Europa pribunda

"Po trijų mėnesių chaoso ir mirčių, kurias sukėlė pandemija,  Europa bando dar labiau suartėti. Ryžtingu žingsniu, galinčiu kardinaliai pakeisti Europos Sąjungą, Prancūzija ir Vokietija ėmėsi iniciatyvos pasiūlyti 500 milijardų eurų atkūrimo fondą, kuris padėtų atkurti nusiaubtą ekonomiką.

Galima stebėtis, ar tai yra drąsu tuo metu, kai visame pasaulyje vyksta milžiniški gelbėjimo planai? Drąsą rodo ne tiek siūlomas fondo dydis, kuris, papildydamas nacionalinių vyriausybių ir Europos Komisijos gelbėjimo planus, iš viso blokui sudarys 3 trilijonus eurų. Drąsa labiau priklauso nuo finansavimo būdo: pirmą kartą per savo istoriją Europos Komisijai būtų leista skolintis iš finansų rinkų. Ne Vokietija ar Prancūzija, ne Vokietija ir Prancūzija, o E.S. kaip tokia. Toks atkūrimo fondas būtų skiriamas, kaip dotacijos regionams, labiausiai nukentėjusiems nuo koronaviruso pandemijos, ir sektoriams, pavyzdžiui, turizmui, tiesiogiai paveiktiems ekonomikos krizės. Dotacijos, o ne paskolos: iš finansų rinkų pasiskolintus pinigus kompensuos ne ES, o naudos gavusios šalys.

„Dėl neįprasto krizės pobūdžio mes einame neįprastu keliu“, - pastebėjo ponia Merkel apie iniciatyvą, kuri nutraukia buvusią Europos praktiką ir yra esminis Vokietijos ideologinis poslinkis. Būdama turtingiausia Europos šalimi, ji visada priešinosi „perdavimo sąjungos“ idėjai, kurioje jai tektų mokėti už blogiau valdomas valstybes nares. Šis pasipriešinimas ir griežtos sąlygos, susijusios su pagalba, suteikta kelioms Europos pietų šalims per euro krizę prieš 10 metų, paliko gilų randą Europos vienybei.

Prezidentas Macronas pirmadienį dar kartą peržiūrėjo šį epizodą, primindamas, kaip tokios taupymo programos paskatino pažeidžiamas šalis parduoti didelę infrastruktūrą ne Europos valstybėms, pavyzdžiui, Graikijos uostai atiteko Kinijos valstybinėms bendrovėms. Šie pardavimai susilpnino Europos suverenitetą ir, jo teigimu, buvo „strateginė klaida“. Savo ruožtu ponia Merkel, taip pat einanti prie naujų prioritetų, kurių tikimasi iš pasaulio po Covido, pažymėjo, kad Europos konkurencijos politika suteikė Kinijai, JAV ir Pietų Korėjai galimybę sukurti pasaulio pramonės čempionus. Dabar atėjo laikas, pasak jos, kurti „Europos čempionus“.

Tai jau seniai yra prezidento Macrono geopolitinė svajonė, tačiau kad įtraukti Berlyną į abu projektus, prireikė didelių politinių pastangų. Abu lyderiai per pastaruosius porą savaičių surengė ilgus vaizdo pokalbius, kad įveiktų skirtumus. Į šį procesą buvo įtraukta Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde, kuria, kaip žinoma, pasitiki kanclerė Merkel."