O kas dabar yra mūsų siekiamybė? Mirtis? Prūsų jau nebėra. Jei mes ir toliau taip tvarkysimės, Lietuvoje nebus ir lietuvių. Kurkime normalias sąlygas išsaugoti kultūrą nors emigracijoje, kur dar įmanoma išlikti gyvam ilgesnį laiką. Jau praėjo daugiau, nei du dešimtmečiai. Laukti stebuklo išvagiamoje Lietuvoje yra neracionalu.
_Vienos visuomeninės organizacijos forume neseniai paskelbtas palyginimas sukėlė šoką dalyviams ir jų pasipiktinimą. Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti 1 l pieno, 1 kg miltų, 1 kg cukraus, 6 kiaušinius, 1 litrą aliejaus ir į automobilio baką įpilti litrą dyzelino. Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas, užsidirbęs minimalų valandinį atlygį, neišgali nusipirkti 1 l dyzelino ar 1 l aliejaus, o iš keturių anksčiau išvardytų produktų įstengia nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų nepakaktų.
Per krizę Vokietijoje nedarbas padidėjo 1 proc., o Lietuvoje nuo 2008 m. jis išaugo kelis kartus. Mūsų minimalus ir vidutinis darbo užmokestis – vienas mažiausių ES – trečias nuo galo po bulgarų ir rumunų ir, kaip teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis, nuo daugumos ES šalių atsilieka 2–5 kartus. Svarbiausių vartojimo ir paslaugų prekių kainos skiriasi vos 20 proc [1]._
Ne iš karto susiformavo tokia nuomonė. Daugiau nei dvidešimt metų praėjo nuo komunizmo statybos. Mes jums davėme pakankamai laiko parodyti, ką galite, valdydami Lietuvą. Tokia lietuvių egzistencija tampa pavojinga tautos sveikatai ir gyvybei. Laikas mums gelbėti mūsų vaikus ir anūkus.
1. Skęstantys lietuviai griebiasi šiaudo. Daiva Norkienė, „Valstiečių laikraštis“ 2012 m. birželio 23 d. 08:52.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą