„Pasiekęs pergalių santykiuose su Vašingtonu, Rusijos lyderis bendrauja su užsienio šalių vadovais ir, tikėtina, surengęs viršūnių susitikimus, gali sugrįžti į diplomatinės arenos centrą.
Jis priėmė retus skambučius iš Suomijos ir Norvegijos lyderių. Be to, dujų eksportuotojų šalių forume jis priėmė Kataro emyrą bei Irano prezidentą.
Taip pat jis lydėjo Afrikos valstybių vadovus po parodą Maskvoje, patardamas jiems kontroliuoti socialinius tinklus savo šalyse – antraip jiems gresia masiniai protestai, kokie šiuo metu krečia Prancūziją. Ten jis pristatė rusiškąjį „Starlink“ analogą, tačiau užsiminė, kad Rusija palaiko glaudžius ryšius su Elonu Musku, kurį pavadino „genialiu žmogumi“.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras V. Putinas Maskvoje išvystė itin intensyvią diplomatinę veiklą. Tai parodė, kad praėjus beveik penkeriems metams nuo įvykių Ukrainoje, jis sėkmingai žlugdo Vakarų pastangas jį izoliuoti ir jėga skinasi kelią atgal į pasaulinių reikalų centrą.
V. Putinas sulaukia pagyrų, kvietimų į aukšto lygio susitikimus ir nuolaidų iš Jungtinių Valstijų. Žinia, kad D. Trumpo administracija svarsto galimybę panaikinti sankcijas pagrindiniam Rusijos valstybiniam investicijų fondui, pasirodė po to, kai prezidentas D. Trumpas sutiko importuoti rusišką dyzeliną, o specialusis JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas pavadino V. Putiną humanistu.
„Manau, kad Kremliuje dabar tikrai švenčiama, – teigia Stefanas Meisteris, Rusijos reikalų analitikas iš Vokietijos užsienio santykių tarybos. – Kad ir ką jie darytų ar nedarytų, jie gauna tai, ko net nesitikėjo.“ Lapkričio mėnesį V. Putinas turėtų vykti į Šendženą (Kinija) dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forume. Čia galimas trišalis susitikimas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir D. Trumpu leistų Rusijai pasijusti lygiavertei šioms dviem pasaulinėms supervalstybėms. Gruodį jis taip pat galėtų vykti į Majamį, kur vyks Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas – žinoma, jei priimtų D. Trumpo jam išsiųstą kvietimą (tai sukėlė kai kurių JAV sąjungininkių nepasitenkinimą).
Kol V. Putinas po truputį mažina savo izoliaciją Vakaruose, JAV ir Ukrainos santykiai toliau blogėja. Tai dar labiau išryškina Kyjivo pažeidžiamumą artėjant žiemai, kuri, kaip prognozuojama, bus sunkiausia per visą konfliktą.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas viešai paragino ukrainiečius pakeisti prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pavadindamas jį kliūtimi taikai. Netrukus po to Ukrainos kariuomenė prarado dalį svarbios prieigos prie karinės paskirties Elono Musko palydovinio interneto sistemos „Starlink“. Be to, Ukrainai sparčiai sensta JAV gamybos oro gynybos sistemos.
V. Putinas jau daugelį metų teigia, kad gali išlaukti, kol išseks Ukrainos rėmėjų – JAV ir Europos – ryžtas. D. Trumpui vis labiau atsigręžiant prieš Kyjivą ir svarstant galimybę sudaryti naujus susitarimus su Maskva, o Prancūzijoje neramumams bei galimai skolų krizei stiprinant kraštutinių dešiniųjų pozicijas, V. Putinas gali jausti, kad jo pasirinkta laukimo taktika netrukus duos vaisių.
„V. Putinas susidarė įspūdį, kad buvo teisus, – teigė ekspertas S. Meisteris. – Kad jam tereikėjo palaukti, ir galiausiai iš D. Trumpo jis gali gauti daugiau, nei kada nors drįso tikėtis.“
Didėjant atskirčiai tarp JAV ir Ukrainos, Europa atsidūrė pavojingoje kryžkelėje: šalims sunku susitarti, ar apskritai verta tiesiogiai kalbėtis su V. Putinu, o jei taip – kas turėtų tai daryti.
Antradienį Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre’ė susisiekė su V. Putinu. Vėliau pats V. Putinas tai įvardijo kaip ženklą, kad kai kurie Europos lyderiai siekia konstruktyvaus dialogo.
Šis pokalbis Europoje sukėlė aštrias diskusijas – Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen apkaltino Suomijos ir Norvegijos vadovus veikus savarankiškai, be deramo suderinimo su kitais. Tačiau p. Meisteris teigė, kad šis raginimas rodo, jog suvokiamas pavojus, su kuriuo susiduria Europa. „Jie tikrai baiminasi, kad artėja lūžio taškas ir mes prarandame JAV“, – sakė jis.
Jau kelias savaites V. Putinas kritikuoja Europos lyderius: kaltina juos prisiimant per dideles skolas, didinant išlaidas gyventojams atsisakant rusiškų dujų, taip pat teigia, kad jie neatstovauja tikriesiems savo visuomenių interesams, siųsdami pagalbą Ukrainai.
„Europa smogia savo pačios pramonei ir socialiniam sektoriui, atsisakydama rusiškų energijos išteklių ir nutraukdama ilgalaikes sutartis“, – antradienį Maskvoje vykusiame dujų eksportuotojų renginyje kalbėjo jis. „Žinote, rusų kalboje yra posakis: „Nekask duobės kitam – pats į ją įkrisi.“
Hanna Notte, Jameso Martino branduolinio ginklo neplatinimo studijų centro analitikė ir knygos apie V. Putino užsienio politiką „Mes juos pergyvensime“ („We Shall Outlast Them“) autorė, pažymėjo, kad Rusijos lyderis savo komentarais akivaizdžiai taikė į Prancūziją ir Vokietiją – šalis, kuriose populiarios kraštutinių dešiniųjų partijos, savo rinkimų kampanijose žadančios nutraukti paramą Ukrainai. Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pirmauja apklausose prieš kitą pavasarį vyksiančius prezidento rinkimus.
„Tai pozicija, kurią Rusija propaguoja jau kurį laiką, ir visiškai logiška, kad ji tai daro būtent dabar – prieš rinkimus įvairiose Europos šalyse“, – sakė H. Notte.
Pasak H. Notte, tikslas – įtikinti Europos rinkėjus, kad politikai neveikia jų tautos interesais, kad visas tas lėšas skiria militarizacijai, rengdamiesi karui su Rusija, užuot sprendę jų šalies socialines problemas – ryškiausias to pavyzdys yra Prancūzija ir ten vykstantys protestai.“ [1]
1. Putin Breaks Down His Isolation, With a Big Assist From Trump: News Analysis. Sonne, Paul. New York Times (Online) New York Times Company. Nov 1, 2026.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą