Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. spalio 21 d., antradienis

Rusijos karas Ukrainoje – ar tikrai ką nors supratome?

Ne. Kubilius suprato tik tiek, kad saujelė skalūninėmis dujomis nepatenkintų kaimiečių gali užimti policijos pastatus, apsiginkluoti ten, ir pragaro vartai atsivers.

Todėl, anot Kubiliaus, reikia visus vaikinus ir merginas prievarta paversti šauktiniais, nes tik toks didžiulis rezervas mus apsaugos nuo tos saujelės kaimiečių. Todėl reikia  apginkluoti didžiulius savanorių būrius kiekviename kaimelyje. (Kubiliaus dviratis neina prastais keliais, todėl Kubilius nežino, kad kaimeliuose mažai kas beliko gyventi).

Dabar pasižiūrėkime, kas buvo žalieji žmogeliukai Kryme? Kaimiečiai, neatsiginantys skalūnų? Ne. Tai buvo šiuolaikinė profesionali jėga (žiūrėk nuotraukas čia). Kodėl jie galėjo veikti beveik nepastebimai, mažomis grupėmis? Elitinis parengimas, prieinamas tik profesionalams? Taip. Užkoduoto ryšio priemonės, paverčiančios kiekvieną žalią žmogeliuką vieno letalaus organizmo dalimi? Taip. Šiuolaikiniai šalmai ir neperšaunamos liemenės? Taip. Šiuolaikiniai elitinių pajėgų snaiperių ginklai? Taip. Elektroninės kovos priemonės, paverčiančios priešų ryšių sistemas bereikalingu metalo laužu? Taip.

Tokie žalieji žmogeliukai sutvarkys mūsų savigyną, mūsų didžiulį rezervą ir prastai paruoštas bei pigiai apginkluotas profesionalias pajėgas, kaip piemuo sutvarko pulką karvių. Ar tikrai norime švaistyti brangų laiką, pinigus ir, svarbiausia, neemigravusio jaunimo likučius tokiai gėdai?

Mes neturime galimybės švaistymui. Reikia susikaupti, paruošti ir apginkluoti profesionalius kovotojus, kurie galėtų nors kurį laiką pasipriešinti šiuolaikinei karo jėgai. Likusiems mums reikia uždirbti tiek, kad mūsų pajėgų šiuolaikinis apginklavimas ir paruošimas būtų mums prieinami.

Komentarų nėra: