją? Emigruosiu. Draugai laukia Londone.

Pagal tokį gyvenimo scenarijų dabar gyvena dauguma Lietuvos jaunimo. Gal gerai, kad pagal tokį? Bent ne iškart išvažiuoja. Vos baigę mokyklą. Pabūna, pasimoko, sulaukia diplomo. Lietuvoje dažnai beverčio, nes įgytų žinių nėra kur pritaikyti. Nebent įsidarbinti šluotos vadybininku. Ar kastuvo politologu. Tačiau ir šios vietos užimtos. Gatvių šlavėjais padirbėja darbo biržų bedarbiai.

Valstybėje nėra jokios strategijos, kokių sričių specialistų prireiks artimiausioje ateityje. Tarkim, po 5 metų. Kur derėtų nukreipti studijuojančio jaunimo srautus. Kokios bus plėtojamos pramonės šakos. Kokios bendrovės ir įstaigos jaunuosius specialistus susirinks. Turint strategiją būtų galima sustabdyti bent dalį iš Lietuvos emigruojančio jaunimo. Bet su jaunais žmonėmis žaidžiama ruletė „švietimas“. Apsišviesk, gauk diplomą ir dink. Nesuk valstybei galvos. Jei pavyks, įsidarbinsi pagal specialybę. Jei ne, įrėminsi diplomą ir plušėsi bare. Galbūt Palangoje, o galbūt Dubline.

Net nebūnant futuristu ir dabar aišku, kad senstančiai visuomenei prireiks medikų ir slaugytojų. Kol galutinai nenusens, prireiks šiek tiek pedagogų. Vėliau juos bus galima perkvalifikuoti į trečiojo amžiaus universitetų dėstytojus. Sprendžiant iš glamūrinių žurnaliukų, prireiks būrėjų, makiažo meistrų, juokdarių, įvaizdžio kūrėjų ir asmens vadybininkų. Tačiau būrėjų ir makiažo meistrų mūsų universitetai neruošia. Ir neruoš. Nenusipigins. Asmens vadybininko specialybės taip pat nėra. Su „elitu“ pluša savamoksliai.

Futuristiškai mąstant, valstybė štampuoja inžinierius, nors teks juos perkvalifikuoti į batų ar odinės galanterijos taisytojus. Arba santechnikus. Nes šios profesijos paklausesnės.

Universitetai, aišku, be darbo neliks. Jei reikės, susijungs. Mokys studentus, atvykusius iš trečiųjų šalių. Kad Lietuvoje dar likusios lietuvaitės nepritrūktų egzotiškų jaunikių. Tačiau kaip jaustis lietuviui jaunuoliui, kai jis iš esmės mokosi ne tam, kad ateityje Lietuvoje galėtų savo žinias realizuoti, bet tik dėl diplomo. Pirma, tokią psichologiją formuoja valdžia, neturinti švietimo strategijos. Antra, tokią psichologiją pasigauna snobizmas. Diplomo neturėti yra neprestižiška. Diplomas - kaip firminis skudurėlis. Jei ne - esi „daunas“. Snobiška tendencija jau pastebima. Jei abiturientai nepatenka į norimą specialybę, stoja į priešingą. Jokiu būdu nelaukia kitų metų.

Taip nuvertinamas švietimas. Nes niekas neinvestuoja į traktorių iš anksto nutaręs, kad šis traktorius niekada nevažiuos. Tik mūsų valstybė taip džiaugsmingai investuoja. Jau kelis dešimtmečius. Tik švietimo ir mokslo ministrai keičiasi. Ruošiame specialistus gamykloms, kurios jau seniai privatizuotos, ištratintos ir išnykusios. Virtusios aikštėmis, sandėliais, o pačios išskridusios į dausas. Su visomis kadaise dūzgusiomis staklėmis. O kas mums? O mes toliau štampuojame. Niekam nereikalingus technologus, cechų meistrus, inžinierius._

Kam Lietuvoje gyventi gera?

Yra Lietuvoje žmonių, kuriems viskas gerai. Paklausinėji, sužinai, kad vagia. Emigrantams gi aiškina, kad, girdi, nemokate gyventi.

Rusijoje irgi visi iš visų vagia. Bet ten yra iškastinis kuras. Yra ką vogti. Lietuvoje tokie žaidimai ilgai vykti negali. Karusėlė jau stoja. Žmonės nėra kvaili. Matydami vagysčių mastą,pasitraukia į tas šalis, kur yra tvarka.

Vagys, rėkiantys apie Rusijos pavojų, jūs jau nusibodote kiekvienam.

Rusijoje vagia vienas iš kito, o jūs Lietuvoje - iš mūsų visų.

Skalūninės dujos - netikras auksas?

„The New York Times“: skalūninių dujų išgavimas gali būti ne toks naudingas, kaip žadama. Anot dienraščio, skalūninių dujų nauda gali būti sąmoningai išpūsta, o jų gavyba, priešingai pažadams, esą nebus nei pigi, nei paprasta. Šis dujų gamybos metodas yra naujas. Didžiausa apgavystė slypi tame, kad niekas nežino, kiek apsimokės toks naujas gręžimo būdas, bet daugelis vilioja naivius investuotojus ir iš to gyvena. Tuo tarpu daugelis išgręžtų šulinių stabiliai mažina išgaunamų dujų kiekį. Tai gali būti dar viena piramidė kvailiams.

