Dirvožemio sveikatos palaikymas ir anglies dvideginio surinkimas iš atmosferos į dirvožemį

"JAV Ohio valstijos Anglies tvarkymo ir sekvestracijos centro direktorius Rattanas Lalas apskaičiavo, kad dirvožemis gali sukaupti anglies kiekį su  greičiu, lygiu 0,9-2,6 gigatonų per metus. Tai yra nedidelė žmonijos išmetamų į atmosferą per metus 10 gigatonų dalis, tačiau reikšminga. Kai kurie mokslininkai mano, kad prognozė yra pernelyg kukli, dirvožemis gali pašalinti iš oro dar daugiau anglies.

Technologijos, kurias naudoja dirvožemį regeneruojantys ūkininkai, skiriasi priklausomai nuo dirvožemio, klimato ir pasėlių. Šios technologijos prasideda nuo supratimo, kad sveikame dirvožemyje gyvena daugiau nei milijardas mikroorganizmų  viename arbatiniame šaukštelyje, o šių organizmų elgesys palengvina užauginti sveikesnius augalus. Norėdami tręšti laukus, dirvožemį regeneruojantys ūkininkai naudoja daugybę maistinių medžiagų turinčius mėšlą arba kompostą, vengdami cheminių trąšų ir pesticidų, kurie gali sunaikinti didžiulį organinių medžiagų kiekį ir sumažinti augalų atsparumą. Jie nemėgsta arimo, nes arimas padidina anglies išmetimą į atmosferą. Kai kurie ūkininkai derina gyvulius, laukines kultūras ir derlių viename lauke, arba sodina daugiamečius augalus, krūmus ir net medžius greta su derliaus augalais. Paliekant dirvožemį neapsėtą pasibaigus vasarai, yra neleidžiama, kadangi nepridengtas dirvožemis lengvai nyksta, iš tokio dirvožemio išmetama daugiau anglies; vietoj to, dirvožemį regeneruojantys ūkininkai augina dirvą dengiančius augalais, kad užfiksuotų daugiau anglies ir azoto iš atmosferos."

Vis daugiau žemdirbių susiduria su dirvožemių rūgštėjimo problema. Prieš kalkinimo programą, apie 1967-uosius, kai buvo pati melioracijos pradžia, Lietuvoje buvo apie 47 proc. rūgščių dirvožemių. Prieš atkuriant Nepriklausomybę, jų beliko tik 18 proc. Dabar grįžtame į pradinę būseną ir maždaug 25 proc. šalies dirvožemių yra rūgštūs, o kai kuriuose rajonuose - Tauragės, Skuodo, Šilalės, Mažeikių - net iki 35 proc. dirvožemių yra rūgštūs. Humuso kiekis vidutiniškai Lietuvoje sumažėjo nuo 3,2 iki 2,4 proc. „Buvo atvejų, kai ūkininkai mums priekaištauja, kad viską darė pagal mūsų rekomendacijas, tačiau vietoj programuoto 6 t/ha derliaus gavo 4 t/ha. Paklausus, ar darė dirvos chemines analizes, paaiškėja, kad ne. Kai ūkininkas pamato agrocheminių analizių rezultatus, supranta, kad jo dirvožemis yra tarsi rėtis, kuriame niekas nesulaiko maisto medžiagų", - konkrečius atvejus prisimena R. Velička, ragindamas žemdirbius susimąstyti, kaip pakeisti pasėlių struktūrą, prisiminti sėjomainas, grąžinti į laukus žemę gerinančius augalus. Katastrofiškai sumažėję daugiamečių žolių plotai - nuo 1990 m. buvusių 25 proc. pasėlių struktūroje iki 4 proc. 2004 m. Būtent daugiametės žolės yra pagrindiniai augalai, atstatantys dirvožemio derlingumą. Tačiau kai nėra gyvulininkystės, nėra prasmės auginti daugiamečių žolių. „Tačiau pastebime, kad kai pažangiai mąstantys ūkininkai jau vien dėl dirvožemių gerinimo ryžtasi auginti daugiametes žoles, net ir nelaikydami gyvulių", - sako R. Velička primindamas, kad itin gerai dirvos struktūrą atstato dobilai.

Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/naujienos/rinka/18164-bandymu-stotis-ant-geru-permainu-slenkscio

Lietuvoje dirvožemio sveikatos palaikymas ir anglies dvideginio surinkimas iš atmosferos į dirvožemį yra apleisti darbai. Reikėtų išmokas ūkininkams padaryti priklausomomis nuo dirvožemio gerinimo rezultatų, nes pavienių entuziazmo neužtenka.

"Nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų humuso kiekis vidutiniškai Lietuvoje sumažėjo nuo 3,2 iki 2,4 proc. Reikia pakeisti pasėlių struktūrą, prisiminti sėjomainas, grąžinti į laukus žemę gerinančius augalus. Katastrofiškai sumažėję daugiamečių žolių plotai - nuo 1990 m. buvusių 25 proc. pasėlių struktūroje iki 4 proc. 2004 m. Būtent daugiametės žolės yra pagrindiniai augalai, atstatantys dirvožemio derlingumą. Ūkininkus suprasti galima - kai nėra gyvulininkystės, nėra prasmės auginti daugiamečių žolių. Tačiau pažangiai mąstantys ūkininkai jau vien dėl dirvožemių gerinimo ryžtasi auginti daugiametes žoles, net ir nelaikydami gyvulių.  Itin gerai dirvos struktūrą atstato dobilai."