Ką daryti su skandinavų bankais, dalinančiais jų gimtinės verslų konkurentams - Lietuvos verslams, Lietuvos valstybės karantino pagalbos pinigus?

"Programa per daug priklauso nuo bankų ir jų nuožiūra priimamų sprendimų, kam padėti. Mes nesamdome gydytojų medicininės krizės metu ir nesakome: „Pirmiausia padėkite savo draugams“. Bet mes tai padarėme su bankais ir jie reagavo, rodydami palankumą kai kam. Didesnėms įmonėms, palaikančioms gerus santykius su bankais, buvo suteikta galimybė naudotis greitojo susisiekimo linija, kai kurios gauna dideles pagalbos paskolas per mažiau nei 24 valandas. Beveik visi kiti pateko į milžinišką atliekų krūvą, tarsi neskaityti rankraščiai literatūros agentūroje - sudužusių svajonių kalnas.

Turėtume ne tik rezervuoti mažiausiai 50 procentų pinigų, kuriuos valdžia skiria įmonėms, kuriose dirba 25 ar mažiau darbuotojų, bet ir leisti mikroįmonėms mažiau išleisti, kompensuojant darbo užmokestį, ir daugiau mokėti kitoms išlaidoms, kad įmonės išliktų mokios, ir suteikti joms daugiau laiko išleisti pinigus. Programos ryšys su pagalba bedarbiams turi būti aiškesnis. Turėtume palengvinti finansinių technologijų įmonėms, tokioms kaip „Intuit“, „PayPal“, „Square“ ir „Kabbage“, apdoroti paskolas. Šios bendrovės nėra tobulos, tačiau skirtingai nei didieji bankai, jos turi natūralią paskatą padėti mažesniems klientams."