Vargšai Sekmokas su Kubiliumi. Nieko, egzistuoja dar geresnė jų vizija Lietuvai. Jūros vandenyje yra ištirpusių aukso druskų. Naudodamiesi rusų dujomis, elektra bei uranu, mes tą vandenį garinsime, auksą susirinksime. Gaminsime auksinius šovinius. Iššaudysime visą Rusiją. Kas sakė, kad šėtonui reikia tik sidabrinių kulkų? Lietuvoje prasidės aukso amžius. Emigrantai grįš namo. Mes juos apuostysime. Jei kurio kvapas nepatiks, lietuviško paso neatiduosime. Bus mūsų vergas, plaus auksinius tualetus.

Kas sakė, kad lietuvis negali būti vergas Lietuvoje? Kas sakė, kad iš lietuvių negalima atiminėti Lietuvos pilietybę ir kitas žmogaus teises...

Pirmiausia reikalaukite išardyti vagių lizdus

Vyriausybė vėl rūpinasi valdančiojo sluoksnelio giminių Sekundės tipo apgavikiškais verslais, ruošdama įstatymus dėl papildomo pensijų kaupimo. Dabar siūlomas modelis yra susiūtas baltais siūlais: 2 o vėliau ir daugiau proc. būtų pervedami iš „Sodros“.

Tie 2 proc., kurie būtų pervedami iš „Sodros“, - tai badaujančių dabartinių pensininkų apiplėšinėjimas, nes būtent dabartiniams pensininkams yra skirti tie pinigai pagal veikiantį visose normaliose šalyse socialinio draudimo modelį. Gėda skriausti ištikimiausius jūsų rinkėjus.

Norėdami pamaloninti savo gimines fonduose, valdantieji leidžia išsimokėti kiekvienais metais didžiules sumas už fondų valdymą. Todėl naivūs darbuotojai yra suvaromi į Sekundžių tipo avantiūras ir taip pat nieko negaus ateityje, kuriai kaupia. Norite uždirbti pensijai - pirmiausia reikalaukite išardyti vagių lizdus.

Kaip prikelti Tėvynę

Reikia organizuotis mums, Lietuvos verslininkams, kad apginti verslus nuo užsienio monopolijų neteisėto monopolinio plėšikavimo Lietuvoje.

Reikia kurti stiprias profsąjungas ir lietuvišką verslą bei tas profsąjungas atstovaujančią partiją, kad Lietuvos valdymas vėl būtų Lietuvos gyventojų rankose.

Šalin parsidavusius užsieniui konservatorius ir socdemus.

Lietuvoje blogiau, negu Graikijoje.

Taip, Lietuvoje nėra stiprių profsąjungų. Andriaus Kubiliaus vyriausybė laisvai atiduoda monopolijų privilegijas užsieniečiams, neva tai, kad rusams būtų liūdniau. Todėl lietuviški verslai neišsilaiko konkurencijoje su kaimynais.

Todėl mūsų žmonės nemato šansų išsiderėti padorius atlyginimus ir masiškai palieka šalį. Nyksta dar viena laisvės sala Rusijos pašonėje. Rusai stebisi kylančia suirute lietuvių žemėje ir šaiposi.

Aptariame Mažeikių naftos privatizavimą su kubiliniu

Tai mes mokame už degalus brangiausiai regione, ar ne? Jei taip, tai kaip tai atsiliepia lietuviškam verslui? Jei paskatina bankrotus, tai kaip tai prisideda prie emigracijos didinimo?

Kai jaunimas išvažiuos, kas jums mokės atlyginimus ir pensijas?

Kalbėkime apie tai, kas jums svarbiausia. Kam prisiminti, kad tuometinis konservatorių ministras, prisidėjęs prie sutarties su JAV kompanija sudarymo, S.Kaktys brangiai išnuomavo nuosavą namą amerikiečiams Mažeikiuose? Tai S.Kakčio problema ir jo partijos problema. Mes turime savų problemų.

Tikrasis lietuvių tautos naikintojas

Andrius Kubilius, prisidengdamas prieš rusus nukreipta propaganda, atiduoda tarptautinėms monopolijoms naikinti Lietuvos ūkį. Tokiu būdu jis nušluoja nuo žemės paviršiaus šio ūkio pagrindą - vietinius verslus, skatindamas emigraciją ir bedarbystę. Štai įrodymas:

_Paskui Andrių Kubilių daugiau nei dešimtmetį velkasi šleifas: „Aš pardaviau „Mažeikių naftą“ amerikiečių „Williams“ kompanijai.“

Būtent jis 1999 m. spalio 29 d. pasirašė sutartį, pagal kurią 33 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų už 75 mln. JAV dolerių perėjo „Williams International Company“ žinion.

