„Visa Lietuvos aukštųjų mokyklų sistema „patupdyta ant Steponavičiaus krepšelių“. Jei yra studentų, jie „atsineša“ pinigus, tada gauni valstybės finansavimą. Ko daugiau studentų, tuo universitetas gauna daugiau pinigų. Kai švietimo ir mokslo ministru dirbo Gintaras Steponavičius, aukštosios mokyklos buvo paverstos „firmomis“, kurios gaudavo pinigų už klientus – studentus. Universitetai buvo įmesti į rinką kaip paslaugų teikimo įmonės. Jei susikuri darbo vietą, tai ir turi, nesusikuri – tavo problema. Mokslas pasitraukė į antrą planą. Turėtum būti labai patrauklus, kad pas tave pultų studentai“, – aiškina mokslininkė, profesorė, D. Kiseliūnaitė.
Ar kas susigriebė už galvos ir bando gelbėti nykstantį Lietuvos mokslą? Ne. Šalyje nepakanka kultūringų žmonių net tam, kad susigaudytume, ką mes čia naikiname.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą