"Beje, prieš pasirašant sutartį su norvegais, jau buvo aišku, kad SGD terminalo projektas bus finansiškai neatsiperkantis. "Klaipėdos nafta" už 13 mln. eurų pasamdė ispanus konsultantus, tyrusius terminalo koncepciją. Jie nurodė, kad milijonines terminalo išlaidas geriausia socializuoti, nes valstybė nepajėgi biudžete rasti tokių pinigų. Socializuoti – tai reiškia, kad dalį terminalo statybos išlaidų, taigi ir laivo įsigijimo kainą, teks iš anksto padengti dujų vartotojams. Terminalas yra projektas, kuris buvo pradėtas dėl geopolitinių ilgalaikio dujų tiekimo tariamo saugumo priežasčių.
Visas metinis SGD terminalo saugumo mokestis iš tikrųjų per metus gali siekti apie 87 mln. eurų. Pavyzdžiui, 2015 m., kai pradėjo veikti terminalas, buvo nupirkta 5,3 mln. MWh. Iš "Statoilo" mes dujas pirkome maždaug už 30 eurų už megavatvalandę, o Europoje, dujų biržoje, tuo metu dujų kaina buvo tik 20 eurų. Taigi tariamos nepriklausomybės nuo rusiškų dujų formulė paprasta: kuo daugiau perkama už rinkos kainą brangesnių dujų, tuo daugiau eiliniams gyventojams reikia mokėti už suvartojamas dujas."
Taip atsitinka, kai provincialiai mąstantys Lietuvos (nykštukinės valstybės) biurokratai bando užsiimti geopolitika. Užsigeidė mat daugiau geopolitinio ilgalaikio dujų tiekimo saugumo, negu jo reikia išsivysčiusiai Vokietijai, kuri perka pigias rusų dujas iš vamzdžio vis daugiau ir daugiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą