Studentų skaičius nebebus pagrindinis rodiklis universiteto finansavimui iš valstybės

Steponavičius Kubiliaus valdymo laikais sukūrė tokią sistemą: studentų skaičius tapo pagrindiniu rodikliu, kad gauti pinigų iš valstybės ar iš studentų paimtų paskolų skandinavų bankuose. Logika buvo tokia: universitetai konkuruos studijų kokybe už kiekvieną studentą ir visi Lietuvos universitetai taps Harvardais. O kas išėjo realiai? Lietuvos universitetai konkuravo. Bet ne studijų kokybe, o reklama studentams ir jų tėveliams. O kadangi paskui kiekvieną studentą ėjo rimtas krepšys pinigų, tai priimdavo studijuoti kiekvieną, kuris dar turėjo pulsą. Studijų kokybė krito, lietuviukai metėsi studijuoti Vakaruose, nėra pinigėlių, nėra pinigų... Teisininko diplomą turintis Steponavičius džiovina džiuvėsius, ruošdamasis sėdėti kalėjime už kyšių ėmimą iš degtinės prekeivio Mockaus. Valstiečiai gi mato, kad užklimpome pelkėje, ir bando ištaisyti padėtį.

„Nauja palyginamojo vertinimo metodika, kurios indėlis į bendrą universitetų finansavimą sudarys 60 proc., akcentuoja kokybinius rodiklius. Tai publikacijos aukščiausio lygio mokslo spaudoje ir jų cituojamumas, dalyvavimas tarptautiniuose mokslo projektuose, pranešimai geriausiose užsienio konferencijose, nacionaliniai ir tarptautiniai apdovanojimai už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą.“

Čia gera pradžia. Seniai siūlau likusius 40 proc. Lietuvos valstybės pinigų skirti tiems universitetams, kuriuos baigusieji sumoka daugiausia mokesčių Lietuvos valstybei. Reikia žiūrėti informaciją tik apie universitetinį išsilavinimą turinčiųjų mokesčius. Beveik visų jų sąrašus valstybė turi dvejose vietose: tai studijavusių valstybės lėšomis sąrašai ir sąrašai tų, kurie ėmė valstybės garantuotas paskolas studijoms.