Kodėl konservatoriai niekada daugiau nebus valdžioje?

Konservatoriai ubagiškas lietuviškas pensijas išdrįso mažinti. Valstiečiai pakeitė pensijų indeksavimą. Dabar valstiečių dėka pensijos auga greičiau, negu atlyginimai, nes konservatorių valdymo laikais to nebuvo, todėl lietuviškos pensijos konservatorių tvarkos dėka tapo nepadoriai mažos, lyginant su bendru gyvenimo lygiu Lietuvoje. Jūs galvojate, kad kas nors jus, konservatorius, rinks vėl į valdžią?

Kodėl kinai gali pavogti iš Amerikos tiek daug mokslinių tyrimų rezultatų?

"Iš Kinijos kilę mokslininkai sudaro beveik pusę darbo jėgos Amerikos mokslinių tyrimų laboratorijose iš dalies todėl, kad amerikiečių kilmės mokslininkai yra linkę dirbti geriau apmokamame privačiame sektoriuje ir todėl mažiau domisi akademine karjera. 

Iš 6000 Kinijos mokslininkų, gavusių dotacijas iš Nacionalinių sveikatos institutų, maždaug 180 tiriami dėl galimo intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimo."

Paleiskite šauktinius namo - be reikalo jie stengiasi

Ypač populiari yra istorija apie Winstono Churchillio vizitą Maskvoje 1944 m. žiemą, kai šis Britanijos karo vadas pastebėjo per savo automobilio langą maskviečius, valgančius ledus snieguotoje gatvėje. Winstonas Churchillis paskelbė, kad tokia tauta  niekada nebus užkariauta.

Kodėl mes esame tokie durniai?

Landsbergiai reikalauja atsiprašyti, kai Skvernelis konstatuoja, jog Landsbergiai metodiškai naikina lietuvių tautą. Niekas nesijuokia iš Landsbergių akiplėšiško naivumo. Kodėl? Mūsų dyzeliukai kalti. Naikina mūsų protinius sugebejimus, teršdami orą. Kaip?

"Oro tarša yra Lietuvoje neįvertinta problema. Užterštas oras susijęs su viena iš aštuonių mirties atvejų visame pasaulyje, o tyrimai parodė, kad bloga oro kokybė gali sukelti proto sutrikimus jauniems žmonėms ir padidinti demencijos bei Alzheimerio ligos riziką vyresnio amžiaus žmonėms." [1]

Kai ES privers baudomis išvalyti orą, kuriuo kvėpuojam, Lietuvos jaunimas pagaliau supras, kokie kenkėjai yra Landsbergiai. Tėvynė ir vėl atsigaus.


1. Roose, Kevin. "A Year in Good Tech." New York Times, 31 Dec. 2019, p. B1(L).

Tikrai Lietuvos konservatoriai yra antivalstybinė partija

"ELTA primena, kad S. Skvernelis interviu portalui tv3.lt Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją pavadino antivalstybine. Jis tvirtino, kad ši politinė jėga veikia prieš Lietuvą. „Jūs pasakykite, kada ji veikė už valstybę? Ji daro visus žingsnius, kurie galiausiai nukreipti prieš mūsų valstybę arba visuomenę. Žmonės buvo skurdinami, buvo įvairūs sprendimai, kurie finansinę naštą užkrovė ne vienam dešimtmečiui į priekį, padaryti nesuprantami sprendimai“, – kalbėjo tv3.lt portalui S. Skvernelis."

Ir geras, premjero teiginį konkretizuojantis, komentaras:

"kzkas - Daug galima konservatorių darbų pavadinti antivalstybiniais.Vien didelių palūkanų pasiskolinimas ko vertas. Mažeikų naftos dovanojimas užsieniečiams, dujų geldos nuoma už keturgubą kainą tikrai verta baudžiamosios bylos. O dar moraliniai dalykai, kaip šaudymas į savo piliečius, pensijų ir algų nurėžimas, stumiant Lietuvos žmones į skurdą, o tuo pačiu metu gelbstint krizę sukėlusius skandinavų bankus. O ir dabartiniame Seime puolimas prieš pensijų,algų, vaiko pinigų didinimą bei anstolių, tų pačių skandinavų bankų  ir stambių prekybininkų palaikymas yra tikrai antivalstybinis reikalas."

Svarbiausias klausimas - kada suimsime ir teisime šiuos nusikaltėlius, pradedant Landsbergiais.

Kur mūsų pensijos?

Šildo prekiautojų ginklais ir iš jų gaunančių kyšius Lietuvos pareigūnų kišenes. Sumos įspūdingos.

"Sutartis dėl 88 šarvuočių Boxer įsigijimo pasirašyta užpernai rugpjūtį, jos vertė siekia 386 mln. eurų. Tai didžiausias įsigijimas Lietuvos kariuomenės istorijoje."

Landsbergiai kurstė atskiras visuomenės grupes protestuoti su žvakutėmis ir pralaimėjo

Nes Lietuvos Prezidentas pasirašė sekančių metų biudžetą.

"Tuo metu opozicija ragino Prezidentą vetuoti biudžetą, tikindama, kad valdantieji, jį patvirtindami, „nesilaikė įvairioms visuomenės grupėms duoto žodžio dėl tinkamo finansavimo“."

Finansavimas niekada nebus visiems tinkamas, nes tam niekada neužteks pinigų. Įdomu, kad vagių karalienės Mortos vadovaujami Landsbergiai, išvogę Lietuvą, dabar bando kurstyti Lietuvoje neramumus, nes po jų vagysčių valstybėje liko mažai pinigų.

Dažnai apsimoka pinigus moksliniams tyrimams skirstyti loterijos būdu

Aišku, pirmiausia atrenkami rimti kandidatai. Tai gana aktualu Lietuvai. Moksliniams tyrimams neskiria pakankamai pinigų nei Lietuvos valstybė, nei Lietuvos verslas. Kūmų krašte pinigus išsidalina kūmų tinklas, o originalioms talentų idėjoms nieko nelieka.

"„Atsitiktinumas sukurs daugiau atvirumo idėjoms, kurios nėra pačios populiariausios “, - sako Margit Osterloh, Ciuricho universiteto ekonomistė, tirianti mokslinių tyrimų valdymą ir organizavusi susitikimą, kurio tikslas buvo skatinti šią idėją tarp akademikų. Ji sako, kad esami atrankos procesai nėra veiksmingi. Mokslininkai turi paruošti ilgas paraiškas, iš kurių daugelis niekada nefinansuojami, o vertinimo komisijos didžiąją laiko dalį praleidžia rūšiuodamos konkrečią eiliškumo idėjų pateikimo tvarką. Ji sako, kad žemos ir aukštos kokybės paraiškas lengva įvertinti. „Tačiau dauguma paraiškų yra viduryje, ir tokių yra labai daug.“ Svarbiausia, jos teigimu, standartiniai vertinimai nevykdomi taip, kaip spėja politikai, leidėjai ir universitetų pareigūnai. „Teisėjai ir visų rūšių vertinimo įstaigos neturi tikrai gerų darbo kriterijų.“

Šveicarijos nacionalinis mokslo fondas (SNSF) yra naujausias finansuotojas, eksperimentuojantis su atsitiktine atranka. Šių metų pradžioje jis paprašė vertinimo komisijų sukurti burtus, kurie padėtų nuspręsti, kurie ankstyvosios karjeros mokslininkai turėtų gauti podoktorantūros stipendijas. Dabar ji vertina schemą, o SNSF prezidentas Matthiasas Eggeris apie tai kalbėjo Ciuricho susitikime. Tarp kitų programų, kurios remiasi loterijų sistemomis, skirdamos tam tikras dotacijų rūšis, yra Naujosios Zelandijos vyriausybės fondas, pavadintas Mokslo technologinėms naujovėms nacionalinis mokslo iššūkis (SfTI), kuris 2015 m. pristatė atsitiktinę paraiškų atranką. Didžiausia Vokietijos privačiojo finansavimo agentūra, „Volkswagen“ fondas Hanoveryje, taip pat panaudojo loterijas tam, kad būtų paskirta dalis jo eksperimentams skirtos dotacijos nuo 2017 m."[1]

1. Nature 575, 574-575 (2019)

Hipersoninės raketos. Kas tai?

"Rusija yra pirmoji šalis pasaulyje, ginklavimuisi užsakiusi hipersonines raketas. Gynybos ministras Sergejus Shoigu sakė, kad pirmasis pulkas, kuriame  įrengiamos šios „Avangard“ tipo raketos, veikia nuo penktadienio ryto. Jis kalbėjo apie nauja „šalies ir armijos vystymosi etapą“. Pasak ekspertų, Rusija yra pirmoji šalis, kuri turi šią technologiją.

Anksčiau Putinas jau minėjo „Avangard“ raketas kaip „absoliutų ginklą“ ir paskelbė jas kaip „nuostabią Naujųjų metų dovaną“ savo šaliai 2018 metų gruodį po sėkmingų pradinių bandymų. Pirmasis kovinis vienetas su šiais ginklais buvo naudojamas Orenburge, Urale, maždaug prieš metus paskelbė Rusijos armija.

Teigiama, kad raketu nuskrendamas atstumas yra 4000 kilometrų. Maskvos vyriausybė pareiškė, kad ju greitis yra 20 Machų, 20 kartų didesnis už garso greitį. Net 27 Macho greitis turėtų būti įmanomas - tai būtų daugiau nei 33 000 kilometrų per valandą.

Kadangi skrydžio metu taikinį ir aukštį vis dar galima pakeisti, Putinas tuo metu raketos tipą apibūdino kaip „praktiškai nenugalimą“. „Avangard“ yra pirmoji tokio tipo tarpžemyninė raketa pasaulyje, naujienų agentūrai AFP sakė Vasilijus Kašinas, Maskvos ekonomikos universiteto tyrėjas. "Tai puikus mokslo laimėjimas"."

33 000 kilometrų per valandą? Mūsų lietuviški Boxeriai už milijardą eurų per metus vargu ar pabėgs... Kai mes dabar kariausime? Ką darysim su mūsų šauktiniais ir su jų auksiniais šaukštais?

Kur dingo ateitis?

"Nesvarbu, ar kalbame apie JAV, Europą, ar dideles likusio pasaulio dalis, ateitis išnyko. Per pastaruosius kelis šimtus metų demokratija daugiausia apie ją kalbėjo. Mes, kaip visuomenė, puikiai mokame kurti skirtingas, konkuruojančias ateities versijas - demokratijos užduotis yra nuspręsti, kuri iš šių ateities vizijų turėtų įvykti.

Šiandien demokratijai gresia pavojus būtent todėl, kad ateities nebėra. Jei nebeįsivaizduojame, kas ateis, o koks ateities dizainas galėtų būti geresnis, tada jaučiamės politiškai bejėgiai ir net negalime balsuoti."

Kaip apsisaugoti nuo nuolatinio sekimo, kurį komercinės organizacijos atlieka, naudodamos dirbtinį intelektą?

Galima panaudoti tai, kad dirbtinio intelekto sistemas veikia nedidelės gaunamų duomenų modifikacijos.

"Dizainerė Kate Rose tokį apsisaugojimą vadina „prieštaringa mada“ savarankiškai sukurtų drabužių su idiosinkratiškais modeliais, skirtų užtikrinti, kad automatinės valstybinių numerių atpažinimo sistemos būtų klaidinamos, serija. Marškinėliai, megztiniai ir kuprinės kolekcijoje su savo nepaprastai painiais personažais ir, atrodo, savavališka skaičių ir žodžių serija, taip pat galėtų būti laikomi tokia klaidinančia mada. Kitas pavyzdys yra žiniasklaidos menininko Adamo Harvey hiperface projektas. Čia taip pat tekstilės atspaudas yra skirtas supainioti algoritmus. Tokiu atveju modelis, primenantis QR kodo ir mėnulio veido mišinį, mašinoms pateikia žmogaus veidą.

Žinoma, principas veikia, ne tik neprisijungus, bet ir prisijungus internete. Dabar yra daugybė naršyklės plėtinių, kurie neduoda nieko kito, tik generuoja šiukšles. Pavyzdžiui, „Gorando“ yra maža programa, kuri atsitiktinai atrenka emocijas „Facebook“, kad painioja emocijų analizę, kurią tinklas atlieka kiekvienam savo vartotojui. „Adnauseam“ atsitiktinai spustelėja daugybę iššokančių skelbimų ir reklaminių antraščių, kurios supa mus internete. Galiausiai „Trackmenot“ įprastuose paieškos varikliuose nereguliariais intervalais įveda nesąmoningus klausimus. Visos šios programos turi tą patį tikslą: kuo sunkiau duomenų rinkimo įmonėms sukurti prasmingus ir tokiu būdu rinkoje parduodamus vartotojų profilius."

Kas yra mobilumo paketas ir kam jo reikia?

Lietuvos ir kitų Rytų Europo šalių transporto verslininkai, prisipirkę sunkvežimių, prisisamdę ukrainiečių ir baltarusių, mokėdami tiems žmonėms neadekvačiai mažus atlyginimus, nepervesdami padoriai į Sodrą pinigų jų pensijoms, versdami juos valkatiškai gyventi laikino sustojimo aikštelėse prie greitkelių, numuša pervežimų kainas visoje Vakarų Europoje. Tai Vakaruose pradėta teisingai vadinti dempingu. Tarp kitų įtakingų Europos žmonių Prancūzijos prezidentas Macronas atkreipė dėmesį, kad panašus mūsų, atvykėlių iš Rytų Europo šalių, elgesys atvedė prie Brexito, kur mes praradome laisvą prieigą prie Jungtinės Karalystės prekių, paslaugų ir darbo rinkos. Macronas tiesiai pareiškė, kad jei mes nenorime taip susigadinti visą Vakarų Europos rinką, vakariečiai privalo sustabdyti mūsų aršiausio dempingo atvejus. Taip atsirado mobilumo paketas, kuris ir stabdo akiplėšiską, be jokio pasigailėjimo vairuotojams, Rytų Europos šalių transporto verslininkų siautėjimą Vakaruose.

Lietuvos valdžia šioje istorijoje pasisako prieš vakariečius ir prieš išnaudojamus vairuotojus. Lietuvos valdžiai rūpi tik verslininkų kyšiai (ar ne, Eligijau Masiuli?), moralė seniai išėjo Lietuvoje iš mados. Rūpinimosi mūsų ateitimi Lietuvos valdžioje irgi jokio nebeliko. Todėl šaltas dušas, mobilumo paketas, mums yra būtinas.

Krikščionybę atmetantys pasaulietinio utopizmo atstovai

"Žmonių judėjimai yra linkę į savo pasaulio vaizdų nuoseklumą, ir viena iš priežasčių, kad krikščionybę atmetantys pasaulietinio utopizmo atstovai taip dažnai  yra tokie radikalūs ir linkę į žmogžudystes, yra tas faktas, jog nuoseklus ateistinis materializmas paprastai pašalina mintis apie prigimtinį žmogaus orumą ir draudimus dešimtyje Dievo įsakymų, kuriuos įvedė krikščioniškoji revoliucija."

 Iš čia kilo du baisūs pasauliniai karai. Iš čia kyla ir šiandieninės Lietuvos karo "žaidimai".

Kaip galima ištaisyti verslų valdymą?

 Kur čia problema?

"1950 m. tipiška akcijų dalis JAV viešosiose rinkose buvo laikoma vieno investuotojo rankose aštuonerius metus. Nuo 2006 m. vidutinė akcijų dalis buvo taip laikoma mažiau nei metus. Šis pokytis daugiausia susijęs su išplėtotomis prekybos technologijomis ir aktyvizuotų rizikos draudimo fondų, siekiančių trumpalaikio pelno, skaičiaus augimu. Ir keičia tai, kaip valdomos svarbiausios įmonės Amerikoje. 2006 m. Djūko universiteto ekonomistų atliktas tyrimas nustatė, kad 78 procentai akcinių bendrovių vadovų teigė, jog paaukojo ilgalaikę ekonominę vertę trumpalaikio akcijų kainos kilimo labui.
Tie vadovai patiria didžiulį spaudimą tai daryti. 2018 m. vidutinė vyriausiųjų vadovų kadencija krito iki istoriškai žemiausios penkerių metų ribos. „Wall Street“ analitikai kaip niekad anksčiau išplatina įmonių ketvirčio pajamų suvestines, todėl vadovai labiau stengiasi sutelkti dėmesį į trumpalaikius tikslus. Tai reiškia, kad vadovai vis labiau nesugeba, o ne tik nenori, vykdyti ilgalaikę vertę kuriančią veiklą, pavyzdžiui, investuoti į mokslinius tyrimus ar mokyti savo darbuotojus.


Vietoj to, investuotojai vertina jų sugebėjimą gauti tiesioginę finansinę vertę, beveik visada naudojant tokias priemones, kaip išlaidų mažinimas, kainų didinimas,  savųjų verslo akcijų supirkimas ar kitos finansinės inžinerijos formos. Toks elgesys bent iš dalies kaltas dėl neetiškos verslo praktikos, kuri dominuoja pastarųjų dienų naujienose.

Galima išspręsti šią problemą. Šiais metais JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija davė leidimą Ilgalaikei vertybinių popierių biržai bei tuo pradėjo kurti naują alternatyvą tradicinėms viešosioms rinkoms. Tarp šios naujos biržos pateiktų pasiūlymų yra kadencija pagrįsta balsavimo sistema, kuri leistų įmonės balsavimo galimybėms priklausyti nuo to, kiek akcijų jūs turite ir kiek laiko jas laikėte."

 Taip vienadieniai pelno ieškotojai netenka jų valdžios ir galimybės griauti harmoniją visuomenėje. Tokia tvarką reikia skubiai įvesti ir Lietuvoje, nes mūsų verslai katastrofiškai mažai investuoja į tyrimus, todėl strengame vidutinių pajamų žnyplėse. 

Ką reiškia Nausėdos reikalavimas pakeisti Narkevičių?

Nausėda, iškeldamas šį ultimatumą valdančiai daugumai Seime pademonstravo realios situacijos valdžioje nesuvokimą (turime parlamentinę respubliką), politinį avantiūrizmą ir prarado autoritetą. Buvo ir liko banko klerkas.

Kam mums reikalinga armija ir dujų gelda?

Mums sakoma, kad taip mes baidome rusus. Tai melas. Rusų ginkluotosios pajėgos ir prekyba dujomis yra kaip jautis prieš mūsų varlę. Kam naudingas tas mūsų melas? Tiems, kurie pardavinėja auksinius šaukštus ir kitą šlamštą mūsų armijai ir tiems, kurie pelnosi iš dujų geldos. Taip išeina vėjais mūsų milijardai eurų, palikdami mūsų verslą be konkurencingumo, mūsų versle dirbančius - be gerų atlyginimų, mūsų pensininkus - ant bado ir mirties be vaistų slenksčio.

"Už sumą, kurią „Klaipėdos nafta“ planuoja pasiskolinti – beveik 300 mln. eurų dujų geldos - SGD terminalo - išlaikymo kaštų mažinimui – galėtume įsigyti naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą. Beje, tokio pat dydžio ir parametrų, koks švartuojasi Klaipėdoje. O pridėjusi pinigus, kuriuos jau išleido ir toliau leidžia šio laivo nuomai – įpirktume tris tokius laivus. Tauta ant šio energetinės nepriklausomybės aukuro kasmet paaukoja po 100 mln. eurų, o per penkerius metus „Independence“ jau paklota pusės milijardo suma.

Iš viso 2015–2045 m. laikotarpiu SGD laivo-saugyklos nuoma ir išlaikymo sąnaudos energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų. Analogiško dydžio naujas SGD laivas – saugykla rinkoje dabar kainuoja apie 220 mln. eurų. Taigi per visą laikotarpį būsime permokėję visą milijardą eurų. Tokia yra „verslo projekto“ – „Nepriklausomybė“ tikroji kaina.

Gal šiuo laivu kariaujame su estais ar latviais, kurie nesutinka prisidėti prie mūsų SGD terminalo išlaikymo –nepanašu, nes dujas jiems parduodame gerokai pigiau negu jos mums kainuoja, ir dar džiaugiamės kad jas tik perka."

Valstybė, kuri visa tai leidžia, yra klaida.  Mums skubiai reikia taisyti šią klaidą.

Prieš ką protestuoja šiuolaikinis jaunimas

"Nenuostabu, kad praeinantis dešimtmetis pasižymėjo intensyviu jaunų žmonių priešiškumu prieš truizmus, anksčiau valdžiusius žmonių mąstymą. Jaunimo požiūriu, liberali tarptautinė tvarka nepalaikė taikos - ji išlaistė daug kraujo ir iššvaistė daug pinigų karuose (Lietuvoje tas beprotiškas pinigų ir jaunų dienų švaistymas karui tik įsisuka). Kapitalizmas nepadarė šalis turtingomis - jis padarė turtinguosius turtingesniais. Silicio slėnis neinovavo technologijas - jis tik išnaudojo mūsų duomenis. Policininkai netarnavo ir neapsaugojo - jie diskriminavo rasiniu ir tautiniu požiūriu  ir žudė. Žiniasklaida nepasakojo naujienų - ji skleidė melagingas naujienas. Šis priešiškumas pasireiškia ne tik progresuojančiais kairiaisiais. Tai taip pat lemia populistinių dešiniųjų iškilimą."

Kadangi tai daro jaunimas, pasiruoškite tokiems pokyčiams visur. Nors Lietuvos jaunimas kolkas klusniai vykdo riebių bebrų nurodymus, kuriuose neoliberalizmo demagogija pridengia nuogus savanaudiškus Mockaus, Numavičiaus ir kitų kyšininkų interesus. Tačiau ir Lietuvos jaunimas palaipsniui susiprotėja: kyla protestų bangos.

Euras ir krizės Lietuvoje

 G. Nausėda: įvedus eurą kai kas netgi atpigs. Realiai euras apsaugo Lietuvą nuo naujų krizių, nes, įvedus eurą, mums dabar ta krizė yra nuolatinė dėl žiauriai pakilusių kainų ir mažų atlyginimų Lietuvoje. 

Universalus kaimiškas kugelis

"INGREDIENTAI:

Porcijų skaičius: 8

1.5 kilogramo	bulvių
250 gramų	spirgučių  (nebūtinai, galima įdėti 5 šaukštus alyvų aliejaus)
1 stiklinė	pieno
2 šaukštai	grietinės
5 lapai	kopūstų
pagal skonį	druskos
1 vienetas	svogūnų
Padažui:
60 gramų	sviesto
60 gramų	grietinės
2 žiupsneliai	druskos

PARUOŠIMO BŪDAS:

Paruošimo laikas: Apie 1 val.

1.

Bulves sutarkuojame. Sudedame spirgučius ir pamaišydamos įpilame pakaitintą beveik iki virimo (bet neužvirintą!) pieną. Sudedame grietinę, dosniai pagardiname druska ir viską gerai išmaišome.

2.

Kepimo formą ištepame aliejumi, išklojam kopūstlapiais ir pilame bulvių masę.

3.

Kepam 40 - 50 minučių iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (350 F).

4.

Padažui sviestą ištirpiname, dedame druską ir grietinę. Dar nenuėmę nuo ugnies, pamaišome apie 30 sekundžių."

Galima įdėti į kugelį du kiaušinius, šaukštą miltų, dosniai įdėti kelias saujas tarkuoto Parmežano sūrio. Tirpinamame padažo svieste galima pakepti svogūną, spirgučių, keletą supjaustytų skiltelių česnako ir viską apkepti iki tol, kada svogūnai tampa skaidresni. Po to galima įdėti šaukštą miltų. pakepti ir įpilti vandens ar buljono iki norimo tirštumo. Šiuo atveju tie, kas vengia spirgučių, gali atsisakyti padažo ir valgyti kugelį su pienu ar kefyru.

Ponas Nausėda pats yra pavojingas visuomenei.

 Jis nuolat taško seiles dėl baltarusių ir latvių bei estų prekybos elektra. Tai rimtas pasiutligės požymis.  Laikas ES struktūroms susirūpinti.

Teismų sprendimai jau stabdo mūsų oro teršimą iškastinio kuro deginimo produktais

"Penktadienį Nyderlandų Aukščiausiasis teismas įpareigojo vyriausybę jau dabar, iki 2020 m. pabaigos, sumažinti 25 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palyginti su 1990 m. lygiu. Tai yra pirmas kartas, kai tautos teismai pareikalavo imtis priemonių prieš klimato pokyčius.

Dėl klimato pokyčių „kyla grėsmė daugelio žmonių, taip pat ir Nyderlandų, gyvenimui, gerovei ir gyvenimo sąlygoms“, - savo sprendime teigė vyriausiasis teisėjas Keesas Streefkerkas. „Tos pasekmės jau vyksta“.

Kolumbijos universiteto „Sabin“ Klimato kaitos įstatymo centro direktorius Michaelas Gerrardas teigė, kad sprendimas yra novatoriškas. „Visame pasaulyje iškelta 1442 tokios klimato bylos“, - sakė jis. „Bet tai yra visų laikų stipriausias sprendimas. Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pirmojo teismo nutartį, nurodydamas šaliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. “Šis sprendimas, pagrįstas iš dalies žmogaus teisių teorijomis, kad žala dabartinėms ir būsimoms kartoms yra tokia didelė ir konkreti, kad, atsižvelgiant į valstybės rūpestingumo pareigą, „valstybė privalo padaryti pakankamą indėlį, didesnį už dabartinį indėlį, siekiant užkirsti kelią pavojingiems klimato pokyčiams.

“Praktiškai Aukščiausiojo Teismo sprendimas privers vyriausybę imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų pasiektas 25 proc. sumažinimas, kuris galėtų apimti anglimis kūrenamų elektrinių, kurių kai kurios atidarytos tik 2016 m., uždarymą."

Lietuvoje galima paduoti į teismą Skvernelio komandą, kad būtų sustabdytas Grybauskaitės  ir konservatorių dujų geldos finansavimas  didelėmis mūsų visų pinigų sumomis ir stipriau apmokestinti seni dyzeliukai. Varykit juos, broliai, patyliukais į metalo laužą. Tada nors nereikia jums nervuotis ir brangiai mokėti.

Kaip mokytis ir studijuoti?

Ar reikia mums tiek daug dėstytojų bei mokytojų? Ne. Norintys jau dabar gali mokytis kitaip.

 "Puikiai žinoma, kad geriausią išsilavinimą vienam studentui ar mokiniui asmeniškai teikia vienas patyręs pedagogas. 

Tačiau mašininio mokymosi revoliucija tai keičia. Šiandien mokymosi algoritmai naudoja didelius duomenų rinkinius apie tai, kaip studentai anksčiau dirbo su medžiaga, ir atitinkamai optimizuoja mokymo strategijas. Jie prisitaiko prie studento rezultatų, kai studentas sąveikauja su sistema. D.I. dėstytojai iš dalies dirba geriau, nes kompiuteris yra kantresnis ir dažnai įžvalgesnis. „Bakpax“ yra kompiuterio matymo sistema, kuri konvertuoja rašyseną į spausdintą tekstą ir aiškina tai, ką studentas turėjo pasakyti. Sistemos automatinis darbų tikrintojas pastoviai moko save vertinti mokinių darbus.
Užuot perdavę namų darbus, tiesiog nufotografuokite juos telefonu. Po kelių sekundžių „Bakpax“ gali pasakyti, ką padarėte teisingai, o kur suklydote. „Bakpax“ netgi gali jums pasakyti, koks yra teisingas atsakymas į tuos klausimus, kuriuose suklydote.

Nenuostabu, kad mašininio mokymosi sprendimai žengia į korepetitorių rinką - kelis milijardus dolerių per metus surenkančią pasaulinę pramonę. „Riiid“, pradedantis korėjiečių startuolis, naudoja sustiprinimo mokymosi algoritmus - kurie patys mokosi pasiekti nurodytą tikslą - kad padidintų tikimybę, kad studentas per nustatytą laiko tarpą pasieks tikslą. „Riiid“ tvirtina, kad vos per 20 studijų valandų studentai gali padidinti savo balus 20 procentų ar daugiau.

„Acuitus“, įsikūręs Silicio slėnyje, naudojasi per pastaruosius 50 metų įgytomis švietimo - kognityvinės psichologijos, socialinės psichologijos, informatikos, kalbotyros ir dirbtinio intelekto - pamokomis, kad sukurtų skaitmeninį dėstytoją, kuris, „Acuitus“ teigimu, galėtų per keletą mėnesių išmokyti ekspertus, vietoje anksčiau reikalingų daugelio metų.

Pasauliui vis dar reikės mokyklų, klasių ir mokytojų, kurie motyvuotų mokinius ir mokytų socialinių įgūdžių, komandinio darbo ir švelnių dalykų, tokių kaip menas, muzika ir sportas.
Naudodamasi mašininio mokymosi sistemomis ir internetu, naujoji švietimo technologija aplenks biurokratines užtvaras ir pateks tiesiai pas studentus į jų namus. Tėvai suprato, kad internetu gali gauti daug geresnių pamokų savo vaikams, nei tai, ko jie mokosi mokykloje."

Todėl neišvengiamai geri mokytojai ir dėstytojai greitai visur (ir Lietuvoje) taps auklėtojais ir kuratoriais. Jų reikės žymiai mažiau, nei turime dabar, nes didelę dalį jų darbo atliks kompiuteriai.

Ką ruošiasi pardavinėti Rusija Europai, pasibaigus iškastinio kuro erai?

"Neįmanoma perduoti elektros energijos dideliais atstumais, jei ji yra kintama srovė, arba labai brangu - brangius keitiklius reikia pastatyti greta vienas kito. Šiais metais ekspertų susitikime Berlyne buvo aptartas Rusijos energetinio potencialo panaudojimo klausimas. Viena iš idėjų yra panaudoti rusišką elektrą vandeniliui gaminti, o vėliau tiekti vandenilį į Europą per gamtinių dujų dujotiekius. Energijos perdavimas dideliais atstumais ne viela, o dujotiekiais yra šešis kartus pigesnis. Ir jūs galite kaupti šią energiją kai kuriose talpose."

Ukrainiečių Lietuvoje bus mažiau

"Įdarbinimo agentūra „Otto Work Force“ lapkritį atliko apklausą, kurioje dalyvavo 500 Ukrainos piliečių, kurie naudojosi jos paslaugomis. Išvada buvo tokia: 70% ukrainiečių, ketinančių dirbti kitoje šalyje, ketina važiuoti į Vokietiją. Tai trečdaliu daugiau nei prieš metus. Vokietijos populiarumas auga ne tik todėl, kad, palyginti su Lietuva ir Lenkija, yra dideli atlyginimai, bet ir todėl, kad 2020 m. pradžioje įsigalios naujas migracijos įstatymas, kuris atvers Vokietijos darbo rinką specialistams iš Europos Sąjungos nepriklausančių šalių."

Kokios dabar yra pensijos Prancūzijoje?

"Prancūzijos pensijų sistema, kaip ir visuotinė sveikatos priežiūra, yra dosnios gerovės valstybės, kuri buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, dalis, ir daugelis Prancūzijoje yra labai prisirišę prie to, kas, jų manymu, yra sunkiai iškovota aukšto senjorų gyvenimo lygio garantija.

2018 m. Prancūzijoje buvo vienas didžiausių pajamų atstatymo, išeinant į pensiją, rodiklis tarp Europos Sąjungos šalių - beveik 70 procentų (neįskaitant kitų socialinių išmokų) ir vieni žemiausių 65 metų ir vyresnių žmonių, kuriems gresia skurdas, rodikliai - maždaug 8 procentai, rodo Eurostato duomenys.

„Šiemet paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad gyvenimo trukmė, išėjus iš darbo rinkos, buvo „5 metais didesnė nei O.E.C.D. vidutiniškai. “

C.G.T., vienos didžiausių profsąjungų, nepritariančių pono Macrono planams, vadovas Philippe'as Martinezas sakė, kad Prancūzijoje yra „geriausia pensijų sistema pasaulyje“ - jausmas, kuris būdingas daugeliui.

Bet tai kainuoja. Daugiau, nei beveik bet kuri Europos šalis, Prancūzija išleidžia maždaug 14 procentų savo bendrojo vidaus produkto pensijoms."

Kaip tokios pensijos gaunamos? Emigruojant į Prancūziją, arba paralyžuojant visą Lietuvą visuotiniu streikų mėnesiams šventų Kalėdų sezono metu.

Jau neturime bankų paslaugų Lietuvoje

Europos institucijos, atsakingos už eurą, reikalauja, kad euras funkcionuotų Lietuvos bankinėje sistemoje. Paprastai kalbant, kad mes galėtume pasidėti eurus į tikro banko sąskaitą ir išsiimti eurus iš tos sąskaitos, kai mums to reikia. Bet realiai Lietuvoje veikiantys bankai laužo šias eurų, mūsų vienintelių pinigų, funkcionavimo taisykles:

"Individualių seifų nuomos paslauga SEB banko skyriuose nebeteikiama nuo 2019 m. lapkričio 18 dienos.

Grynųjų pinigų operacijos SEB banko skyrių kasose neatliekamos nuo 2019 m. gruodžio 2 dienos."

Primenu, kad SEB yra vienas iš stambiausių bankų Lietuvoje. Kaip įmanoma tokia savivalė? Lietuvos valdžia davė galimybę keletui užsienio bankų Lietuvoje sunaikinti konkurentus ir tapti monopolijomis jų aptarnavimo vietose. Apie šimtus tūkstančių eurų dėžutėse mūsų politikams iš stambaus verslo veikėjų mes jau girdėjome ne kartą. Net Prezidentas Nausėda mums užsodintas ant sprando bankų pinigų dėka. Todėl dabar tos bankų monopolijos daro tai, kas joms pigiau. Lietuva virsta dykyne, kurioje eurai, kaip pinigai, negalioja.  Mes pavirstame prastesne šalimi, negu pačios primityviausios Afrikos šalys. Ir niekas šitų užsienio bankų nubausti negali, nes Lietuvos politikai ir biurokratai yra tų bankų nupirkti. Tegyvuoja laisvė (vogti ir kyšininkauti).

Nepasiduokime propagandai masinės informacijos priemonėse

Nes jose dirba perkami ir parduodami skalikai, kaip sakė D. Grybauskaitė. Konservatoriai naudoja daug D. Mockaus pinigų, kad papirkti lietuvišką spaudą ir griauti konkurentų populiarumą.

Ar Amerika jau pralaimėjo prekybos karą su Kinija?

Nepaisant neoliberalų nupirktos Lietuvos spaudos džiūgavimų, Amerika nepralaimėjo.

"Trumpo administracija turėjo dviejų pozicijų strategiją, skirtą Kinijos pramonės politikai spręsti. Pirmoji Trumpo administracijos pozicija buvo, kad Kinija sutiktų su griežtomis valstybės subsidijų kompanijoms ribomis. Antra pozicija, galėjo būti taikomi dideli tarifai plačiam prekių asortimentui, kaip savotiška neoficiali antisubsidijų priemonė, kompensuojanti Kinijos paramą Kinijoje išaugusioms įmonėms ir suteikianti galimybę Amerikos ir kitoms įmonėms investuoti ir konkuruoti su jomis.Dabar Trumpo administracija pasitraukė iš pirmosios pozicijos. Ir iš viso sumažinusi tarifus, administracija parodė naują norą trauktis iš antrosios pozicijos. Bet produktai, kuriems penktadienį Trumpo administracija tarifus sumažino perpus, buvo gana žemos technologijos."

Amerika susirūpinusi, kad Kinijan stengiasi nesąžiningai konkuruoti aukštose technologijose. Todėl šio prekybos karo pagrindinis mūšis yra dar ateityje.

Kokie yra rinkimų nugalėtojų Jungtinėje Karalystėje (B.Johnsono) ir Amerikoje (D.Trumpo) svarbiausi bruožai?

"B.Johnsonas yra jautrus šiuolaikiniam momentui. Jis yra ideologinis oportunistas, o ne puristas. Tai sujaudina jo kritiką iš dešinės, kuriai nepatinka kai kurie jo didelių išlaidų pažadai. Ir tai patvirtina kairiųjų kritikų požiūrį, kurie mato jo politinį plastiškumą, kaip vientisą su jo moraliniu plastiškumu.

Bet mes gyvename akimirkoje, kai daugelis dalykų yra netvirti ir lankstosi. Rinkėjai, atrodo, patenkinti lyderiais, kurių politika nepaiso daugumos įprastų kairiųjų ir dešiniųjų kategorijų, įskaitant tokius dalykus kaip moralinis charakteris ar biudžetinė drausmė. Svarbiau yra sugebėjimas suprasti jausmus, patikimumas ir rezultatai. Ar kandidatas priima tokius žmones, kaip aš? Ar jis laikysis jo politinių pažadų? Ir ar jis pasiekė to, kas man tiesiogiai ir apčiuopiamai naudinga?Tai yra D.Trumpo vizitinė kortelė, kaip ir B.Johnsono."

Mes vis dar išgyvename finansų krizę.

"Tačiau jei pažvelgsite į situaciją kaip visumą, pamatysite, kad finansinė rinka yra žlugusi. Neigiamos palūkanų normos rodo, kad perdavimo funkcija - žmonės taupo ir gauna pinigus už tai, kad šie pinigai įmonėms būtų prieinami investicijoms - nebeveikia, nes pinigų rinkoje yra per daug."

Žinomiausias autonominio ginklo pavyzdys

"Turbūt labiausiai žinomas iš šių ginklų yra „Israel Aerospace Industries Harpy“ - ginkluotas dronas, galintis sustingti aukštai danguje, apžiūrint didelius sausumos plotus, kol jis aptinka priešo radaro signalą, tada jis trenkiasi į radaro signalo šaltinį, sunaikindamas tiek save, tiek taikinį. Norint paleisti ginklą, nereikia jokio konkretaus taikinio, o žmogus nėra būtinas, priimant mirtiną sprendimą. Šis dronas buvo parduotas Čilei, Kinijai, Indijai, Pietų Korėjai ir Turkijai,  ir pranešama, kad kinai turi savo nukopijuotą variantą."

Britų balsavimas už Brexitą reiškia, kad laisvai tarptautinei prekybai ir ja paremtam Lietuvos ūkiui ateina galas

"Tarptautinės prekybos susitarimų griovimą lėmė didėjantis visuomenės pyktis daugelyje šalių dėl didėjančios ekonominės nelygybės ir suvokimas, kad tarptautinė prekyba valdančiajai klasei buvo naudinga, paliekant paprastus žmones tuščiomis rankomis.

Didžiojoje Britanijoje kovojančios bendruomenės pasinaudojo 2016 m. birželio mėn. Brexito referendumu,  kaip protesto balsavimu prieš bankininkus Londone, kurie sukėlė katastrofišką finansinę krizę, o po to privertė paprastus žmones absorbuoti išlaidas per griežtą fiskalinį taupymą.

Jungtinėse Valstijose prezidento Trumpo politinė bazė susitelkė į savo prekybos karą ir buvo linkusi į tai žiūrėti kaip į būtiną taisomąją priemonę katastrofai, kurios metu Kinijos gamyklos sunaikina Amerikos pramonės ekonomiką.

Iš Italijos į Prancūziją į Vokietiją įsiutę populiarūs judėjimai fiksuoja tarptautinę prekybą kaip grėsmę darbuotojų pragyvenimui, kartu imdamiesi nacionalistų ir nativistų reakcijų, kurios žada sustabdyti globalizaciją.„Pasibaigia laisvųjų rinkų ir liberalizmo era“, - teigė Anglijos Kembridžo universiteto tarptautinės prekybos ekspertas Meredith Crowley. „Žmonės nepatenkinti politikos sudėtingumu ir jaučia, kad tie, kurie turi politikos svertus, yra kažkur nepasiekiami“."

Brexitas ir JAV prekybos karas su Kinija pasaulio valdančiuosius jau pasiekė. Toliau bus dar daugiau. Lietuva su jos pigaus eksporto dominavimu ūkyje atsiduria nepavydėtinoje padėtyje (mobilumo paketas yra tik pradžia). Žmonės bruzda. Elitas tyli ir gabena pinigus į ofšorus (dujų geldos pavyzdžiu).