Grįžtant prie anksčiau paminėtos Krymo aneksijos – jeigu mūsų palaikomus ir forsuojamus toje pačioje Ukrainoje žinomus įvykius (kiekvienam tokiam įvykiui, tam kad jis praeitų be socialinių kataklizmų, turi subręsti ar būti subrandintas atitinkamas laikas ir aplinkybės) su atitinkamomis pasekmėmis “ekspertai” prognozavo ir šios pasekmės jiems priimtinos, tai tolimesnė diskusija gana sudėtinga, o jeigu tokių pasekmių (taip pat ir visiškai nepriimtinų, tačiau prognozuotinų Rusijos žingsnių) neprognozavo – tai tokie jie ir ekspertai ( greičiau – pritarėjai ), tokie ir jų patarimai.
Manau, jog Lietuva nėra suinteresuota, jog konkuruojančios didžiosios valstybės atsidurtų ant kardinalių pasirinkimų slenksčio (tai pat ir betarpiškai liečiančių mus) ir nors mūsų galimybės yra pakankamai minimalios, vargu, ar turėtume būti flagmanu tų jėgų, kurios stumia link tokios situacijos susidarymo.
Mes sumokėjome didelę kainą. Isivaizduojamo Rusijos priešo Lietuvai sukūrimas padėjo mobilizuoti saujelę karštakraujų ir beveik visą Lietuvos politinį elitą, pavirtusį durniais, įtikėjusiais jų pačių melaginga propaganda. Bet Lietuvos dauguma netiki. Todėl durnių veiksmai Lietuvoje neturi perspektyvos. Nekalbant apie tai, kad karo kurstymas kelia pavojų Lietuvos išlikimui ir yra griežtai baustinas pagal Lietuvos įstatymus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą