„Visi populistai daug žada paprastam darbininkui, tačiau Donaldas Trumpas pranašavo aukso amžių. Likus vos kelioms dienoms iki 2024 m. rinkimų, jis sakė rinkėjams, kad jų laukia „geriausios darbo vietos, didžiausi atlyginimai ir šviesiausia ekonominė ateitis, kokią tik yra regėjęs pasaulis“. Pasak jo, neįprastas priemonių derinys – muitai, mokesčių mažinimas ir deportacijos – turėjo sumažinti pragyvenimo išlaidas, atgaivinti Amerikos pramoninį širdį ir sugrąžinti viduriniosios klasės gerovę.
Ar prezidentas įvykdė pažadus? Spalio 22 d. Baltieji rūmai pareiškė, kad jo ekonominė politika didina atlyginimus ir skatina „darbininkų klasės bumą“.
Amerikos ekonomika iš tiesų auga sparčiai – trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti maždaug 3 proc. metiniu tempu.
Tačiau daugelis tų, kuriems D. Trumpas žadėjo pagalbą, liko nuskriausti, o turtingesni amerikiečiai – laimėjo.
Politiškai „toksiškiausios“ yra tos priemonės, dėl kurių padidėjo kasdienės išlaidos. Niujorko federalinio rezervo banko duomenimis, prezidento įvesti plataus masto muitai vartojimo prekių kainas pakėlė maždaug 2 proc. Jeilio universiteto „Budget Lab“ skaičiavimais, šiemet tai vidutiniam namų ūkiui kainuos 1 100 JAV dolerių. Be to, karas Irane smarkiai pakėlė naftos kainas – dėl to iki metų pabaigos vidutinio namų ūkio išlaidos išaugs dar 1 000 JAV dolerių.
Kita vertus, pagrindinis D. Trumpo mokesčių ir išlaidų įstatymas – „Vienas didelis gražus įstatymas“ (angl. *One Big Beautiful Bill Act*) – padidino mokesčių grąžinimo sumas (vidutiniškai apie 340 JAV dolerių). Įstatymu taip pat įsteigtos „Trumpo sąskaitos“ – iniciatyva, kuria siekiama paskatinti gyventojus investuoti į akcijų rinką: naujagimiams, atitinkantiems tam tikrus kriterijus, skiriama 1 000 JAV dolerių investicijoms į akcijas.
Vis dėlto didžiausią naudą gavo turtingesni amerikiečiai – jiems sumažinti mokesčiai. Tuo pat metu įstatymas sugriežtino sąlygas gauti maisto talonus (dėl to paramos neteko daugiau nei 5 mln. amerikiečių) bei naudotis „Medicaid“ – valstybine sveikatos priežiūros programa, skirta nepasiturintiems gyventojams.
Norėdamas įvertinti bendrąjį šių laimėjimų ir nuostolių poveikį, leidinys „The Economist“ apibendrino skaičiavimus apie muitų, brangesnio benzino bei D. Trumpo mokesčių ir išlaidų įstatymas, vertinant pagal pajamų grupes 2026 m. Skaičiuojame, kad D. Trumpo politika skurdžiausiai gyvenančiam dešimtadaliui Amerikos namų ūkių (kurių vidutinės pajamos atskaičius mokesčius ir gavus socialines išmokas siekia apie 37 000 JAV dolerių) kainuos beveik 3 % jų pajamų. Tuo tarpu turtingiausias dešimtadalis, kurio vidutinės pajamos atskaičius mokesčius siekia beveik 500 000 JAV dolerių, gaus beveik 3 % naudą (žr. 1 grafiką). Vidutines pajamas – maždaug 100 000 JAV dolerių – gaunantys namų ūkiai praras daugiau nei 400 JAV dolerių. Į šiuos skaičiavimus neįtrauktas sprendimas, kurį pernai priėmė Kongreso respublikonai (ir kuriam pritarė D. Trumpas) – leisti baigtis padidintoms „Obamacare“ subsidijoms. Pasak sveikatos politikos tyrimų grupės KFF, dėl to vidutinės draudimo įmokos už individualų draudimą, įsigyjamą per specialias platformas, išaugo beveik 800 JAV dolerių per metus.
Likti namuose
Būsto išlaidos prezidentui kelia dar vieną problemą. Būsto paskolų palūkanų normos, kurias iš dalies pakėlė infliacinis jo karo Irane poveikis, viršijo 7 %, todėl esami būsto savininkai neskuba keisti gyvenamosios vietos. Naujo būsto statyba tapo brangesnė. Pernai statybininkai skaičiavo, kad dėl medžiagoms taikomų muitų tipinio naujo namo statybos kaina išaugs beveik 11 000 JAV dolerių.