Ši kompanija, o vėliau Rusijos „Jukos“ koncernas bei lenkiškasis „PKN Orlen“ įgijo teisę šeimininkauti Lietuvos naftos sektoriuje. Nepaisant to, kad „Mažeikių nafta“ yra didžiausia naftos perdirbimo kompanija Baltijos šalyse, vairuotojai už degalus moka brangiausiai iš visų.

Šiais mėnesiais visuomenei ruošiama dar viena A.Kubiliaus „staigmena“. Jau net ekspertai atvirai kritikuoja Vyriausybę, kuri, atrodo, branduolinės jėgainės investuotojui parduos visą Lietuvos elektros energijos sektorių, o šalis taps dar labiau energetiškai suvaržyta nei bet kada iki šiol... Investuotojui gali būti pažadėta, kad ilgus dešimtmečius iš Visagino AE bus perkama elektros energija ne mažiau kaip po 20–28 centus už kilovatvalandę. (1)._

Graži svajonė sumažinti Rusijos įtaką mūsų ekonomikai. Bet atiminėti iš Lietuvos žmonių, atidavinėti tuos pinigus (monopolijos viršpelnį) japonams (už elektrą), amerikiečiams ir lenkams (už degalus), skandinavams (už bankų paslaugas) yra ir kvaila, ir pragaištinga. Kodėl Kubilius taip daro? Kad įvilioti kitų kraštų monopolijas į Rusijos pasienio zonoje esančią Lietuvą. Deja, nuo tokios politikos emigracija tik didėja. Galų gale suirutės Lietuvoje alsavimą pradeda jausti ir Kubiliaus padlaižiai Vilniuje.

Ar galime susitelkti mirtino pavojaus tautai akimirką?

1. Rizikuojame prarasti energetinę nepriklausomybę. Gediminas Stanišauskas, „Valstiečių laikraštis“

Ką rinkti?

Sakiau jums per praeitus Seimo rinkimus, kad rinktumėte, ką norite, tik ne visąžinius kvailius kubilinius. Nieko nėra baisiau už visąžinį durnių be stabdžių prie valstybės vairo.

Dabar gi vadovėliuose bus parašyta, kad A.Kubilius anksčiau ir žiauriau pradėjo doroti deficitą, negu kitų valstybių vadovai, kvailai ir negrįžtamai mokesčiais užverždamas ekonomiką. Todėl gavome rekordinį Europos Sąjungoje nedarbą, nepataisomą smulkaus verslo bankrutavimą bei gabaus jaunimo ir specialistų emigraciją, po kurios Lietuvos valstybės egzistavimas tapo nebeįmanomas.

Vienybė

Ekonominė katastrofa Lietuvoje, vienas didžiausių nedarbo lygių Europos Sąjungoje, verslų bankrotai ir ubagiški, badauti verčiantys, atlyginimai dabar išvaro iš Lietuvos dar daugiau gabiausių, darbščiausių, intelektualiausių žmonių.

Laikas gerbiamai Prezidentei ištaisyti klaidą, susitaikyti su svetur dirbančiais, paraginti priimti Seime įstatymą, kuris sustabdytų pilietybės atiminėjimą. Patarėjai, kurie įpiršo mūsų valdantiesiems pilietybės atiminėjimo idėją, yra persunkti seno sovietinio raugo, troškimo bausti išvykstančius pačiomis didžiausiomis bausmėmis. Tai pagreitina mūsų mažos tautos išnykimą. Tautai būtina vienybė šio lemtingo išbandymo metu.

Mūsų sukurta valstybė puikiai apsieina be lietuvių tautos.

Keletas užsilikusių nuo tarybinių laikų migrantų perveda užsilikusiais nuo tarybinių laikų aparatais Rusijos energiją ir žaliavas į naftos produktus ir trašas. Tai pelningai parduodama atsigaunančioms užsienio ekonomikoms. Iš gautų mokesčių keliami seimūnų atlyginimai.

Ko jūs laukiat? Važiuokit į užsienį, užsidirbkit ir gyvenkit. Čia jūs jau niekam nereikalingi.

D. Grybauskaitė: nesitikėkime ES paramos AE statyboms

Galų gale aišku. Uždarys mus į rezervatą, vadinamą nepriklausoma energetika, ir mes iki gyvenimo pabaigos mokėsime didžiules kainas už elektrą, kad užsieniečiams apsimokėtų ši avantiūra su atomu.

Ką vogsime dabar: V. Landsbergis teigia, jog Lietuvai paskelbtas psichologinis branduolinis karas

Kiekvieną kartą, kai skaitau sustiprintą antirusišką ar antilenkišką propagandą, žinau, jog ir vėl, rėkdami, kad laikytume vagį, valdantieji ruošiasi ką nors stambaus pavogti iš Lietuvos žmonių.

Ką pavogs dabar? Švarų vandenį, bandydami chemikalais išspausti iš Tėvynės žemės dujas? Dar pabranginti dujas, įsteigdami monopoliją tų dujų išgavimui? Gryną orą, užteršdami jį radiacija? Galimybę rinkos kaina pigiau nusipirkti elektrą, užkraudami dar vieną monopoliją? Galimybę gauti pensijas senatvėje, padarydami pensijinį amžių vėlesniu, negu dirbančiojo mirtis?

Nejaugi jie visa tai spės?

65 metų pensinį amžių abiem lytims planuojama pasiekti 2026 metais.

Kaime vyrai gali tikėtis išgyventi vidutiniškai iki 65,9 metų.

Ką tik kubilinis iš vyriausybės per radiją pasakė, kad jei žmogus numirė, tai jo dirbti neversime. Koks rūpestis...

Gal jau nustokite balsuoti už Kubilių?

Iš kur atsiranda sunkią ligą sukeliančios E. coli bakterijos?

Ispanijos agurkų augintojai prarado dešimtis milijonų eurų, kai buvo neteisingai apkaltinti užkrėstų agurkų pardavinėjamu. Panašiai nekaltai nukentėjo ir salotoms skirtų pupelių daigų augintojas Vokietijoje. Per keturias savaites nuo šių bakterijų sukeltos ligos protrūkio pradžios susirgo tūkstantis septyni šimtai trisdešimt žmonių, daugiausiai apie Hamburgo uostą Vokietijoje. Iš jų net 520 turėjo rimčiausią ligos komplikaciją, vadinamą ūmiu inkstų nepakankamumu. Aštuoniolika žmonių mirė.

Daug šių neretai pavojingų bakterijų gyvena grūdais šeriamų karvių žarnyne. Iš ten jos patenka į jautieną bei daržoves, ypač dažnai žmonės užsikrečia nuo špinatų bei salotų. Ligos su epicentru Hamburge sukelėjas turi neįprastai ilgą inkubacinį periodą - net iki dvylikos dienų nepastebimi jokie ligos požymiai. Todėl konkretus šių bakterijų kelias ant vartotojų stalo šiuo atveju taip sunkiai išsiaiškinamas.

Šeši E. coli bakterijos štamai dažniausiai sukelia tokias ligas. Grūdais šeriamos sveikos karvės pastoviai gauna nedidelį antibiotikų kiekį, kad nesusirgtų nuo šios neįprastos karvėms dietos.Todėl šios bakterijos įgauna dar atsparumą antibiotikams.

Paprasčiausias būdas apsisaugoti ligos protrūkio metu - valgyti ne žemesnėje negu 71°C temperatūroje apdorotą maistą, tinkamai plauti rankas ir indus. Ir valstybės lygiu įmanomos kovos su šia liga priemonės. Verta kruopščiau produktus tirti, uždraudžiant pardavinėti maistą , kuriame randami tie toksiški E. coli štamai. Galima stengtis sunažinti galimybę apkrėsti mėsą skerdyklose, daržoves laukuose, ar užterštu vandeniu, bei kitokio paruošimo prekybai metu. Reikėtų plačiau panaudoti Danijos patirtį, kai ūkininkai padidina šieno kiekį karvių pašare, sumažindami E. coli bakterijų skaičių tų karvių žarnyne, bei nustodami duoti antibiotikus sveikiems galvijams. Dauguma šių priemonių šiek tiek pabrangina daržoves, mėsą bei pieno produktus, bet daro mūsų stalo gėrybes saugesnėmis.

Mykolas Drunga: Europos ūkio politiką veda „skausmo brigada“

Puiki apžvalga. Ir, kadangi visas A.Kubiliaus išgirtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas yra paremtas tik eksportu, sunkumai Vakaruose tiesiogiai atsilieps Lietuvos ūkiui. Gerai padarys tie, kurie sustiprins savo atsargas.

Mūsų laukia duobėtas kelias geriausiu atveju. Blogiausiu - grįšime atgal į recesiją.

Progresiniai

Iš Lietuvos važiuoja ne specialistai, kurie yra gerai apmokami, įsitvirtinę Lietuvoje ir pilnai patenkinę visus šeimos poreikius. Važiuoja gabus jaunimas, nes valstybei neužtenka finansų tą jaunimą paremti. Todėl progresiniai mokesčiai tik sumažins emigraciją.

Tai,kad ministras G.Steponavičius taip aštriai pasisako prieš progresinius mokesčius, parodo jo nesubrendimą valdymui. Kas trukdo atstatydinti šį ministrą, tas daug pakenkia Lietuvai, sustiprindamas tautos naikinimą ir ūkio griovimą.

Afrika, Lietuva ir Vokietija: kaip judėsime į priekį

Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokietija vysto vandenilio gamybą, naudojant saulės ir vėjo energiją. Tas vandenilis ir yra pagrindinės energijos atsargos. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta.

Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose.

V.Landsbergio duomenimis Rusijos strateginiuose planuose yra idėja karo atveju sunaikinti tikslesnio pataikymo raketa Ignalinos elektrinę, užteršiant radiacija žymią Lietuvos teritorijos dalį. Vykime iš valdžios tuos, kurie didina Lietuvos strateginį pažeidžiamumą, parsiduodami japonų monopolijai.

O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų.

Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija?

Atominės elektrinės projektas Lietuvoje tampa ne vien komerciniu, tačiau ir politiniu, nukreiptu prieš Rusiją ir Lukošenko. Ar apsimoka mums tokia brangiai kainuojanti politika? Ar pajėgūs mes ja užsiimti?


Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.

JAV ir Japonijos bendrovės nori statyti mums atominę elektrinę

Puikus pozityvas, gera žinia. Nerasi kompanijų su geriau įrodytais sugebėjimais užtikrinti saugumą. Būtent JAV ir dar Japonijos. Ar ilgai ieškojote?

Dabar iš Lietuvos emigruos ne tik norintys uždirbti ir užtikrinti normalų gyvenimą, bet ir susirūpinę savo vaikų saugumu. Sveikinu.

Lietuva potencialiai bankrutuoti galinčių šalių reitinge – 14-ta

Vis ieškojimas kaltų. Kaip drįsta emigrantai negrįžti namo ir nemirti kartu su mumis nuo skurdo? Ir vėl propaganda. Tik dažniau atlikime Kumbaja, tik daugiau bendruomenių, nevalstybinių organizacijų, linksmumo spaudoje ir viskas bus gerai. Linksminkimės maro metu.

Tuo tarpu visi esame kalti. Kalčiausi esame mes čia, Lietuvoje. Išsirinkome tik žmones, kurių vizija yra Lietuva be lietuvių. Aiškiausiai tai išsako Kubilius, bet Grybauskaitė ir Seimas jį palaiko. Štai trumpas tos vizijos aprašymas:

Lietuva bankrutuoti? Niekada. Jūs, į gaublį žiūrėdami, bambą matėt? Tai Lietuva. Mes patekome į vadovėlius, susidorodami su krize. Mes padarysim Silikoninį slėnį. Tai tokia vieta, kur lietuviams gyventi yra pernelyg brangu. Čia susitinka Indijos programistų vadovai su Vokietijos finansininkais. Tais pačiais, kuriems darbovietė organizuoja orgijas su prostitutėmis vietoj atlyginimo pinigais. O darbo žmonės atvažiuoja autobusais iš Lenkijos. Mes per dvidešimt metų tą Silikoninį slėnį pastatysim. Mes per dvidešimt metų komunizmą pastatysim... Oi ne, čia ne mes, čia Chruščiovas iš mūsų vaikystės.

Lietuvių gimstamumas

Suminis gimstamumo rodiklis yra vidutinis skaičius gyvų vaikų, kuriuos moteris pagimdo per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį. 2010 m. Lietuvoje jis buvo 1,55.

Didžiausias Europos suminis gimstamumo rodiklis 2009 m. buvo Airijoje (2,07), Prancūzijoje (2,00).

Ką airiai ir prancūzai daro teisingai? Nemokamas aukštasis išsilavinimas? Nekeliami pernelyg aukšti reikalavimai moterims būti idealiomis tarnaitėmis šeimoje? Kas dar?

A. Kubilius: pateikti dažno sekimo duomenys stebina

Retas atvejis, kai sutinku su A.Kubilium. Jei mes nežinome, kiek turime sekimo atvejų, tai kaip mes sužinosime, kas naudojasi tų sekimų informacija.

Nėra nieko svarbiau žvalgyboje už pinigus. O vargingoje Lietuvoje - tuo labiau. Kas daugiau sumokės, tas daugiau informacijos turi. Kad kaimyninės šalys gali nukreipti didesnius pinigų srautus žvalgybai, tuo niekas neabejoja.

Sekame, sekame, o po to suaugę žmonės per langus iškrenta.

Skalūninių dujų gavybos entuziastų pasiteisinimas

Kai kurie iš tų entuziastų primena, kad skalūnai Lietuvoje yra nuo maždaug 1800m iki 2000m gylio... hidroplėšymas nebaisiausia...

Gerai, kad platinate žinias, kas dedasi giliai žemėje. Bet įdomiau, kas dedasi žemės paviršiuje. Turtingesnės ir protingesnės bendruomenės (Niujorko valstija Amerikoje, Prancūzija Europoje) supranta, kad būna avarijos, kad tas vanduo susimaišo, ir atgal iš to vandens teršalų nebepaimsi. Biedni ir kvaili Lietuvos vadovai reikalauja tų dujų, dar gerai nesupratę, kas tai yra.

Pasižiūrėkime, kas darosi Lietuvoje. Žmonėms neduoda ramybės Kubiliaus ir Pakso sėkmė su Mažeikių nafta. Kubilius atidavė veltui įmonę, mus baidydamas rusais. Jis užtikrino tokį finansavimą jo niekingai partijai, kad galų gale tapo premjeru. O Paksas pasinaudojo mūsų pasipiktinimu, trenkė durimis, atsisakė dalyvauti machinacijoje, ir tapo Prezidentu. Todėl šlamštas (Leo.lt, Ignalinos atominė, skalūninės dujos) plaukia į mūsų pusę galingais nemunais, kaip niekur pasaulyje.

Ar aš galiu apie tai tylėti? Galiu. Esu pakankamai turtingas, išvešiu saviškius į švaresnę vietą. Bet visų, kurie man brangūs, kuriems bent esu dėkingas, išvežti negaliu.

Lietuvos verslininkams

Savo kailiu žinau, kaip jums sunku, kiek brangiai kainuoja kiekviena klaida.

Bet reikia žiūrėti tiesai į akis. Nesugebam. Po viso emigracijos potvynio bedarbystės lygis Lietuvoje yra nerėgėtai aukštas. Esame čempionai, tarp trijų aukščiausią bedarbystės lygį turinčių šalių Europos Sąjungoje, nukraujuodami kiekvieną dieną didžiulę išvykstančių iš šalies piliečių dalį.

Laikas apsivalymui. Kas neišgali mokėti normalaus minimalaus atlyginimo, be kurio dirbantieji nepragyvena, tam ne vieta Lietuvos verslininkų tarpe. Viso gero. Laikas nukirsti supuvusį medį, kad likęs sveikas vėl pradėtų augti. Nėra jums daugiau politinio palaikymo šiuo klausimu visuomenėje.

Kas gimdys Lietuvoje?

Paklauskime ministrą Steponavičių, kodėl emigracija greitėja, tuo tarpu gimdymų mažiau, negu mirčių. Krepšelių sistema negarantuoja universiteto baigimo net gabiems, jei jie konkuruoja su daugeliu.

Jeigu padarome aukštąjį mokslą sunkiai prieinamu, o darbą be aukštojo sunku gauti, tai kas norės Lietuvoje turėti nors keletą vaikų?

Daugiau apie senųjų LDK didikų giminių likimus

Prof. Rimvydas Petrauskas aiškiai išdėsto svarbų mūsų istorijos klausimą trumpame populiariame straipsnelyje [1]. Deja, pagrindiniai faktoriai mūsų didikų giminių likimuose lieka nenušviesti.

Didikai nesugebėjo pasinaudoti europinės kultūros ir mūsų protėvių sunkaus darbo vaisiais ir atsispirti suirutei regione, kurią kurstė ir tebekursto daugiausia Švedija, Vokietija bei Rusija. Na ir ultranacionalistinis, galų gale atvirai fašistinis, perversmas, sukūręs tarpukario Lietuvą, galutinai sunaikino mūsų krašto didikų luomą. Jis atvedė į valdžią žmones, neturinčius jokio supratimo apie deramą vidaus ir užsienio politiką, apie sugebėjimą bent pabandyti ginklu apginti gimtinę. Tą patį atkūrėme ir Sąjūdžio dienomis.

Lietuvoje jau seniai nebėra žmonių, tinkamų valstybės valdymui, sugebančių globoti mažumas, derinti atskirų grupių bei giminių interesus, suvienyti piliečius bendriems žygiams, skleisti ir remti katalikybę bei europinę kultūrą, atsispirti destrukcijai iš išorės, apginti mūsų interesus išoriniame pasaulyje ir saugoti kraštą nuo ginkluoto užpuolimo. Krizių prispautame pasaulyje tokią betvarkę toliau toleruoti negalima.

1. Senųjų LDK didikų giminių likimai. Prof. Rimvydas Petrauskas, VU Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedra, „Spectrum“

Kubilius liko kubilinių pirmininku

Kubilinių partija atsiskleidė visu grožiu. Ji ir apkvaitusi nuo valdžios. Tai rodo Kubiliui skirti balsai. Bet partija kartu ir davatkiška. Tai rodo daug balsų, tekusių Degutienei.

Skurdo spiralė ir valdžia

_Tačiau kvalifikuotos darbo jėgos net iš trečiųjų šalių nepritrauksime – per menkas mūsų gyvenimo lygis[1]._

Sutinku su SEB banko vyriausiąja analitikės Vilijos Tauraitės patarimu,kad nebelauktume specialistų iš užsienio. Kaip mes galime konkuruoti dėl pakankamo gerų specialistų skaičiaus, būdami tokie vargo nualinti. Patekome į skurdo spiralę. Kuo prasčiau gyvename, tuo daugiau darbingų žmonių emigruoja. Ir kuo daugiau jų emigruoja, tuo prasčiau gyvename. Reikia keisti valdžią, kad ji pradėtų valstybės infrastruktūros sutvarkymo darbus. Reikia keisti verslą. Nepakanka vien efektyvios prekybos degtine. Būtina panaudoti kultūringą šalies darbo jėgą ir gamtinius resursus gimtinėje. Reikia organizuoti pakankamai didelio specialistų skaičiaus ruošimą Lietuvoje.

1.V.Tauraitė: mažiau pagaminsime, mažiau vartosime
Teodora Rašimaitė, „Savaitė“.

Ar trukdytų stiprios profsąjungos verslui?

Lietuva be stiprių profsąjungų ir politinės partijos,kuri tas profsąjungas remtų, virsta Lietuva be lietuvių, nes žmonės negauna atlyginimų, būtinų pragyvenimui, ir išvažiuoja.

A.Kubilius nenorėtų rinktis tarp pensijų ir algų

Negražiai elgiasi ponas A.Kubilius, bandydamas sukiršinti pensininkus prieš dirbančiuosius. Skaldyti ir valdyti - primityvumo viršūnė. Jei dirbančioji Lietuvos dalis išvažiuos, jokie baltarusiai nemokės mūsų pensininkams. Baltarusijoje batiuška skiria tokias pat algas, kaip ir mes. Nėra prasmės baltarusiams prasidėti su Lietuvos imigraciniais įstatymais. Jei dabar pensininkai badauja, tai vėliau tiesiog mirs iš bado.

Atrodo, man pirmam Lietuvoje sekasi suvienyti pensininkus ir dirbančiuosius.

Ar būtina į karinius mokymus kviesti daugiau jaunuolių?

Turime atliekamų pinigų? Mums jau nebereikia iš visų jėgų kelti kvalifikaciją bei sutvarkyti valstybės infrastruktūrą, kad mūsų verslininkai nors pabandytų konkuruoti pasaulio rinkoje? Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas teigia, kad susisiekimo sparta neatitinka XXI a. poreikių. Konkurencingumo reitinge Lietuva – 45-a. Galime sakyti, kad 45-a vieta yra gerai, kad Lietuva išlaikė išbandymą, o toliau seksis geriau, kad tikime sėkme ir tolimesniais pasiekimais. Taip, bet dauguma jaunimo netiki ir palieka šalį. Sėkmė reikalinga dabar. Ir be pinigų sėkmės nebūna.

Ar mes suradome naujus priešus, kurių keliamas pavojus yra neišvengiamas ir nuo kurių apsaugotų trys šimtai vaikų su praeito šimtmečio kariniais įgūdžiais ir ginkluote? Kas tie priešai? O gal tiesiog nustokite leisti pinigus vėjais?

Degutienės programa:

Suverskim visą bėdą liberalams ir jų sąjungininkams. Apsimeskime gailestingais antilenkiškais krikščionimis. Ir toliau valdysime, kaip valdėme, iki gilios senatvės visos mūsų giminės naudai ir džiaugsmui.

Nejaugi?

Prezidentės patarėjas: emigraciją lemia būstas ir kopūstas.

Va tas kopūstas ir neveikia. Bet neskubėti jau neišeina: per dešimtmetį netekome maždaug 15 proc. kauniečių. A.Kubiliaus komandai pritiktų pasitraukti po tokio valdymo
rezultatų paaiškėjimo.

Airija yra mums kelrodė žvaigždė?

Be reikalo A.Kubilius linksniuoja Airiją. Tikrai, airiai bėgo iš Amerikos pūsti nekilnojamo turto burbulo Airijoje. Tas burbulėlis Airijoje buvo pučiamas taip pat smagiai, kaip 2K (Kubilius plius Kirkilas) leido užsienio bankams ir godiems besiskolinantiems pūsti Lietuvoje. Dabar airių srautai vėl pasuko išėjimo link. Ne burbulų pūtime yra tautų išsigelbėjimas.

Kubiliniai ir skalūninės dujos

_Vašingtone viešintis A. Sekmokas susitikinėjo su įvairiais JAV administracijos atstovais. Vakar buvo išplatinta informacija apie jo pokalbį su JAV Energijos išteklių informacijos agentūros vadovu Richardu Newellu.

Pranešama, jog susitikimo metu ministras išgirdo apie mūsų šalyje glūdinčius gausius skalūninių dujų išteklius.

Amerikiečiai A. Sekmoką informavo, kad Lietuvos poreikiams jų užtektų 30–50 metų.

Ministras pareiškė, jog sugrįžęs į Vilnių siūlys imtis veiksmų, kad kuo skubiau būtų pradėta išgauti skalūnines dujas._

Cheminės medžiagos, suvaromos į žemę, kad išgauti skalūnines dujas, teršia gruntinius vandenis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jau girdimi įtakingi protestai prieš tokios chemijos naudojimą. Vanduo ir gabūs žmonės yra du vieninteliai Lietuvos resursai. Antrąjį socdemai su kubiliniais jau baigia sunaikinti. Nejaugi leisime užteršti ir vandenį?

Amerikoje dar yra didžiuliai neapgyvendinti plotai. Jie gali teršti jų vandenis, nes dar daug lieka.Mes mažoje Lietuvoje tokios galimybės neturim. Kūrenkite malkomis.

Skandinavų bankai susitarė mulkinti

_2011 gegužės mėn. 13 d. 08:23:29
Ignas JAČAUSKAS, zinios@vakarozinios.lt


Susidomėjimas bankų karteliais per Baltijos valstybes pagaliau atsirito iki Lietuvos - neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo aiškintis galimus Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų susitarimus. Ekspertai tvirtina, kad kartelis - akivaizdus, tačiau scenarijumi, kad kaltieji bus pripažinti, labai abejoja.

Tyrimą dangsto?

Neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimus trijuose didžiausiuose skandinaviškuose bankuose Lietuvoje dėl galimo bankų kartelinio susitarimo nustatant aptarnavimo mokesčius už atsiskaitymą banko kortelėmis. Tiesa, oficialiai to patvirtinti Konkurencijos taryba nesiryžo - įstaigos atstovė Palmira Kvietkauskienė “Vakaro žinioms” tvirtino, kad “Konkurencijos taryba nieko šiuo klausimu nekomentuoja dėl savo darbo specifikos”.

Tyrimas, kaip manoma, pradėtas neatsitiktinai - Latvijos konkurencijos taryba kovo viduryje nubaudė 22 šalyje veikiančius komercinius bankus 27 mln. litų bauda už kartelinį susitarimą dėl mokėjimo kortelių ir bankomatų komisinių mokesčių. Tuomet Latvijos institucija skelbė, kad susitarimas iškreipė konkurenciją, padarė žalos prekybininkams ir vartotojams. Didžiausios baudos, skirtos tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje veikiantiems skandinavų bankams, siekė apie 22 mln. litų. Tiesa, Latvijos bankų asociacija pareiškė, kad kaltinimai yra absurdiški, o dalis bankų baudas apskundė.

Banga iškart nusirito iki Estijos - ten bankai ėmė žaibiškai derėtis dėl tarpbankinių paslaugų komisinių mokesčių mažinimo. Tiesa, Lietuvoje įkainiai, bent jau vartotojų pastebėjimu, nenukrito.

Kovos nelaimės

Latvijos ekonomistas Dimitrijus Smirnovas “Vakaro žinioms” teigė, kad net ir Latvijos bankams skyrus milžiniškas baudas, jų mokėti niekas neskuba - vyksta ginčai, kuriuos, atrodo, Latvijos tarnybos gali pralaimėti.

“O šie procesai reiškia tai, kad visose Baltijos šalyse veikia savotiška oligopolija - realios bankų konkurencijos nėra, tad visur taikomos vienodos sąlygos. Tad galima įtarti, kad monopoliniai susitarimai turi daug atmainų, ne tik kalbant apie mokėjimo korteles. Tačiau atrodo, kad visi tyrimai ir skirtos nuobaudos baigsis niekuo. Greičiausiai bankai ginčą laimės, nes jie atkakliai tvirtina, kad tarifai nebuvo reguliuojami susitarimais”, - sakė jis.

Anot D.Smirnovo, Lietuvoje “dėl rinkos ypatumų susitarimai gali būti vykdomi dar lengviau nei Latvijoje”. Anot jo, kartelio šaknys netgi siekia daug giliau, mat Europoje ir visame pasaulyje iš esmės mokėjimo korteles kontroliuoja du operatoriai (“Visa” ir “Mastercard”), kurie lengvai gali derinti paslaugų įkainius. Tad ir komerciniams bankams esą nėra prasmės konkuruoti tarpusavyje.

Akivaizdu, bet neapčiuopiama

Vladimiras TRUKŠINAS - ekonomistas:

Statistika rodo, kad bankai 2010 metais, palyginti su 2008-aisiais, “kitų” finansinių paslaugų tarifus padidino beveik 36 procentais. Tai - labai daug. Čia nereikia nė susitarimų - Skandinavijos bankai dominuoja Lietuvoje. O jų motininiai bankai tiesiog duoda nurodymus - ir važiuojam.

Galbūt tyrimas ir palengvins padėtį paprastų žmonių, kurie priversti valdžios nutarimu atlikti visus mokėjimus. Nurodymus valdžia duoda, bet pasirūpinti, kad būtų alternatyvų tam, nepasirūpina. O pažvelgus į Baltijos šalių tarpbankinių palūkanų rinką, viskas paaiškėja: jei patikrintumėte, kaip kinta vadinamasis VILIBOR’as RIGABOR’as ir TALINBOR’as (Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpbankinių palūkanų rodikliai - red. past.), tai vaizdas yra idealiai identiškas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios_

Kada nubausime socdemus ir kubilinius, atidavusius Lietuvą užsienio bankų prievartai?

Prezidentė kratosi progresinių mokesčių, neva tai siekia išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus

Nejuokinkit jūs su Prezidente žmonių. Neliko Lietuvoj nei pramonės, nei žemės ūkio, tik katino ašaros. Bankuose sėdi kūmai ir vaikai, griebia daug pinigėlių ir gilina krizes vieną po kitos, nieko nesugebėdami. Išvada: neturime mes aukštos kvalifikacijos specialistų. Reikia apkrauti valdančiųjų gimines bankuose progresiniais mokesčiais, susitvarkyti valstybėje, tada ir specialistai gal atvažiuos.

Kaip sukurti tvarką valstybėje?

_53 straipsnis
Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus._

Tai yra mūsų pagrindinis įstatymas. Visokios rinkliavos sveikatai apsaugoti yra vagystė ir Konstitucijos laužymas. Atsakingi už konstitucinės tvarkos šalyje palaikymą Prezidentė, teisėjai, ministrai ir seimūnai turi sėdėti kalėjime iki gyvos galvos su jų ir jų giminių turto konfiskavimu (nepamirškite Kreivio mamą Florentiną).