Jo vykdoma griežta imigracijos politika taip pat didina darbo jėgos trūkumą; rugsėjį Nacionalinės namų statytojų asociacijos (angl. *National Association of Home Builders*) atlikta apklausa parodė, kad darbo sąnaudos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 4,2 %. (Tai, kas vienam yra darbo sąnaudos, kitam – darbo pajamos.)
Vėlgi, labiausiai nukenčia mažesnes pajamas gaunantys ir viduriniajai klasei priklausantys rinkėjai. Pasak internetinės nekilnojamojo turto bendrovės „Zillow“, gegužę pradinio lygio būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 5,4 %, o prabangių būstų pardavimai išaugo 6,2 %.
Kalbant apie darbo vietas, sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sektorius sudarė beveik visą privačiojo sektoriaus darbo vietų prieaugį nuo 2025 m. sausio – taip buvo reaguojama į senstančios Amerikos visuomenės poreikius. Dar vienu teigiamu aspektu tapo dirbtinio intelekto (DI) bumas: investicijos į duomenų centrus sukūrė maždaug 180 000 naujų darbo vietų sektoriuose, susijusiuose su plėtros darbais. Vis dėlto kituose sektoriuose užimtumas privačiajame sektoriuje beveik nepakito. Metinis darbo užmokesčio augimas privačiajame sektoriuje sulėtėjo nuo 4 % iki 3 %; dėl didėjančios infliacijos darbuotojų valandinis darbo užmokestis, vertinant realiąja verte, yra 0,7 % mažesnis nei prieš metus. Darbo jėgai tenkanti dalis nuo ne žemės ūkio verslo sektoriaus sukurtos produkcijos nukrito į žemiausią lygį nuo 1947 m., kai pradėti rinkti šie duomenys (verslo savininkų pajamų klasifikavimo tvarkos pokyčiai paaiškina tik dalį šio nuosmukio).
Gamybos sektoriaus darbo vietų atgimimas pasirodė esąs ypač sunkiai pasiekiamas. Nors gamybos apimtys išaugo, nuo 2025 m. sausio mėn. užimtumas gamybos sektoriuje sumažėjo maždaug 20 000, o gamyklų darbuotojų atlyginimai per pastaruosius metus nepasivijo infliacijos. Šiaurės Karolinoje – valstijoje, kurią 2024 m. laimėjo D. Trumpas, tačiau kurioje dabar, panašu, į Senatą bus išrinktas demokratas, – per pastaruosius metus dingo beveik 9 000 darbo vietų gamybos sektoriuje.
Amerikiečiai, investavę į akcijų rinką, turi daugiau priežasčių džiaugtis, nes dirbtinio intelekto bumas pakėlė „S&P 500“ indekso vertę. Tačiau ir čia poveikis yra netolygus. Iš 17 trln. JAV dolerių vertės prieaugio, kurį amerikiečiai gavo iš turimų akcijų ir investicinių fondų 2024 m. pabaigoje beveik 90 proc. [prieaugio] atiteko turtingiausiam namų ūkių dešimtadaliui, palyginti su vos 0,6 proc., tekusiais skurdesniajai pusei – rodo Federalinio rezervo duomenys.
Šie reiškiniai neliko nepastebėti. Remiantis nauja „Pew Research Centre“ apklausa, beveik du trečdaliai amerikiečių mano, kad D. Trumpo ekonominė politika pablogino padėtį; tą patį teigia 35 proc. respublikonų bei į respublikonus linkusių nepriklausomų rinkėjų – tai beveik dvigubai daugiau nei sausį. Rinkėjai, kuriems ypač skaudžiai atsiliepia kylančios degalų kainos ir muitai – pavyzdžiui, ūkininkai – vis labiau linksta demokratų pusėn. D. Trumpas dabar žada po 5 000 JAV dolerių kiekvienam pilnamečiui piliečiui, jei lapkričio 3 d. respublikonai išlaikys Kongreso kontrolę. Tačiau tai vargu ar nuramins rinkėjus, kurie vis dar jaučiasi palikti nuošalyje.“ [1]
1. The winners and losers of Trumponomics. The Economist; London Vol. 461, Iss. 9523, (Oct 31, 2026): 39.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą